Aktualija
Iš skurdo gniaužtų gelbsti valstybės parama
Grimztant į sunkmečio liūną dažnam šiaudu tampa valstybės parama. Pasak rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialisčių, pastaraisiais mėnesiais įvairių išmokų ir pašalpų, kurios skiriamos vertinant šeimų pajamas, gavėjų skaičius smarkiai kyla aukštyn. Ypač neramu, kad daugėja šeimų, gaunančių socialinę pašalpą. Tai liudija, kad į vargingiausiai gyvenančių sluoksnį patenka vis daugiau gyventojų. Galimybę gauti socialinę pašalpą turi šeimos, kuriose skaičiuojant pajamas vienam asmeniui per mėnesį tenka ne daugiau kaip 350 litų.
Situacijos, kai net dirbantys tėvai savo šeimos nariams negali užtikrinti tinkamo gyvenimo lygio, nebestebina. „Bangos“ kalbinta šeima taip pat patvirtino, kad valstybės parama tada gelbsti nuo visiško finansinio išsekimo.
Vargingiausiai gyvenančių daugėja
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė teigė, kad tokių šeimų pastaraisiais mėnesiais vienareikšmiškai daugėja. Pavyzdžiui, pernai gegužę socialinių pašalpų išmokėta už 53 tūkst. litų (123 šeimoms, atitinkamai 357 asmenims), o šiemet tuo pačiu laiku – už beveik 124 tūkstančius litų (234 šeimoms, 648 asmenims). Birželio mėnesį tam išmokėta 133 tūkst. litų (251 šeimai 674 asmenims), praėjusių metų birželį – 52 tūkst. litų (129 šeimoms, 381 asmeniui).
Specialistė akcentavo, kad socialinė pašalpa – tai tik viena iš beveik trisdešimties visų jų mokamų išmokų. „Žmonės dažnai painioja ir visas išmokas vadina socialinėmis pašalpomis. Pinigų ir gavėjų dalies visoje išmokų sistemoje prasme tokia pašalpa yra gana kukli. Vis dėlto ji tiksliausiai iliustruoja paties vargingiausio sluoksnio visoje visuomenėje „storėjimą – plonėjimą“, – sakė ji.
„Kad gautų socialinę pašalpą, mažesnes nei 1 VRP dydžio pajamas gaunantys asmenys turi atitikti ir kitas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytas sąlygas. Ši parama skiriama mažas pajamas gaunantiems dirbantiems asmenims arba nedirbantiems dėl pateisinamų priežasčių. Dažniausios – vaiko iki 3 metų auginimas, neįgalumas, bedarbystė gaunant bedarbio pašalpą arba 6 mėnesius pasibaigus jos mokėjimui, taip pat šeimos nario, kuriam reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra ir kitos“, – informavo D. Gumuliauskienė. Ji akcentavo, kad nedirbantys asmenys, pretenduojantys į šią pašalpą, privalo būti užsiregistravę darbo biržoje.
Skaičiuoja pagal formulę
Pašalpos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo. „Reikia žinoti trijų paskutinių mėnesių pajamas. „Tarkime, kad 4 asmenų šeimos pajamos per mėnesį siekia 1000 litų. Tada taikome tokią formulę: 350 (valstybės remiamų pajamų dydis) reikia dauginti iš šeimos narių skaičiaus, iš gautos sumos (1400 Lt) atimti pajamas ir galutinio skaičiaus 90 proc. sudarys pašalpos dydį. Šiuo atveju tai būtų 360 litų. Tačiau neretas atvejis, kai tokia pat šeima gyvena iš vieno iš tėvų uždirbamų 400 litų. Tada ši pašalpa siekia 900 litų šeimai per mėnesį“, – pavyzdį pateikė D. Gumuliauskienė. Parama skiriama 3 mėnesius iš eilės, po to vėl reikėtų teikti prašymą. Prašymai teikiami seniūnijose.
D. Gumuliauskienė teigė, kad didžioji dalis žmonių, pastaruoju metu ateinančių į Socialinės paramos skyrių teirautis dėl valstybės paramos, yra jauni ir perspektyvūs. Jos pastebėjimu, nemažai jų čia atsidūrę jaučiasi nejaukiai, kompleksuoja atsidūrę vargingųjų sluoksnyje.
Įsigudrina slėpti pajamas
Kalbėdama apie piktnaudžiavimą pašalpomis, specialistė neslėpė, kad tikrąsias pajamas slepiančių asmenų, pretenduojančių į valstybės paramą, taip pat yra. „Pavyzdžiui, šeimos galva yra dviejų įmonių direktorius, jie gyvena vizualiai itin gerai ir net prabangiai, bet pajamos – mažytės. Šeimai priklauso socialinė pašalpa, jau nekalbant apie nemokamą vaikų maitinimą mokykloje. Mes tai matome, bet galime nebent apeliuoti į sąžinę. Įstatymai įmonės savininkui leidžia vienoje įmonėje uždirbti 800 litų, o kitoje – kad ir 15 litų“, – kalbėjo D. Gumuliauskienė. Ji pripažino, kad dabartiniu laikotarpiu negalima teigti, jog pajamos realiai tokios netapo, bet ankstesniais metais, kai buvo akivaizdus daugumos verslo sričių klestėjimas, piktnaudžiavimu neabejota.
„Apmaudu, kad visuomenėje dažnai toks piktnaudžiavimas nesmerkiamas, o pajamų slėpimas ir siekis pasinaudoti valstybės parama tampa beveik norma. Nusvyra rankos, kai gerbtinas ir visuomenėje autoritetą turintis asmuo postringauja, kad nieko tokio, jei taip tėvai rūpinasi vaikais… Tada kodėl nesame tokie atlaidūs vagišiui, juk jis irgi kaimyną apšvarino „savo reikmėms“? – samprotavo D. Gumuliauskienė.
Gaunantieji socialinę pašalpą gali pretenduoti į visas kitas įmanomas paramos formas ar kompensacijas – išmokas vaikui, nemokamą vaikų maitinimą mokymo įstaigose, aprūpinimą mokinio reikmenimis, kompensacijos už šildymą, vandenį, ir pan.
Populiari pagalba maisto produktais
Asmenys, kurių pajamos nedidelės, tačiau vienam nariui vis dėl to viršija 350 litų sumą, taip pat gali gauti valstybės paramą – maitinimą mokiniams, kompensacijas už šildymą ir vandenį. „Parama kiekvienu atveju teikiama ir apskaičiuojama individualiai. Kiekvienam siūlytume ateiti į savo gyvenamosios vietos seniūniją ir pasikonsultuoti su socialiniu darbuotoju, kas konkrečioje situacijoje įmanoma“, – sakė D. Gumuliauskienė.
Mažas pajamas gaunantys asmenys drąsiai prašo paramos maisto produktais iš ES intervencinių atsargų. Jų gali gauti tie, kurių pajamos neviršija 1,5 VRP – 525 litų. Maisto produktų paketą gauna kiekvienas šeimos narys.
2006 metais pradėta teikti paramos rūšis tada startavo su mažiau kaip 2000 prašančiųjų. Paramos sulaukiama maždaug kas du mėnesius. Sausio – vasario mėnesiais sulaukta 4095 prašymų, o kovo – balandžio mėnesiais jau 4663. Neabejojama, kad toliau prašančiųjų skaičius tik augs. Tiesa, sklinda kalbos, kad tokiais tempais augant poreikiui, maisto paketų turinys ateityje bus kuklesnis.
„Atėję žmonės sako, kad gaunami maisto produktai, socialinės pašalpos ir kita parama padeda išgyventi. Bet įvairios išmokos ir pašalpos neturėtų būti vienintelis būdas, užtikrinantis gyvenimo kokybę. Tikiuosi ir linkiu visiems, ypač jauniems, sveikiems ir darbingiems žmonėms, kad tai būtų tik laikina pagalba sunkiu gyvenimo periodu. Bet kol ji yra ir kam jos tikrai reikia, kviečiu pasinaudoti“, – ragino specialistė.
Šeima klimptų skolose
Kaip šeimos išlaidas „sutalpinti“ į minimalų atlyginimą? „Bangos“ kalbinta šeima neslėpė, kad pablogėjus finansinei padėčiai teko daug ko atsisakyti.
Trijų asmenų šeimą dabar išlaiko vyras, tačiau ir jo atlyginimas šiuo metu tesiekia minimalų. Pustrečių metų vaiką auginanti mama vis negali susirasti darbo. „Užsiregistravusi darbo biržoje po kelių dienų sulaukiau pasiūlymo, bet man išties netiko nei darbo sąlygos, nei laikas. Tai yra darbo atsisakymas, todėl bedarbio pašalpos negavau“, – apgailestavo moteris. Be to, ji pripažino, kad esant mažam vaikui nuolat dirbti būtų sudėtinga.
Dar pernai šeimos materialinė padėtis buvo kur kas geresnė – vyras uždirbo dvigubai daugiau, motinystės atostogose buvusi moteris taip pat gaudavo apie 600 litų.
Gargždiškiai dabar gauna socialinę pašalpą, kuri siekia apie 300 litų, taip pat jiems skirta parama maisto produktais. „Gavome kruopų, cukraus, ryžių, sausų pusryčių, kelių rūšių konservų, kondensuoto pieno ir kt. Be abejo, tai labai praverčia, nebereikia šių produktų pirkti parduotuvėje. O juk ir šiaip visada perkame tik tai, kas būtiniausia ir pigu“, – sakė moteris.
Jauna moteris skaičiavo, kad įvairiems mokesčiams atiduoda apie 600 litų. Tai už komunalinius patarnavimus, darželį, taip pat paskolą. Maistui, kurui, drabužiams lieka apie 300 litų.
„Išeiti į svečius – tai visos mūsų pramogos. Kartais leidžiu sau moterišką malonumą įsigyti žurnalą ar nuperku vaikui knygutę. Džiaugiamės, kad padeda tėvai. Jei ne jų pagalba ir ne socialinė pašalpa, net bijau galvoti, kas būtų“, – neslėpė moteris.
Jolanta VENSKUTĖ
