Aktualija
„Snoro“ įšale – du milijonai biudžeto pinigų
Banko „Snoras“ gebėjimus, kaip apsukti galvas klientams, reikėtų apibendrinti ir paskelbti metodiką, kad kitąkart vėl nebūtų lengvatikiai. Itin aktyvaus banko vilionėms neatsispyrė ne tik eiliniai piliečiai, bet ir valstybinės institucijos. Net 28 Lietuvos savivaldybės po banko žlugimo skaičiuoja 75 milijonų litų nuostolius. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios terminuotas 2 milijonų litų indėlis nežinia kuriam laikui „įšalo“ nacionalizuotame banke.
Sugundė didesnėmis palūkanomis
Klaipėdos rajono savivaldybė pastaruosius metus ne vieną kartą biudžeto pajamas yra papildžiusi terminuotų indėlių palūkanomis. Pavyzdžiui, 2008 m. naudojantis banko DnB Nord (dabar DnB – aut. pastaba) paslaugomis įvairiais mėnesiais indėlį patikint 21 dienai gauta 38 935 Lt palūkanų. Indėlių suma tais metais svyravo nuo 1 mln. Lt iki 4 mln. Lt. Tiesa, minėtų metų pabaigoje Savivaldybė, matyt, nebeištvėrė „Snoro“ spaudimo didesnėmis palūkanomis ir spalio bei lapkričio mėnesiais vieno milijono litų indėlį patikėjo būtent minėtam bankui. O ir kas galėjo atsispirti tuometėms „Snoro“ pasiūlytoms palūkanų normoms, kurios siekė 8-8,1 proc. kai tuo metu kiti bankai neišgalėjo net 4 proc.? Taigi, naujųjų metų išvakarėse Savivaldybė iš „Snoro“ buvo uždirbusi 9 043 Lt.
2009 m. Savivaldybė vėlgi pasitikėjo tik DnB Nord ir ten sausio-gegužės mėnesiais laikydama vienąkart 3 000 000 litų, o po triskart 1 500 000 litų iš viso gavo 22 973 Lt palūkanų.
2010 m. rajono Savivaldybė terminuotų indėlių neturėjo nė viename banke, tačiau šiemet apklaususi bankus apie siūlomas palūkanas pasirinko „Nordea“ bei „Snorą“.
Abiejuose bankuose trims arba dviem su puse mėnesio terminuoti Savivaldybės indėliai 2 000 000 ir 3 000 000 litų buvo dėti du kartus. Vasario 22 d. sudarius su banku „Snoras“ sutartį 3 mln. litų terminuotam indėliui trims mėnesiams gegužės mėnesį buvo gauta 10 109 litai palūkanų. Rugsėjo mėnesį vėl su tuo pačiu banku sudarius sutartį 2 000 000 Lt buvo tikimasi 9 444 litų palūkanų. Tačiau išėjo šnipštas – „Snoro“ egzistenciją Vyriausybė nutraukė nacionalizavimu.
Pamoka būti atsargesniems
Šiandien daug kas kalba, kad banko „Snoras“ reputacija buvusi ne pati geriausia, nes jį valdė ir rusiškas kapitalas, kurio kilmė neaiški. Tačiau, kita vertus, bankas garsėjo savo paslaugumu ir lankstumu klientų požiūriu. Ilgametis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, kurio Savivaldybė taip pat įmerkė 3,8 mln. litų į „Snorą“, teigia, kad apie banko rizikingumą neperspėjo nė viena bankus prižiūrinčių valstybės institucijų. Be to, savivaldybes dar varžo ir Viešųjų pirkimų įstatymas, reikalaujantis rinktis paslaugų, įskaitant bankinių, teikėją pagal mažiausius įkainius.
Teisiniu požiūriu Lietuvoje nėra tokio apibrėžimo, kas yra rizikingas bankas, ir valstybėje iki šiol nėra sukurta sistemos, leidžiančios biudžetinėms įstaigoms ir valstybės įmonėms laikyti pinigus tik didžiausio patikimumo bankuose.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Gerardas Liorenšaitis „Bangai“ sakė, kad anksčiau Savivaldybės administracija su Taryba nederindavo, kokiame banke laikyti terminuotus indėlius, tačiau paskutiniajame Tarybos posėdyje priimtas sprendimas leisti laikyti tik tokias sumas, kurias draudžia valstybė. „Kol nebuvo jokių bėdų, toks klausimas ir nebuvo aktualus. Dabar būtina iš šios situacijos pasimokyti ir su bankais reikia būti atsargesniems, dėti indėlius į kelis bankus“, – kalbėjo G. Liorenšaitis.
Į „Bangos“ klausimus atsako Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS:
– Savivaldybė šių metų vasario mėnesį (praėjusios kadencijos Taryba) ir rugsėjo mėnesį (dabartinė kadencija) pasirinko „Snoro“ banką terminuoto indėlio sutarčiai sudaryti. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, kuo minėtas bankas išsiskyrė iš kitų, dalyvavusių apklausoje, pasiūlymų? Ar toks sprendimas dėl „Snoro“ banko paslaugų buvo derintas su rajono Taryba?
– Šių metų vasario 22 d. atlikus preliminarią bankų mokamų palūkanų už terminuotus indėlius apklausą palūkanas už terminuotą (du su puse mėnesio) 3 mln. Lt indėlį pasiūlymus pateikė šie bankai: AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB DnB NORD bankas, AB bankas „Snoras“. Didžiausias palūkanas pasiūlė „Snoras“. Pasibaigus sutarčiai, gauta 10109,59 Lt palūkanų.
Rugsėjo 23 d. atlikus preliminarią bankų mokamų palūkanų už terminuotus indėlius apklausą, pasiūlymus pateikė šie bankai: AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB DnB NORD bankas, „Nordea“ Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, AB bankas „Snoras“. Didžiausias palūkanas pasiūlė „Snoras“. Pagal sutartį buvo planuota gauti daugiau negu 9 tūkst. litų palūkanų.
Šie sprendimai nebuvo derinti su rajono Savivaldybės taryba, nes to įsakmiai nereikalauja galiojantys teisės aktai. Savivaldybės administracija laikinai laisvas lėšas investuodavo į bankų terminuotus indėlius, nes tai buvo įprasta praktika, siekiant gauti planuotas pajamas į Savivaldybės biudžetą.
Abejoti Lietuvoje veikiančių bankų patikimumu Savivaldybės administracija neturėjo jokio pagrindo, nes nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė, nei Seimas, nei kitos institucijos nebuvo pateikusios viešos ar tarnybinės informacijos apie kurio nors banko, veikiančio mūsų šalyje, abejotiną patikimumą.
Vos ne valstybės oficiozu besiskelbiantis žurnalas „Veidas“ lapkričio mėnesį bankui „Snoras“ skyrė antrą vietą iš visų Lietuvoje veikiančių bankų. Todėl nemaža dalis atsakomybės dėl savivaldybių ir kitų indėlininkų būsimų nuostolių tenka pačioms aukščiausioms valdžios institucijoms ir pirmiausia – Lietuvos bankui.
– Galbūt už vasario mėnesio indėlį gautos didesnės palūkanos buvo panaudotos kokiems nors iš anksto suplanuotiems tikslams: pvz., kultūros, sporto renginiams remti ar geriausiems darbuotojams premijuoti?
– Tvirtinant 2011 metų Savivaldybės biudžetą iš finansinės-investicinės veiklos arba palūkanų už depozitus buvo numatyta gauti 100 tūkst. litų pajamų. Taigi galima teigti, kad Savivaldybės administracija, vykdydama investicinę veiklą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, siekdama įgyvendinti Savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžeto pajamų surinkimo. Gautos biudžeto pajamos pagal atskirus šaltinius nėra priskiriamos konkrečioms išlaidoms. Jos skirstomos proporcingai išlaidų straipsniams, iš to skaičiaus ir jūsų paminėtiems kultūros ir sporto renginiams remti.
– Kaip šiuo metu Savivaldybės funkcijų vykdymui atsiliepia apie 2 mln. litų „įšaldymas“ nacionalizuotame „Snoro“ banke? Kokių imtasi priemonių šiai problemai spręsti?
– Savivaldybės administracija, įvertinusi „įšaldytas“ lėšas bankrutuojančiame „Snoro“ banke, priėmė sprendimą apriboti Savivaldybės administracijos ir Savivaldybei pavaldžių įstaigų išlaidas lapkričio-gruodžio mėnesiais, prioritetą teikdama atlyginimų išmokėjimui ir privalomiems mokesčiams valstybei. Šitų priemonių imtasi ne tik dėl „įšaldytų“ pinigų „Snoro“ banke, bet ir dėl nepatenkinamo biudžeto pajamų plano vykdymo. Dėl Savivaldybės indėlio „Snoro“ banke yra informuota Lietuvos savivaldybių asociacija. Turimomis žiniomis, asociacija imasi veiksmų siekdama apginti savivaldybių interesus Vyriausybėje ir Seime. Noriu pabrėžti, kad Savivaldybės vadovai ir administracija dės visas pastangas, kad „Snoro“ banko bankroto pasekmės mūsų įstaigoms ir rajono žmonėms turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį.
– Ar Savivaldybė yra įsigijusi, pavyzdžiui, indėlių sertifikatų, bankų obligacijų?
– Turiu informuoti, kad Savivaldybės administracija nėra įsigijusi bankrutuojančio banko „Snoras“ nei indėlių sertifikatų, nei obligacijų. Mano galva, paminėti bankų finansiniai-investiciniai produktai yra skirti išimtinai tik verslo įmonėms. Taip pat reikia pasakyti, kad Savivaldybės taryba, reaguodama į pastarųjų dienų įvykius bankų sektoriuje, šių metų lapkričio mėnesio posėdyje priėmė protokolinį sprendimą uždrausti Savivaldybės administracijai, Savivaldybei pavaldžioms biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, Savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms investuoti į terminuotus bankų indėlius daugiau negu valstybės draudžiama suma (345 280 litų) be Savivaldybės tarybos pritarimo.
Vilija BUTKUVIENĖ
