Antanas Žemgulis: pedagoginėse ir kūrybinėse veiklose įprasmintas gyvenimas

Liepų žiedams skleidžiant užburiantį kvapą, Endriejavo bendruomenė jaukioje aplinkoje su 90-uoju gimtadieniu pasveikino pedagogą, rašytoją, gamtininką-ornitologą, fotografą, Gargždų miesto garbės pilietį Antaną Žemgulį. Endriejaviškiai, buvę mokiniai ir kolegos, giminaičiai, rajono valdžios atstovai dėkojo jubiliatui už toleranciją, teisingumą, pastebėjimą pačių mažiausių smulkmenų, iš kurių susideda gyvenimas. Ir už nuoširdumą – didžiausią dalyką. Linkėjo stiprybės, kūrybingų metų, išsaugoti skambią dainą, giedrą žvilgsnį, ir kad Dievas ilgai laikytų ant žemės delno.

Endriejavo mokykloje – 48 metai
Prisiminimų popietės rengėjai sukaktuvininką A. Žemgulį pakvietė į Endriejavo mokyklą, kuri iš vidurinės jau susitraukė į pagrindinę. „Jubiliatas čia mažai rastų vietų, kurios nepakeistos, bet dvi yra – trečio korpuso galinis koridorius ir vieta senojoje mokykloje, kur jūs gyvenote, – šypsodamasi kalbėjo Endriejavo pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Ugintienė, buvusi mokinė. – Kai ugdymo proceso metu užsuktumėte į mokytojų kambarį, pamatytumėte pažįstamų veidų, bet ir daug tų, kurie klaustų, kas čia atėjo? Atsivertų prisiminimai, patirtys, susikaupusios per 48 pedagoginio darbo metus.“
A.Žemgulis su savo vienintele darboviete atsisveikino prieš 18 metų. Mokyklos direktoriumi jis dirbo 30 metų. Sukakus 60 metų, ilgametis vadovas Švietimo skyriui pareiškė, kad nebedirektoriaus. „Keista reakcija buvo: kaip galiu išeiti iš direktorių – jokių pretenzijų man neturėjo. Pasakiau, kad noriu dirbti tik mokytoju. Ir nepilnu krūviu – 12 metų dar mokytojavau – dirbau tiek, kiek pageidavau, – atskleidė jubiliatas. – Per tą laiką dvi direktorės vadovavo. Iš pradžių kai kas savotiškai žvelgė, kad aš dar dirbu mokykloje. Galvojo, kad ieškosiu priekabių, bet jų nebuvo.“

Mokytojauti dabar nebenorėtų
Pedagogas A. Žemgulis su kolegomis parašė knygą „Endriejavo mokykla laiko vingiuose“, kuri – svarbus šios mokyklos istorijos šaltinis.
Renginio vedėja, Veiviržėnų kultūros centro Žadeikių skyriaus teatro režisierė, anksčiau Endriejavo vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja dirbusi Eugenija Selskienė jubiliato paklausė, ar norėtų dirbti mokytoju?
„Dabar nenorėčiau – viskas labai pasikeitę: mokytojai apkrauti įvairiausiais darbais. Man rodos, daugelis jų nelabai reikalingi nei mokytojams, nei mokiniams. Manau, kad šis laikotarpis liūdnas mokytojams, jų darbas labai sunkus, – dėstė A. Žemgulis. – Kai aš dirbau direktoriumi, mūsų santykiai buvo kitokie – man rodos, normalūs: niekas nėra sulaukęs griežto papeikimo ar kitokios nuobaudos. Santykiai su Švietimo skyriaus vadovais irgi buvo geri – nei barnių, nei netakto.“
Mokykla šiam pedagogui buvo ne tik antrieji, bet ir pirmieji namai, kur susiliejo šeimos gyvenimas: čia žmona Eugenija vaikus mokė geografijos, dukra Dalia iki šiol – biologijos ir geografijos.

Didžiosios pamokos – iš tėvų
„Literatūra – antras gyvenimas po biologijos“, – „Bangos“ korespondentei prisipažino jubiliatas. Užaugęs 9 vaikų šeimoje, iš tėvų, brolių ir seserų gavo didžiąsias gyvenimo pamokas.
„Mūsų šeimoje grubaus auklėjimo nebuvo. Tėvai buvo labai malonūs su vaikais: nesvarbu, kokio amžiaus buvome, su visais elgėsi rimtai, barnių, ginčų nebuvo“, – patikino A. Žemgulis. Tai padėjo formuotis asmenybės bruožams: pedagogas visada žavėjo ramumu, orumu, dalykiškumu.
Į Jokulių pradinę mokyklą atėjo iš vyresniųjų pramokęs skaityti ir rašyti. Knygos traukė nuo vaikystės – ūgtelėjęs ir pats pradėjo rašyti. „Eilėraščiai priklausė nuo amžiaus, patirties. Vyresnėse klasėse dažnai buvau įpareigojamas parašyti eiles ir paskaityti susirinkime ar minėjime. Dalyvavau mokyklos literatų būrelyje“, – atskleidė A. Žemgulis.
Meilė gamtai – iš tėvuko, dirbusio eiguliu Vėžaitynės miške. Eiliavimas – iš mamos, kuri įkvėpta įdomesnio dalyko, be vargo surimuodavo dvieilį. A. Žemgulis išleido 8 knygas, iš kurių jam brangiausia „Rasota laiko brydė“. Be to, yra ne vienos knygos bendraautoris. Pedagogas daug metų bendradarbiavo su „Bangos“ laikraščiu – pateikė savo pasakojimų, kūrybinių tekstų, fotografijų apie gamtą.
Tai kodėl studijavo biologiją? „Norėjau būti mokytoju – stojau į Klaipėdos mokytojų institutą, rinkausi lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau buvo konkursas: iš trijų kandidatų tik vienas pateko. Ruošiausi grįžti namo, bet man pasiūlė studijuoti biologiją – pasilikau. Baigęs su pagyrimu, vėliau biologijos mokslų studijas tęsiau valstybiniame pedagoginiame institute“, – atskleidė A. Žemgulis. Visgi mokykloje dėstė chemijos ir astronomijos dalykus – iki šiol mokiniai prisimena įdomias jo pamokas.

Medžiotojas su fotoaparatu
Jubiliatas – žinomas gamtininkas-ornitologas, su fotoaparatu išvaikščiojęs Endriejavo pelkes, Kapstato ežero pakrantes ir aplinkinių kaimų miškus. A. Žemgulis kelis dešimtmečius buvo Ornitologijos draugijos narys, stebėjęs paukščius ir gyvūniją Klaipėdos rajone. „Daugiausia rytinėje dalyje, kur daugiausia miškų. Mano stebėjimai, fotografijos atsidūrė bendruose leidiniuose su kitais autoriais“, – kalbėjo gamtos mylėtojas.
Ar sunku buvo fotografuoti paukščius? „Iš pradžių turėjau menką fotoaparatą – sunkoka buvo, o dabar – 40 kartų didinantį, kaip karo ginklą, – palygino jubiliatas. – Ir dabar pavyksta nufotografuoti, bet nebegaliu tiek vaikščioti po miškus – visgi 90 metų! Jaunas buvau neblogas sportininkas – dar 60-metis komandoje gyniau mokyklos garbę rajone.“
Buvęs mokinys papasakojo vieną mokyklinį epizodą. „Žinojome, kad direktorius eidavo į klases stebėti pamokų. Kartą jis atėjo ir į fizinio lavinimo pamoką. Bet jis neatsisėdo salės gale rašyti pastabų, o pradėjo su mumis žaisti krepšinį. Mokėmės vienuoliktoje klasėje, bet nebuvome matę sportuojančio direktoriaus. Iš pradžių nedrąsu, keista buvo, kad jis žaidžia su mokiniais. O paaiškėjo, kad mokyklos vadovas turi krepšinio žaidėjo įgūdžių. Direktoriaus autoritetas dar labiau pakilo mūsų akyse“, – šiltais prisiminimais dalijosi buvęs endriejaviškis.

Pėdsakas seniūnijos istorijoje
„Iš viso būrio likome trise, – jaudindamasi ištarė jubiliato jaunėlė sesuo gargždiškė Aldona Muldarienė. Pasveikinti brolį su solidžiu gimtadieniu iš Gargždų atvyko ir Aniceta Adomaitienė, tik metais už jį jaunesnė. „Mūsų šeima buvo darni. Mama man buvo Viešpats Dievas, o tėčio taip nemylėjau, bet skaitydama Antano knygas pamilau iš naujo – jis matė tai, ko mes nepastebėjome“, – sakė A. Muldarienė.
Jubiliatą pasveikino ir brolio Edvardo vaikai. „Mūsų dėdė Antanas – nuostabus žmogus: šiltas, doras, sąžiningas. Linkėčiau, kad visi sektų jo pavyzdžiu“, – kalbėjo sūnėnas, padėjęs dėdei išleisti ne vieną knygą.
Garbiam jubiliatui skirtoje popietėje dalyvavęs vilnietis istorikas, „Endriejavo monografijos“ vyr. redaktorius Virginijus Jocys dėkojo likimui už pažintį su šia daugiabriaune asmenybe – žmogumi, mylinčiu gamtą, besidominčiu istorija, žavinčiu gražiais santykiais su žmonėmis. Sudarant didelės apimties „Endriejavo monografiją“, A. Žemgulis buvo vienas didžiausių pagalbininkų – gamtos skyriaus redaktorius. Leidinyje yra daug jo tekstų apie Endriejavo istoriją, fotografijų. „Iš tekstų matyti, kas rūpi autoriui. Kartą sudarant šią knygą iškilo klausimas – paskambinau savo pagalbininkui Antanui, o jis atsakė negalįs padėti, nes sėdi valtyje Kapstato ežere, – šypsojosi svečias. – Ir pridūrė: graži prisiminimų upė – kokie šilti atsiliepimai apie jubiliatą.“
„A. Žemgulis su savo kūryba, didžiuliu žinių bagažu, noru padėti ir prisidėti organizuojant renginius, yra mūsų šviesa, bendruomenės pasididžiavimas. Neretai skambinu jam klausdama patarimo ar prašydama pagalbos“, – atskleidė Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė. Jubiliatui įteikusi dovaną – stilizuotą medį su gintaro lapeliais, patikino, jog šie simbolizuoja jo auksinius darbus, nuveiktus Endriejavui. „Aš to nenusipelnęs“, – kuklinosi A. Žemgulis.
Savo buvusį mokytoją ir direktorių pasveikinęs Andrius Vainius, rajono Savivaldybės tarybos narys, priminė: „Mes kartu medžiojom, bet jūs buvote ir medžiotojas, ir fotografas.“ „Džiuginkite ir toliau savo knygomis, – linkėjo buvęs mokinys Valdas Jokubauskas. – Knygų rašymas, gamtos stebėjimas, pedagoginis darbas jums suteikė nuostabių akimirkų.“ Iš Čikagos, kur gyvena 20 metų, skrisdama aplankyti savo tėvus Endriejave, lėktuve sužinojusi apie renginį Aušra Montvydaitė atskubėjo pasveikinti gerbiamo pedagogo.
„Nueitas gražus gyvenimo kelias, daug darbų atlikta, išgyventa įvykių, daug išminties, gerumo padovanota kiekvienam sutiktajam. Buvote, esate ir liksite gražiu pavyzdžiu visiems“, – kalbėjo jubiliatą pasveikinusi rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. A. Žemgulį taip pat pasveikino rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

• A. Žemgulis išleido 8 knygas, yra ne vienos knygos bendraautoris, tarp jų – „Endriejavo monografija“.
• A. Žemgulis – Žemės ūkio ministerijos konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2005“ laureatas.
• 2008 m. A. Žemguliui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.