Ant Tarybos stalo – ne vienas galvosūkis

Rytoj įvyksiančiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma nemažai probleminių klausimų, dėl kurių aiškaus atsakymo neturėjo ir posėdžiavę Tarybos komitetai. Beje, komitetų narių gretos gražią pavasario dieną buvo gerokai praretėjusios, kai kuriuose net nebuvo kvorumo.

Kas pirmiau: tunelis ar viadukas?

Tarybai pateiktas sprendimo projektas pradėti rengti vietinės reikšmės kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai 2,2 km atkarpos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus, dėl žemės išpirkimo kelio plėtrai derėtasi su žemės savininkais – visi sutiko, išskyrus vieną.

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitete (pirmininkė Regina Kernagienė) taip pat nagrinėtas sprendimo projektas rengti tunelio po magistraliniu keliu Klaipėda–Liepoja (7,8 km) ir kelių (gatvių) Sendvario seniūnijoje specialųjį planą taip pat su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Projektas bus finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėt­ros programos bei rajono Savivaldybės biudžeto lėšų. Jau anksčiau rašyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja šioje vietoje įrengti ne tik tunelį, bet ir viaduką pėstiesiems bei kelio jungtį su Tauralaukiu. Žaliojo slėnio gyventojai ne kartą yra pasisakę už viaduką, nes žmonės lipa per atitvarus, nesaugiai kerta itin judrią magistralę. Gi Mazūriškių ir kitų Sendvario kaimų gyventojai nori, kad greičiau būtų įrengtas tunelis, nes dabar kai kam tenka apvažiuoti vos ne po 10 km, kol patenka į pagrindinį kelią. Pasak G. Kasperavičiaus, dabar svarbu apsispręsti, kas bus įrengta pirmiau: tunelis, pėsčiųjų viadukas ar jungtis su Klaipėdos miestu.

Skriaudžia ugniagesius

Pristatydamas ataskaitą už praėjusius metus rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas vėl iškėlė nepakankamo finansavimo iš valstybės iždo klausimą. Pasak S. Virbausko, kasmet skiriama po 15,1 proc. mažiau lėšų negu priklauso. Todėl trūksta lėšų ugniagesių darbo sąlygoms gerinti, inventoriui ir naujesnėms gaisrinėms įsigyti. Tarnybos ugniagesių komandose yra 9 rusiškos gaisrinės mašinos, kurių eksploatacijos vidurkis – 28 metai. Ugniagesiams reikia ir naujos darbinės aprangos, ji kainuoja apie 4000 eurų.

„Stengiamės taupiai gyventi, prašėme skirti lėšų sumokėti ugniagesiams už viršvalandžius, tačiau lėšų taip ir negavome, nors buvo žadėta“, – sakė tarnybos vadovas. „Savivaldybėms priešgaisrinės priežiūros funkcija priskirta, tačiau savo dalies visų lėšų (80 proc. valstybė, 20 proc. savivaldybė), valstybė neskiria. Buvo kreiptasi ir į valstybės kontrolę, tačiau niekas nesikeičia. Būtina įstatymu keisti ydingą lėšų skirstymo metodiką“, – sakė Savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė. „Lankiausi visose ugniagesių komandose, visur tvarka, daug darbo įdėta, vyrai dirba po darbo valandų“, – pagyrė tarnybą komiteto pirmininkė R. Kernagienė. Komiteto nuomone, reikia dar ieškoti būdų, kaip „išmušti“ priklausančius pinigus, nes nėra ko lengva ranka žarstyti rajono iždo. Pernai 6 ugniagesių komandos buvo išvykusios į 424 kartus, iš jų į gaisrą gyvenamajame ir gamybos sektoriuje – 136, į gaisrą atviroje teritorijoje – 129 kartus. Iš viso tarnyboje yra 57 etatai.

Prieš rūkymą – ne visi

Tarybai pritarus jau nuo liepos 1 d. rajone atsirastų dar 3 nerūkymo vietos – visos Dovilų seniūnijoje. Nebūtų galima rūkyti poilsiavietėse prie Skaidriojo ir Dovilų I karjerų, taip pat prie pastarojo karjero įrengtos treniruoklių ir vaikų žaidimo aikštelės. Šiuo metu draudžiama rūkyti 7 viešose vietose Klaipėdos rajone. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės teigimu, padidinti nerūkymo vietų skaičių pasiūlė Turizmo taryba (pirmininkė rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė). Šiam projektui pritarė Bendruomenės sveikatos taryba ir Narkotikų kontrolės komisija, 66,7 proc. apklaustų gyventojų (24,6 proc. nepritarė, 3,5 proc. neturėjo nuomonės, 5,3 proc. pritarė ir pateikė siūlymus). Komitetuose kilo diskusija dėl nerūkymo vietų steigimo. Ypač aktyviai diskutuota Biudžeto ir ekonomikos komitete – vienas komiteto narys pasisakė prieš tokių vietų steigimą, du siūlė kartu įsteigti ir rūkymo vietas. Pasak L. Kaveckienės, ekspertai to nerekomenduoja, nes tuomet nebelieka prasmės steigti nerūkymo zonas. „Nerūkymo zonų plėtra skatina rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio, motyvuoja saugoti aplinkinius ir artimuosius nuo pasyvaus rūkymo. Įrodyta, jog inkstų, šlapimo takų vėžys tiesiogiai susijęs su rūkymu“, – sakė L. Kaveckienė.

Nauji mokesčiai: mažiau nebus

Gera naujiena – kitais metais, jei Taryba rytoj nenuspręs kitaip, nedidinami nei nekilnojamojo turto (NT), nei žemės mokesčio tarifai. Pavyzdžiui, NT mokesčio tarifai Klaipėdos rajone, išskyrus apleistam neprižiūrimam turtui, yra vieni mažiausių Lietuvoje. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus duomenimis, 2016 m. 0,3 proc. tarifas nustatytas fizinių asmenų ir labai mažų įmonių NT, maksimalus 3 proc. tarifas nustatytas neprižiūrimam NT, ir 0,9 proc. kitam juridinių asmenų turtui.

Tačiau planuojama keisti kai kurias Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) ir Gargždų krašto muziejaus paslaugų kainas. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Polekauskienės teigimu, keičiasi pusė TIC kainų, tačiau žymiai didėja ne visos, kitos sumos esą apvalinamos dėl patogumo, kad nereikėtų skaičiuoti smulkių centų. Numatyta pabranginti ir kai kurias edukacines programas muziejuje. Svarstant šias numatomas paslaugų kainas Vietinio ūkio ir kaimo reikalų komitete, be kita ko, pasisakyta, kad nereikėtų didinti paslaugų kainų vaikams.