Aktualijos
Atlyginimų didėjimas pristabdytų emigraciją
Į vaizdo konferenciją „Lietuvos darbo biržai 15 metų: nauji iššūkiai šiandienos darbo rinkoje“ Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje susirinko Žemaitijos teritorinių skyrių atstovai ir žurnalistai. Televizijos tiltu transliuotoje spaudos konferencijoje jie galėjo bendrauti su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte bei Darbo biržos direktoriumi Vidu Šlekaičiu.
Užimtumo rėmimo įstatymo projektas
Prieš 15 metų Lietuvoje atkurta Darbo birža (įkurta 1919 m.) turėjo didelę įtaką darbo rinkos teigiamiems pokyčiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė džiaugėsi užimtumo augimu ir nedarbo mažėjimu šalyje. Pasak jos, aktyvios darbo rinkos priemonių tikslas – skatinti bedarbius nesitenkinti pašalpomis, bet siekti kvalifikacijos ir įsidarbinti.
Ministrė teigė, kad nemažai šalies gyventojų išvyksta į užsienį, nes čia maži atlyginimai. „Įsidarbinę statybose bei viešbučių sektoriuje jie ten uždirba 8 kartus daugiau nei Lietuvoje, – aiškino V. Blinkevičiūtė. – Taigi neišvengiamas atlyginimų didėjimas ir mūsų šalyje“.
Jos teigimu, Lietuvoje daug ilgalaikių bedarbių, o sunkiausia įsidarbinti nekvalifikuotiems žmonėms.
Tačiau naujasis Užimtumo rėmimo įstatymas, kurio projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, turėtų pagerinti situaciją.
Viena iš naujovių – dėmesys profesiniam orientavimui. Jaunimas turėtų būti supažindinamas su paklausiomis ir nepaklausiomis profesijomis.
V. Blinkevičiūtės manymu, naujasis įstatymas turėtų skatinti žmones persikvalifikuoti. Mat projekte numatyta padidinti stipendijas mokymosi laikotarpiu bei kitokių skatinimo priemonių.
Įstatyme siūloma įmonėms, įdarbinančioms patirties neturinčius asmenis, iki pusmečio už juos kas mėnesį mokėti kompensacijas, kurios atitiktų dviejų minimalių mėnesio algų sumą. Verslininkams už tokius neįgudusius darbuotojus minėtą laikotarpį taip pat būtų kompensuojamos „Sodros“ įmokos.
Be to, numatyta bedarbių teritorinio mobilumo išmoka. Pasak V. Blinkevičiūtės, jos būtų mokamos žmonėms, pradėjusiems dirbti nuo jų gyvenamosios vietos nutolusiose įmonėse ir tokiu būdu kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos.
Užimtumo rėmimo įstatymo projekte siūloma į asmens, išėjusio iš darbo ilgesniam laikui, vietą priimti užsiregistravusiųjų Darbo biržoje. Už tai darbdaviui kas mėnesį valstybė mokėtų minimalią mėnesio algą ir „Sodros“ įmokų kompensaciją.
Taip pat numatyta 3 metus mokėti subsidiją darbdaviams, įsteigiantiems darbo vietas neįgaliesiems.
Vergiškoms sąlygoms – ne!
Pasak Darbo biržos direktoriaus V. Šlekaičio, Lietuvoje iš visų ES šalių nedarbas mažėjo sparčiausiai.
Pastaraisiais metais mūsų šalyje daugėja priešpensinio amžiaus bedarbių bei moterų bedarbių. V. Šlekaitis akcentavo, kad būtina aktyvinti nekvalifikuotų bedarbių motyvaciją ir įsidarbinimo galimybes.
Jis vylėsi, kad pavasarį Seimui priėmus naująjį Užimtumo rėmimo įstatymą, žmonėms būtų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Beje, jį įgyvendinti reikėtų 44 mln. litų.
Konferencijoje akcentuota, jog leidimų dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių gyventojams nebus duodama tų profesijų, kurios rengiamos mūsų šalyje, kaip antai pardavėjų. Užtektų ir kitų kvalifikuotų darbininkų, jeigu būtų kokybiškos darbo vietos.
Kalbėta, jog mūsų šalyje turi didėti atlyginimai ir keistis darbo sąlygos. Lietuvoje žymiai daugiau gyventojų dirba už minimalią algą nei ES šalyse. Pasak V. Blinkevičiūtės, jaunimas nenori dirbti tokiomis sąlygomis ir važiuoja uždarbiauti į užsienį. „Lietuva neturi būti vergovinė šalis, kurioje dirbama už minimalią algą, – teigė ministrė. – Per daug čia dirbančių už tokį atlyginimą“.
V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, jog didinti atlyginimus darbdavius paskatins nuo šių metų liepos iki 600 litų padidinta minimali mėnesinė alga. Kai daugiau bus mokama menkiau kvalifikuotiems darbuotojams, įmonės turės kelti patyrusių joms reikalingų specialistų atlyginimus.
Be to, pasak V. Blinkevičiūtės, privatų sektorių skatins didinti algas ir tai, jog šiemet kyla darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Virginija LAPIENĖ
