Aktualijos
Žemdirbiai kalti be kaltės
Sparčiai brangsta kai kurių perdirbimo įmonių pieno produktai, brangs ir duonos gaminiai bei kiti maisto produktai. Kaltės šešėlis krenta žemdirbiams dėl didinamų žaliavų kainų, nors pelnas atitenka perdirbėjams ir prekybininkams. Ūkininkauti darosi sudėtinga, tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas prognozuoja, kad dėl pasaulyje didėjančios maisto produktų paklausos padėtis žemės ūkyje gerės.
Karvių sumažėjo
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pastebėjo, jog pasaulyje didėjant maisto produktų paklausai, Europos Sąjungos šalyse jų gali sumažėti. Į klausimą, ar dėl to kalta ne ES žemės ūkio politika, nes mūsų šalyje akivaizdžiai sumažėjo auginamų galvijų, kiaulių, jis atsakė patvirtinimu, kad iš tiesų šiemet Lietuvoje karvių sumažėjo 37 tūkst. Šiuo metu jų laikoma apie 370 tūkst.
„Smulkūs ūkininkai nusprendė, kad neapsimoka laikyti 2-3 karves dėl diskriminacinių pieno supirkimo kainų, – kalbėjo pašnekovas. – Dabar stambieji ūkininkai laiko produktyvesnes karves.“ Tačiau jis pripažino, jog sovietmečiu Lietuvoje per metus buvo primelžiama apie 3 mln. tonų pieno, o dabar – per pusę mažiau. B. Markausko teigimu, šiuo metu šalyje vidutinė banda – 3,2 karvės.
Pašnekovas akcentavo, jog nuo ateinančių metų žaliavinė pieno kaina padidės 10-15 procentų.
Rinkoje stinga sąžinės
Pasak B. Markausko, piktinamasi augančiomis maisto produktų kainomis. „Nurodoma, kad viena iš priežasčių – žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų didėjimas, – kalbėjo jis. – Betgi duonos kilogramo kainoje grūdų kaina tesudaro apie 25 centus.“
Jis pasakojo, kad neseniai ŽŪR kreipėsi į premjerą, prašydami pavesti kompetentingai institucijai atlikti studiją ir nustatyti, kokią maisto produktų kainos dalį gauna žaliavos augintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Po to bus surengtas žemdirbių, įmonių atstovų, prekybininkų susitikimas tai aptarti.
„Dabar aišku, kad didžiąją pridėtinės vertės dalį pasiima prekybininkai. Jie daro didžiausią spaudimą rinkoje. Panašiai yra ir užsienyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis prisiminė, jog prieš 2 metus Ūkio ministerija buvo pradėjusi ruošti sąžiningų rinkos dalyvių veiksmų įstatymo projektą, tačiau šis iki šiol neišvydo dienos šviesos.
Kaime trūksta darbininkų
ŽŪR pirmininkas B. Markauskas, pieno ūkio Triušelių kaime savininkas, kalbėjo, kad prieš 18 metų pagal Valstiečių ūkio įstatymą pasiėmęs žemės ir pradėjęs ūkininkauti, nepagalvojęs, jog čia taip intensyviai skverbsis miestas.
Šiuo metu ūkį, kuriame 50 melžiamų karvių, patikėjęs tvarkyti giminaičiui. „Aš pasiilgstu ūkininkavimo – savaitgaliais grįžtu namo ir dirbu ūkyje, atostogų metu taip pat, – kalbėjo pašnekovas. – Kitų metų balandį baigsis mano kadencija – reikės apsispręsti, ką daryti.“ Jei būtų pakankamai žemės ir nebūtų priartėjęs miestas, jis sakė mielai ūkininkautų. Visgi prisipažino, kad melždamas karves pagalvoja, jog gaila laiko tokiam darbui – geriau jį skirti kūrybiškesniam.
B. Markauskas susirūpinęs kalbėjo apie specifinę problemą šalyje – melžėjų, mechanizatorių stygių kaime. „Rugsėjo 13 d. ŽŪR prezidiumas svarstys šį klausimą. Su darbo birža, Užsienio reikalų, Socialinės ir darbo apsaugos, Žemės ūkio ministerijų atstovais preliminariai tarsimės dėl galimybės atsivežti darbo jėgos iš užsienio. Teorinė galimybė yra“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis prisiminė, kad 1993 m. buvo išvykęs į Švediją mokytis ūkininkauti. „Tai kodėl dabar nepasikvietus užsieniečių į Lietuvą, – samprotavo jis. – Vakarų šalyse fermerių ūkiuose pagrindinė darbo jėga – užsieniečiai.“
Jo manymu, reikia keisti profesinių mokyklų praktikos trukmę vakariečių pavyzdžiu. „Reikėtų pusę metų skirti mokslui, o pusmetį ar metus – praktikai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis kalbėjo, jog dalis kaimiečių gyvena iš pašalpų ir nebenori dirbti, nors šiandien ūkininkas pagalbiniam darbininkui per mėnesį moka apie 2000 litų į rankas, o kombainininkui ar mechanizatoriui – iki 5 tūkst. Lt, melžėjai – 1,5-2 tūkst. Lt. Pasak B. Markausko, kaimo jaunimas išvykęs uždarbiauti į užsienį.
„Lankydamasis Airijoje lietuvių bendruomenėse aš agitavau, kad sugrįžtų į Lietuvą. Bet negali nepastebėti, jog šioje šalyje lietuviams sudaromos sąlygos įsikurti, gyventi – socialinės garantijos, nemaži atlyginimai. Airijos politika – palaikyti lietuvius, darbščius, tvarkingus.“
Išsigelbėjimas – kooperatyvai
“Praėjusieji metai žemės ūkyje buvo labai blogi dėl sausros. Aš patyriau 117 tūkst. litų nuostolių, o sulaukiau kompensacijos – 8 tūkst. litų, – kalbėjo B. Markauskas. – Valdžia šalies žemdirbiams paskyrė 130 milijonų Lt patirtiems nuostoliams kompensuoti, kurių realiai nustatyta apie milijardą.“
Visgi jis sakė, kad žmonės be reikalo kaltina valdžią. „Kaip smulkus ūkininkas įsivaizduoja jos paramą? Išsigelbėjimas – kooperatyvų steigimas, – teigė pašnekovas. – Pavyko iškovoti, kad 2007–2013 m. Europos Sąjungos parama bus skiriama kooperatyvams. Tiesa, reikės 60 proc. savo lėšų, bet steigti kooperatyvus postūmis yra.“ Jo teigimu, reikia ne valdžią kaltinti, o patiems žemdirbiams būti iniciatyviems. Šalyje jau veikia apie 15 kooperatyvų.
Į klausimą, kokią Lietuvos žemės ūkio ateitį mato, B. Markauskas atsakė: „Gražią, ypač stambiųjų ūkininkų. Pasaulyje maisto produktų suvartojama vis daugiau. Lietuva – nuo seno agrarinis kraštas. Ateityje neturėtų būti dirvonuojančių laukų.“
Pašnekovas pasakojo, jog Kauno technologijos universiteto mokslininkams atlikus studiją, paaiškėjo, kad mūsų šalies ekonomikos pagrindą sudaro maisto produktų gamyba, chemijos pramonė, kurios didžioji dalis produkcijos trąšos, bei miško pramonė. Daugiausia eksportuojama maisto, chemijos ir miško pramonės gaminių.
„Stambiausi perdirbėjai šaukia duoti daugiau žaliavinio pieno. Jie kasdien norėtų supirkti 200-300 tonų daugiau“, – sakė B. Markauskas.
Jo teigimu, grūdų augintojams taip pat nėra blogai, nes grūdų supirkimo kainos didelės. Tiesa, Vakarų Lietuvoje iššalo rapsai ir žieminiai kviečiai. Tačiau rytinėje ir pietinėje šalies dalyse žemdirbiai užaugino gerą derlių.
Vėl laukia reformos
„Europos Sąjungos žemės ūkio politikos laukia reformos. Daugiau nei prieš mėnesį Briuselyje susitikome su ES žemės ūkio komisare M. F. Boel ir už ES biudžetą ir finansus atsakinga komisare D. Grybauskaite. 2009 m. bus įvertinta žemės ūkio politikos „sveikatos“ būklė ES šalyse, kokią įtaką jai turėjo dabartinė politika“, – kalbėjo B. Markauskas.
Pasak jo, nuo 2013 m. gerokai sumažės tiesioginės išmokos, ir daugiau lėšų bus skiriama kaimo plėtros priemonėms. Nuo 2015 m. nebeliks žemės ūkio rinkos reguliavimo priemonių: eksporto subsidijų, muitų mokesčių, intervencinių pirkimų, pieno gamybos ir kt. kvotų.
„Buvo akcentuota, kad ES paramos lėšos Lietuvos žemės ūkyje gerai įsisavinamos ir jų neteks grąžinti, priešingai nei kitose srityse“, – sakė B. Markauskas.
Virginija LAPIENĖ
