Aktualija

Galvosūkis dėl rinkliavos už šiukšles – be atsakymo

Ar Klaipėdos rajone bus patvirtinta nauja šiukšlių išvežimo tvarka, pagal kurią rinkliava būtų nustatoma ne pagal gyventojų skaičių, o pagal gyvenamųjų patalpų plotą? Atsakymo nėra, iki rinkimų jo ir neverta tikėtis. Rajono gyventojų ši nežinomybė neguodžia. Jie viešai diskutuoja ir kelia klausimą, kam apskritai reikia naujos tvarkos, jei juos tenkina dabartinė: mokėjimas už išvežamų šiukšlių kiekį.

Gyventojai sunerimę

Išgirdę apie planuojamą pertvarką į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą kreipėsi Gargždų P. Cvirkos g. 17 namo gyventojai: „Mus stebina sumanymas daugiabučių namų gyventojus apmokestinti ne pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, o pagal buto kvadratūrą. Juk komunalinės atliekos susikaupia dėl žmonių veiklos, jų nekaupia didesni ar mažesni buto kvadratiniai metrai.“ Panaši ir Gargždų Klaipėdos g. 25 namo gyventojų nuomonė. „Mūsų daugiabučiame per 50 proc. gyventojų yra pensininkai, viename bute gyvena vienas ar du senukai. Argi šiukšlina kvadratiniai metrai, o ne žmogus? Prašome skaičiuoti kaip iki šiol pagal gyventojų skaičių ir pagal šiukšlių išvežamą kiekį. Maloniai prašome Jūsų pagalbos, nes komunalininkai eina pelningiausiu -lengviausiu keliu“, – Savivaldybei rašo gyventojai. Priekuliškiai pastebi, kad nauja šiukšlių išvežimo tvarka labai nuskurdintų pensininkus, kitus vienišus žmones, kurie gyvena dideliuose butuose. Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimo (KRBOS) valdybos pirmininkė Lijana Simonaitytė taip pat kreipėsi į rajono Savivaldybę. Vienas iš jos siūlymų – nustatyti mokesčius už atliekų išvežimą pagal jų kiekį kubiniais metrais.

Vengia sudaryti sutartis

Iki šiol vis dar galioja įprasta tvarka. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko, yra keturios šiukšles vežančios bendrovės: UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, UAB „Švaros diena“, UAB „Klaipėdos specialusis transportas“, UAB „Švaros projektai“. Su minėtomis bendrovėmis sudaromos sutartys, gyventojai moka už išvežamų šiukšlių kiekį (t. y. reguliarų šiukšlių iš konteinerių išvežimą). Problema, kad ne visi tas sutartis yra sudarę. Anot UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininko Arvydo Piepaliaus, 30 proc. žmonių tokių sutarčių neturi ir už išvežamas šiukšles paprasčiausiai nemoka. Savo šiukšlių maišus jie „padovanoja“ kitiems. „Yra tokių gyventojų, kurie 10 metų gyvena toje pačioje vietoje, bet net konteinerio neturi“, – sakė jis. Dėl to, pasak A. Piepaliaus, atsirado poreikis keisti nusistovėjusią tvarką.

„Nustatyti rinkliavos dydį už komunalines atliekas yra du būdai: pagal gyventojų skaičių bei pagal gyvenamųjų patalpų plotą. Pirmasis iš jų netobulas: ne visi žmonės yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Vieną dieną – jis Amerikoj, kitą – jau Lietuvoj… O nekilnojamasis turtas nedingsta. Be to, nekilnojamojo turto užregistruota daugiau nei žmonių, todėl ir išsidalinta mokesčių našta išeitų mažesnė“, – kalbėjo A. Piepalius. Jis pridūrė, kad idealiu atveju kiekvieno asmens sukauptas komunalines atliekas reikėtų sverti, tačiau tokių techninių galimybių kol kas nėra. „Kokiu principu skaičiuoti mokesčius, turi apsispręsti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. KRATC gali būti tik vykdytojas“, – sakė jis. Paklaustas, kokie yra preliminarūs vietinės rinkliavos įkainiai, A. Piepalius negalėjo atsakyti: „Tai būtų galima pasakyti tik po to, kai bus paskelbtas viešasis konkursas komunalinių atliekų vežėjui parinkti ir būtų aiški atliekų surinkimo, nuvežimo kaina.“

Taryba neapsisprendžia

Sprendimo, kokiu būdu nustatyti rinkliavos dydį už komunalines atliekas, rajono Taryba vis dar nepriėmė. 2007 metų spalio mėnesį jai jau buvo pateiktas sprendimo projektas dėl vietinės rinkliavos pagal gyvenamųjų patalpų plotą įvedimo. Tačiau Taryba atsižvelgė į gyventojų nuomonę, jų pasipiktinimą planuojama patvirtinti tvarka ir sprendimą atidėjo. Pasak V. Dačkausko, 2008 m. vasario mėnesį vykusiame pasitarime buvo nuspręsta įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją kartu su KRATC apskaičiuoti atliekų tvarkymo tarifą už 1 kub. m atliekų surinkimą ir sutvarkymą pagal atskiras atliekų turėtojų grupes ir teikti tvirtinti Tarybai. „Gyventojai teisūs: ne plotas šiukšlina, o žmonės. Oponentų argumentai, kad neįmanoma suskaičiuoti visų gyventojų, yra be pagrindo. Juk prieš kiekvienus rinkimus VĮ Registrų centras pateikia gana tikslius duomenis“, – sakė rajono meras V. Dačkauskas. Anot jo, nauja tvarka turėtų būti patvirtinta iki 2009 m. Tačiau pašnekovas patikino, kad pats prie šios problemos sprendimo neprisidės, nes gali būti apkaltintas viešųjų ir privačiųjų interesų sumaišymu, mat turi bendrovės „Gargždų komunalinės paslaugos“ (pastaroji iki šiol rajone rūpinasi atliekų išvežimu – aut. past.) akcijų. Be to, šioje įmonėje dirba jo žmona.

Keli variantai

KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo nuomone, pagal asmenų skaičių galbūt būtų galima nustatyti rinkliavos dydžius Judrėnuose, Veiviržėnuose, Priekulėje. Daugelis čia gyvenančių žmonių yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. „Tačiau arčiau Klaipėdos, o ypač soduose tai neįmanoma. Todėl vienintelis būdas apmokestinti čia gyvenančius žmones – nustatyti rinkliavos dydį pagal gyvenamųjų patalpų plotą“, – įsitikinęs Š. Reikalas. Paklaustas, kodėl soduose tik vasarojantys gyventojai turėtų mokėti mokesčius visus metus, jis atsakė: „Būtų galima įvesti rinkliavos sezoniškumą. Kita vertus, įdiegus vieną ar kitą mokesčių sistemą, absoliučios teisybės niekada nebuvo ir nebus. Gali būti tik daugiau arba mažiau teisingumo.“ Pašnekovas pridūrė, kad sudaryta duomenų bazės tikrinimo komisija galėtų tikslinti gyventojų duomenis, pagal kuriuos būtų skaičiuojami mokesčiai.

Mokesčiai padidėjo

Nors Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimo dėl rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą dydžių nustatymo dar nepriėmė, mokesčiai už komunalinių atliekų išvežimą jau padidėjo. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis teigia, jog nuo sausio UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ teikiamos paslaugos pabrango tris kartus. „Bangos“ korespondentės pakalbintas UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ direktorius Alfonsas Stanionis patikino, jog mokesčiai padidėjo dėl neseniai atidaryto naujo sąvartyno Dumpiuose. Smarkiai padidėjo atliekų priėmimo į sąvartyną kaina. Už vieną toną šiukšlių dabar tenka mokėti 56,07 Lt. Todėl komunalinių atliekų vežėjai taip pat smarkiai padidino kainas. Vis dėlto, anot A. Liaudanskio, „Gargždų komunalinių paslaugų“ kainos išaugo nepagrįstai. Jis pridūrė, kad Klaipėdos rajonas apskritai atsidūrė nedėkingoje situacijoje: jam atitenka ir Dumpių sąvartyno tarša, ir didžiuliai įkainiai. „KRATC Europos Sąjungos lėšomis įkūrė sąvartyną ir tapo monopolistu“, – sakė Tarybos narys.

Kitų patirtis

Klaipėdiečiai už šiukšlių išvežimą jau moka pagal naują tvarką, kai rinkliava nustatoma pagal gyvenamųjų patalpų plotą. Naujos taisyklės netenkina daugelio uostamiesčio gyventojų, todėl kai kuriuos klaipėdiečių skundus jau nagrinėja teismai. Taryba, atsižvelgdama į gyventojų pretenzijas, jau šį mėnesį ketina tobulinti tvarką. Daugiabučių namų bendrijoms ketinama siųsti vieną sąskaitą, patys gyventojai galės apsispręsti, kaip mokėti už šiukšlių išvežimą – pagal plotą ar pagal gyventojų skaičių. Ketinama įteisinti ir rinkliavos „lubas“ (80 kvadratinių metrų). Tokiu būdu didesniame nei 80 kv. m bute gyvenantys asmenys mokėtų tik už 80 kv. m apskaičiuotą rinkliavą.

Šiaulių apskrityje rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą nustatoma pagal gyventojų skaičių. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistas Zenonas Kučinskas informavo, kad 2007 m. sausį rinkliava buvo įvesta Šiaulių mieste, o vėliau ir kituose Šiaulių apskrities rajonuose. Rinkliavą administruoja Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Anot Z. Kučinsko, rinkliavos nustatymas pagal gyventojų skaičių yra teisingesnis: „Pats nekilnojamasis turtas nešiukšlina, atliekas kaupia žmogus.“ Tačiau, anot jo, Šiaulių apskrityje taip pat yra įvairių svarstymų, vieniems politikams priimtinesnis rinkliavos skaičiavimas pagal gyventojų skaičių, kitiems – pagal gyvenamųjų patalpų plotą. „Kad ir kokią sistemą įdiegsime, vieni laimės, kiti nukentės“, – pridūrė pašnekovas.

Agnė ADOMAITĖ