Aktualija
Paukščių gripas: XXI amžiaus maras ar propagandinis burbulas?
Europoje nustačius pirmuosius paukščių gripo atvejus, nerimas dėl galimos grėsmės atėjo ir į Lietuvą. Jautresni ir atsakingesni žmonės ėmė skambinti į visuomenės sveikatos centrus, redakcijas, sveikatos priežiūros įstaigas, teiraudamiesi, kaip galėtų apsisaugoti. Kai kam atrodo, kad būtinos radikalios priemonės ir kai kurių jau imtasi. Nuo praėjusio pirmadienio iki 5000 litų bus baudžiami tie, kurie nepaisys draudimo neišleisti į lauką naminių paukščių.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rajono filialo vadovė Aušra SYMINIENĖ patvirtina, kad vieni žmonės panikuoja, kiti per daug abejingi ir mano, kad paukščių gripas – tik dar vienas baubas, kurį išgyvensime, kaip prieš keletą metų išgyvenome kempinligę bei kitas pasauliui nerimą kėlusias virusines infekcijas. „Bangos“ pašnekovės požiūriu, svarbiausia elgtis protingai atsargiai.
Sena sparnuočių liga
– Paaiškinkite, kas tai yra paukščių gripas?
– Tai sena paukščių liga ir ypač pavojinga visiems sparnuočiams. Paukščių gripo protrūkių buvo Kinijoje, Kroatijoje, Honkonge, Irake, Nigerijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Tailande, Turkijoje, Ukrainoje ir Vietname. Jie padarė didelių nuostolių paukštininkystės verslui ir jo pramonei, todėl dėmesys šiai ligai yra toks rimtas ir suprantamas.
– Tačiau ši liga jau nusinešė ir žmonių gyvybių?
– Taip. Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003-2006 metus paukščių gripo atvejai žmonėms buvo nustatyti Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Irake, Tailande, Turkijoje, Vietname. Iš viso būta 166 atvejų, iš jų 88 baigėsi žmonių mirtimi. Todėl pagrįstai baiminamasi, kad grįžtantys paukščiai gali parnešti virusą ir į Europą. Vienas iš būdų išvengti jo plitimo – apsaugoti naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais laikant juos uždarose patalpose.
Vengti kontakto ir laikytis higienos reikalavimų
– Kokie žmonės priklauso padidintos rizikos grupei, galinčiai užsikrėsti paukščių gripu?
– Didžiausias pavojus kyla žmonėms, kurie dirba dideliuose paukštynuose, paukščių skerdyklose, laboratorijose, tiriančiose juos, turintiems kontaktą su nugaišusiais bei tiems, kurie valys, dezinfekuos fermas po to, kai bus nustatytas užkratas. Mat užsikrėsti galima artimo kontakto su paukščiais būdu, per jų fekalijas, seiles ir kt.
– Mūsų rajone didelių paukštynų nėra, tačiau žmonės laiko vištų, ančių ir kitų naminių paukščių savo ūkiuose, sodų bendrijose. Kaip jie turėtų saugotis paukščių gripo?
– Pirmiausia izoliuodami naminius paukščius ir juos, kaip dabar reikalaujama, laikydami uždarose patalpose. Tačiau, kaip pas mus įprasta, vieni perdėtai baiminasi, kiti išvis nereaguoja į jokius draudimus ar nurodymus. Geriausias pavyzdys – kova su pasiutlige. Juk taip sunku įrodyti, kad būtina skiepyti naminius gyvūnus, laikyti pririštus šunis. O juk tai nepagydoma mirtina liga.
– Sakykim, kad žmogus tų reikalavimų laikosi. Ką dar jis turi daryti?
– Pirmiausia paisyti kasdieninės higienos reikalavimų. Tvartelyje turėti atskirą chalatėlį, negrįžti su juo į gyvenamąsias patalpas. Patartina naudoti gumines pirštines, kvėpavimo takus ir akis saugančias priemones, po darbo rankas plauti muilu ir nuvalyti jas spirituotom servetėlėm. Būtina palaikyti tvarką tvarteliuose – valyti paukščių fekalijas. Sudžiūvusios fekalijos ilgainiui virsta dulkėmis ir per jas paukščių gripo virusas gali patekti į žmogaus kvėpavimo organus.
– Kai kurie žmonės laiko balandžius, balkonuose įrengę lesyklėles ir taip globoja įvairius paukštelius. Ar jiems reikia imtis kokių nors ypatingų apsaugos priemonių?
– Vienareikšmiško atsakymo būti negali. Kiekvienas mūsų turi pasverti riziką. Jei tai kelia įtampą kaimynams, galbūt verta pagalvoti, kaip šio mielo pomėgio atsisakyti. Tačiau, manau, kad koks nors balandininkas, kuris turi įsigijęs retų šių paukščių rūšių, pats yra suinteresuotas juos apsaugoti ir žino, kaip tai daryti. P jei nežino, turėtų kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Balkonus, palanges, jei juos pridergia paukščiai, reikia nuolat valyti. Be to, reikėtų vengti kontakto su paliegusiais paukščiais, nes paukščių gripas jiems reiškiasi būtent tokiais požymiais.
Informuoti veterinarijos tarnybas
– Kaip elgtis, jei tvartelyje, sodybos teritorijoje ar ant kelio aptikome nugaišusį paukštį?
– Lavonėlio neliesti ir ypač to mokyti vaikus. Pranešti apie aptiktą paukštį veterinarijos tarnybai arba artimiausiam veterinarijos gydytojui. Jie atvyks ir paims ištirti. Vietą tvarte, kurioje rastas lavonėlis, sudrėkinti nestipria vandens čiurkšle tam, kad išvengtume viruso patekimo į aplinką ir negautume jo per dulkes. Po to – rankų, drabužių higiena arba visa tai, kas apsaugo mus ne tik nuo paukščių gripo, bet ir kitų virusų.
Pagydoma liga
– Jei laboratorija ištirs, kad paukštis sirgo paukščių gripu, kaip tada elgtis žmogui, turėjusiam kontaktą arba buvusiam toje aplinkoje?
– Septynias dienas stebėti savo sveikatą. Jei pasireikštų simptomai, panašūs į gripo, – temperatūra, gerklės, raumenų, kaulų skausmai, virškinimo sutrikimai ir kiti, būtina kreiptis į savo gydytoją. Nustačius paukščių gripo židinį, žmogui būtų atliekami specialūs tyrimai ir jis gydomas. Paukščių gripas daugeliu atveju yra pagydoma liga. Kol kas nėra tik vakcinos, užkertančios jai kelią. Gydymo sėkmę lemia žmogaus imunitetas. Kaip žinia, silpnesnį imunitetą įvairiems virusams turi vaikai, pagyvenę žmonės ir sergantys chroniškomis bei kitomis sunkiomis ligomis.
– Kaip apsaugoti nuo paukščių gripo kitus šeimos narius, jei bent vienas susirgo šia liga?
– Nėra įrodyta, kad paukščių gripą žmogus galėtų perduoti žmogui. Šia liga žmogų gali užkrėsti tik paukštis.
– Ar visi paukščiai serga šia liga? Gal tik kai kurios jų rūšys, pavyzdžiui, gulbės?
– Ne, tai yra visų paukščių liga, tik gulbės dažniau pastebimos nugaišusios. Gal todėl, kad yra didesnės. Juk retas kuris atkreipia dėmesį į nugaišusį žvirbliuką ar zylutę.
Virusas bijo karščio
– Gal patartumėte šiuo metu atsisakyti vištienos ir jos produktų, kiaušinių?
– Paukščių gripo virusas bijo šilumos ir karščio. Termiškai gerai apdorotas maistas nekelia pavojaus. Visuomenės sveikatos specialistai niekada, ne tik paukščio gripo grėsmės požiūriu, nepataria vartoti žalius kiaušinius, o pažymi, kad jie turi būti gerai išvirti. Be to, ruošiant maistą visada būtina laikytis higienos reikalavimų.
– Tačiau baimės akys didelės, visas pasaulis sunerimęs. Ko labiausiai turėtume paisyti?
– Jau minėjau, laikytis asmens higienos, protingo atsargumo tiek su naminiais, tiek ir su laukiniais paukščiais. Mano įsitikinimu, apsaugoti gali ir skiepai nuo paprastojo gripo. Nors nėra įrodyta, kad jie gali padėti išvengti paukščių gripo, tačiau ištirta, kad skiepai stiprina žmogaus imuninę sistemą. Įvairios vakcinos – tai naujausių mokslo pasiekimų rezultatas, kurios jau daugelį metų apsaugo visuomenę nuo tokių ligų, kaip poliemelitas, tymai, stabligė ir kt. Šios ligos neišnyko, bet nebesergame jomis todėl, kad skiepijame vaikus. Deja, yra žmonių, ignoruojančių skiepus.
– Ar Jūs pati pasiskiepijote nuo gripo?
– Ne tik aš, bet ir dauguma mūsų kolektyvo narių.
Irena KASPERAVIČIENĖ
