Aktualija
Duobėtos gatvės, neišvažiuojami keliai – kasdienybė
Vietinės reikšmės kelių bei gatvių būkle privalo rūpintis Savivaldybės administracija, seniūnai. “Bangos” redakcija gauna laiškų, kuriuose laikraščio skaitytojai skundžiasi nesaugiu eismu, duobėtomis gatvėmis, neišvažiuojamais keliais. Valdininkai aiškina, jog lėšos naudojamos racionaliai, tačiau jų nepakanka.
Paskirstytos lėšos
Šiemet kovo 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba paskirstė 1 972 tūkst. Lt Vyriausybės skirtų lėšų Klaipėdos rajono vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti, remontuoti bei tiesti. Kelių ir gatvių priežiūrai skirta 1 084,6 tūkst. Lt. Iš tos sumos dešimčiai rajono seniūnijų, kurių kelių bei gatvių ilgis 993,5 km, paskirstyta 591,5 tūkst. Lt ir paliktas 98,6 tūkst. Lt rezervas. Gargždų miestui, kurio gatvių ir kelių ilgis 51,699 km, skirta 295,8 tūkst. Lt, taip pat atsargai palikus 98,6 tūkst. Lt rezervą.
Be to, po 100 tūkst. Lt skirta I. Simonaitytės g. Ketvergiuose, Dobilo g. Vėžaičiuose ir Kalviškių-Lankupių kelio Priekulės seniūnijoje remontams, 296,49 tūkst. Lt – Klaipėdos g. Gargžduose rekonstrukcijai. Gargždų m. Pušų g. projektuoti skirta 50 tūkst. Lt, Treniotos, Vytauto, Gargždės g. ir Vytauto skg. – 140 tūkst. Lt, kelio Dovilai-Gargždų sodai – 40 tūkst. Lt, Judrėnų senojo tilto techniniam projektui – 35 tūkst. Lt.
Nors Tarybos sprendime teigiama, kad lėšos skirstomos pagal 2004 m. pradžioje patvirtintą rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programą 2004-2006 m., lyginant šiuos du dokumentus galima pastebėti, kad kai kurie ankstesniais metais numatyti projektavimo ir remonto darbai gerokai nusitęsė. Pvz.: pagal programą kelio Dovilai-Gargždai asfalto dangos įrengimas, Gargždų miesto Treniotos, Vytauto, Gargždės gatvių ir Vytauto skersgatvio remontas turėjo būti suprojektuotas praėjusiais metais, tačiau lėšos paskirtos tik šiemet.
Laikina priemonė
Šiais metais dar sniegui nenutirpus UAB “Gargždų komunalinės paslaugos” šaltu asfaltu pradėjo lopyti gatvių duobes Gargžduose. Technologija paprasta – į duobę beriamas asfaltas, nedideliu vibratoriumi sulyginamas ir baigta. Darbininkai į klausimą, kiek tokia duobė laikys, tik ranka numoja, atseit gal dieną, o gal mėnesį. Įmonės direktorius Alfonsas Stanionis “Bangos” korespondentei teigė, jog atšilus asfalto masėje esantis bitumas išsilydys ir dalis lopų išsilaikys ilgai. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas neslėpė, jog šaltas asfaltas – laikina priemonė. Pasak jo, naujai asfalto dangai duodamas 5 metų garantinis laikotarpis, tačiau daugelyje gatvių jos amžius trigubai senesnis. Asfaltas iškorija, į tarpelius patenka vanduo, kuris šaldamas plečiasi, trupa, lūžinėja, atsiranda nuolat “augančios” ir gilėjančios duobės. “Jei lauktume asfaltavimo sezono pradžios, gatvių lopymas kainuotų dar brangiau”, – patikino V. Buivydas.
Ne kartą teko pavarstyti Savivaldybės administracijos valdininkų duris, kol galų gale paaiškėjo, jog 1 kv. m šalto asfalto lopo kaina – 86,06 Lt. Per kovo mėnesį mieste užlopyti 106 kv. m duobių už 9113,76 Lt su PVM.
Ne kažin kiek mažesni ir karšto asfalto įkainiai. 5 cm storio 1 kv. m kaina praėjusiais metais buvo 66,53 Lt, 10 cm storio – 88,33 Lt. Pasak V. Buivydo, šiemet gatvėms ir keliams asfaltuoti konkursas dar nepaskelbtas, tačiau prognozuojama, jog kainos gali būti dar didesnės.
Laimėjus iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas Nemuno žemupiui tvarkyti, daugelyje gatvių Gargžduose jau šiais metais bus pradėti rengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Tikimasi pradėti ir Klaipėdos gatvės rekonstrukciją. Dėl to, pasak skyriaus vedėjo, bus tik užlopomos duobės.
Kelio ženklai
Iš Žemaičių per Žemaitės gatvę į mokyklą-darželį “Ąžuoliukas” vaikus vedančios motinos mano, jog dėl saugumo reikėtų įrengti pėsčiųjų perėją, o gal net “gulinčius policininkus“. “Atvažiuojančių mašinų iš dešinės pusės nematyti, nes jas užstoja kapinių tvora. Prie darželio vartų telkšantis ežeras taip pat tapo beveik kasdienybe”, – rašoma laiške. Atsakydamas į klausimą, kaip išspręsti šią problemą, Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis paaiškino, jog sprendimus dėl kelio ženklų ir perėjų įrengimo priima rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisija. “Prašymą raštu galima pateikti seniūnijai arba tiesiai komisijai (pirmininkė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė). Sankryža iš tiesų pavojinga pėstiesiems, tad manau, kad komisija nedels priimti sprendimą, ir dar šį pavasarį perėja bus įrengta”, – pažadėjo seniūnas. Saugaus eismo komisija, pasak jos pirmininkės V. Daukšienės, renkasi kiekvieną mėnesį, analizuoja gyventojų gautus prašymus, priima sprendimus. Komisija gali riboti ir sunkiojo transporto eismą. Šį mėnesį bus analizuojamas kolektyvinis Drevernos gyventojų prašymas riboti UAB “Minijos nafta” automobilių su naftos cisternomis eismą per Drevernos gyvenvietę ir keliu iš Drevernos į Priekulę.
Jadvyga SURPLIENĖ
