Aktualija

Vaikai, paliesti emigracijos bangos

Naujaisiais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių, daugiausia į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV, Vokietiją, Ispaniją. Per 16 Nepriklausomybės metų iš šalies išvyko apie 334 tūkst. – maždaug tiek žmonių gyvena Kaune. Tai – oficialioji statistika. Suskaičiavus “nelegalus”, vienam deklaruotam išvykusiajam tenka du nelegalūs. Galima teigti, jog pernai iš Lietuvos išvažiavo maždaug 40 tūkst. žmonių.

Niekas negali pasakyti, kiek šiandien rajono žmonių, išvykusių į užsienio šalis ieškoti sotesnės duonos. Niekas nežino ir to, kiek savanorių tremtinių vaikų palikta seneliams, giminaičiams ar kaimynams. Apie juos sužinoma iškilus kokioms nors problemoms. Viskas tvarkoje būna, kol neoficialūs vaikų globėjai su paliktaisiais susitvarko. Tol niekas ir nežino, kad jie auga be tėvų. Taigi juridiškai yra beglobiai.

Uždarbiauti – be vaikų

Priekulės seniūnijos socialinės darbuotojos Virginijos Šiaulytienės teigimu, nėra statistikos, kiek motinų, palikusių savo vaikus ir išvykusių į užsienį uždarbiauti. Jie paliekami seneliams arba kitiems giminaičiams. “Tvarkingi seneliai slepia, kad vaikai palikti be tėvų priežiūros, – kalbėjo V. Šiaulytienė. – Ir tai iškyla viešumon užgriuvus kokiai nors problemai”.

Priekulės seniūnijoje tai atsitiko maždaug su dešimties šeimų vaikais, nors išvykusių į užsienį uždarbiauti – ne viena dešimtis moterų.

Iš Endriejavo seniūnijos, seniūnės L. Šunokienės teigimu, išvyko 6 motinos, giminėms ar kaimynams palikusios globoti 9 vaikus.

Iš Vėžaičių seniūnijos svečiose šalyse laimės ieško 20 motinų, palikusių savo atžalas.

Minimalus gyvenimas netenkina

Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė pasakojo, kad į Angliją uždarbiauti išvyko 3 buvusios darbuotojos, tėvams prižiūrėti palikusios 3 dukras.

“Mūsų kaimo moterys, uždirbdamos minimalią algą, ieško geresnio pragyvenimo šaltinio. Jos imasi iniciatyvos išlaikyti šeimą ir palikusios vaikus, važiuoja į užsienį uždarbiauti, – kalbėjo pedagogė. – Jos atsiunčia pinigų išlaikyti atžalas, kurias prižiūri jų tėvai, beje, taip pat turintys darbą”.

Šios užsienyje uždarbiaujančios moterys kas savaitę skambina direktorei, norėdamos sužinoti, kaip mokosi ir elgiasi vaikai. V. Lukauskienės teigimu, mergaitės gerai lanko pamokas ir gerai mokosi. Tačiau ji apgailestavo, kad moksleives kankina motinų ilgesys.

Beje, viena iš emigravusiųjų norėjo išsivežti devintokę dukrą, bet ji nesutikusi.

V. Lukauskienė kalbėjo apie grėsmę, kad ateityje išvyks į užsienį vis daugiau moterų. Mat grįžtančios į tėviškę emigrantės suvilioja kitas gyventojas.

Našta – valstybei

Gargždų ugdymo centro “Naminukas” globos grupėje nuo sausio 17 d. apgyvendinta šešiametė Gabrielė ir penkiametis Jordanas iš Lapių. Jų mama uždarbiauja užsienyje. Pasak direktorės Birutės Kasparavičienės, šiuos vaikus lanko tėvas, močiutė, kas savaitę skambina mama, kuri žada užsidirbusi pinigų sugrįžti namo.

Be to, globos grupė laikinais namais tapo vienuolikametei Onutei ir penkiamečiui Donatui iš Vėžaičių. Tėvas jų nelanko. “Prieš Kalėdas atostogauti sugrįžusi mama juos buvo pasiėmusi. Atvedė gražiai aprengtus ir vėl iškeliavo į užsienį”, – sakė direktorė.

Užsienyje uždarbiaujančių motinų vaikus išlaiko Lietuvos valstybė. Vasario mėnesį vien tik vieno vaiko maitinimas globos grupėje kainavo 200 litų. Pasak B. Kasparavičienės, iš viso vieno globotinio išlaikymas per mėnesį dabar kainuoja apie 1000 litų.

Geriausia – su tėvais

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė patikino, kad už vaiką atsako tėvai. Taigi kol jie uždarbiauja užsienyje, jų atžalos juridiškai yra beglobės.

Susirgus vaikui, gydytojai oficialiai neturi teisės suteikti jiems būtinosios pagalbos be tėvų sutikimo. Mokyklų vadovai taip pat neturi teisės priimti močiutės ar kitų giminaičių prašymo į mokyklą, nes jį gali rašyti tik tėvai arba oficialūs globėjai.

“Senokai planuojama įteisinti globas, neskiriant už jas pinigų (dabar už vieną vaiką mokama 500 Lt), bet kol kas jos nesulaukiame, – sakė I. Šaulytė. – Vaikai nori augti su tėvais. Jų nesant, jaučiasi nesaugūs, iškyla įvairių problemų. Šie vaikai yra lengvai pažeidžiami”.

Pasak I. Šaulytės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai tarėsi su mokyklų vadovais, socialiniais pedagogais, kad būtų atkreiptas dėmesys į šiuos moksleivius ir prireikus, būtų suteikta reikalinga pagalba.

Visgi emigruoti pasiruošusiems tėvams vertėtų prisiminti liaudies patarlę, kad Tėvynės dūmas ir už ugnį svetimoje šalyje šviesesnis.

Virginija LAPIENĖ