Apeliacinio teismo nutartis: buvusi bibliotekos direktorė yra kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba
7,5 tūkst. eurų bauda skirta buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorei Indrai Tamašauskienei balandžio pabaigoje Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinus ją kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Taip pat teismas priėmė sprendimą iš nuteistosios priteisti 150 eurų žalos atlyginimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Teismų maratonas prasidėjo prieš dvejus metus Klaipėdos rajono merui I. Tamašauskienę dėl nepasitikėjimo atleidus iš pareigų. Tuomet buvusi bibliotekos vadovė išėjo teisybės ieškoti teismuose.
Atleidimas buvo teisėtas
I. Tamašauskienė prieš dvejus metus pati pradėjo teismų maratoną dėl esą neteisėto jos atleidimo iš darbo praradus Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko pasitikėjimą. Buvusi bibliotekos direktorė buvo atleista 2022 m. rugpjūčio mėnesį.
2022 m. vasarą tuometė bibliotekos vadovė buvo užfiksuota atostogų metu besinaudojanti tarnybiniu automobiliu, kuris net nebuvo pažymėtas specialiu lipduku, kad priklauso biudžetinei įstaigai. Naujas tarnybinis automobilis stovėjo I. Tamašauskienės namo kieme Ginduliuose ir jai atostogaujant, nors įprastai tarnybinės mašinos paliekamos Savivaldybės kieme. Meras po bibliotekos direktorės atostogų ją išsikvietė pasiaiškinti. I. Tamašauskienės nuomone, kad čia nieko blogo ji nemačiusi, mat iš Gindulių toli važinėti į darbą, o mašiną per atostogas gabeno į servisą, remontavo ratą. Betgi tarnybiniams tikslams bibliotekai skirtas automobilis buvo nuomojamas ir galėjo būti tvarkomas tik sutartyje nurodytoje serviso įmonėje, be to, jis nebuvo skirtas asmeniškai tik direktorei, jo paskirtis – visos bibliotekos poreikiams.
Taip pat tuo pačiu metu Savivaldybę buvo pasiekęs kai kurių bibliotekininkų skundas dėl nederamo bibliotekos vadovės elgesio su darbuotojais – mobingo.
Klaipėdos rajono meras B. Markauskas I. Tamašauskienę dėl prarasto pasitikėjimo atleido 2022 m. rugpjūčio 5 d. I. Tamašauskienė atleidimo faktą apskundė teismui, reikalavo ją grąžinti į pareigas bei išmokėti negautą atlyginimą. Kaip vieną iš atleidimo prielaidų moteris nurodė esą su ja galėjo būti susidorota, nes jos vyras Vytautas Tamašauskas (dabar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys) tuomet buvo paskelbęs, jog kandidatuos į Klaipėdos rajono mero postą.
Visgi teismo sprendimas nebuvo palankus pareiškėjai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimu I. Tamašauskienės ieškinį dėl sugrąžinimo į darbą atmetė. Šis sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, ir I. Tamašauskienė pasinaudojo tokia galimybe. Tačiau apeliacinį jos skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog jis yra atmetamas.
Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog I. Tamašauskienė buvo atleista praradus darbdavio pasitikėjimą dėl jos pačios kaltų veiksmų. Anot teismo, meras vien jau remdamasis pačios direktorės apeliaciniame skunde cituojamais liudytojų parodymais turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ja dėl netinkamo elgesio su darbuotojais.
Įrodymų trūkumas – į naudą
Dar neataušus pralaimėtai bylai dėl atleidimo iš vadovės pareigų Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasarą jau nagrinėjo kitą bylą – šįkart jau baudžiamąją, kurioje I. Tamašauskienei buvo pareikštas kaltinimas piktnaudžiavus tarnyba. Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viešosios bibliotekos vadovė, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiomis trimis darbuotojomis ir taip gavo turtinės naudos. Pasak teisėsaugos, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leido pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė tuometėms įstaigos darbuotojoms L. Damulienei, I. Dotienei, J. Tilvikienei paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta darbuotojų skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai ir esą tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų. Dėl tokių įgaliojimus viršijančių, savanaudiškų kaltinamosios veiksmų didelę reputacinę žalą patyrė viešoji biblioteka, taip pat ir įstaigos steigėja Klaipėdos rajono savivaldybė. Tuo metu jau Darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje dirbanti I. Tamašauskienė nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Dvi iš byloje minimų darbuotojų – L. Damulienė ir I. Dotienė, susijusios su premijos perviršiu ir bandymu jį perduoti buvusiai vadovei, parodymus nuolat keitė.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs tuometis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenijus Michailovskis buvo prašęs kaltinamajai skirti piniginę baudą, tačiau 2023 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad prokuratūros kaltinimai yra nepagrįsti. Tad kaltinamąją išteisino ir konstatavo, jog vertinant visus įrodymus I. Tamašauskienė galėjo būti suinteresuota gauti finansinės naudos ir pasinaudoti sau pavaldžiomis darbuotojomis, tačiau „dėl įrodymų trūkumo byla buvo vertinama kaltinamosios naudos atžvilgiu“. I. Tamašauskienei iš valstybės lėšų dar buvo nurodyta kompensuoti ir 3 392,49 eurų teismo išlaidų. Buvusi bibliotekos vadovė po tokio teismo verdikto žiniasklaidai sakė esą „buvusi apšmeižta visomis prasmėmis“, bylą vadino mero politiniu susidorojimu ir buvusios savo pavaduotojos sąmokslu.
Neturtinio pobūdžio žala – didelė
Minėtoji Klaipėdos apygardos teismo nutartis nebuvo galutinė, ją buvo galima skųsti aukštesnės instancijos teismui. Taigi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras J. Michailovskis (šiuo metu jau vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras) nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui ir pasiekė dalinę pergalę. Šio teismo kolegija šių metų balandžio 30 d. paskelbė, kad pirmos instancijos nuosprendis naikinamas.
Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina I. Tamašauskienei pareikštą kaltinimą piktnaudžiavimu. Apelianto nuomone, Klaipėdos apygardos teismas padarė prieštaringas ir nenuoseklias išvadas vertindamas išteisintosios veiksmus ir jų pasekmes didelės žalos valstybei, savivaldybei bei jos valdomai įstaigai nustatymo kontekste. Skunde teigiama, jog pagrindinis kriterijus, kuris lemia I. Tamašauskienės atliktų veiksmų nusikalstamą prigimtį, yra ne turtinės naudos dydis – 540 Eur, bet jos veiksmais padaryta neturtinio pobūdžio žala. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, I. Tamašauskienės piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo veiksmais buvo diskredituotos ir sumenkintos jos vykdytos savivaldybės įstaigos vadovės pareigos, diskredituotas jos vadovaujamos įstaigos vardas šios įstaigos darbuotojų bei įstaigos steigėjos Klaipėdos rajono savivaldybės akyse.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras J. Michailovskis Apeliacinio teismo prašė I. Tamašauskienei skirti 200 MGL (10 tūkst. eurų) baudą.
Apeliacinis teismas skundą tenkino iš dalies – I. Tamašauskienei skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą, taip pat iš nuteistosios priėmė sprendimą priteisti 150 eurų žalos atlyginimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai.
Skirdamas minimalią galimą bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad I. Tamašauskienė iki šiol buvo neteista, buvo tik bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nusižengimą, susijusį su žemės sklypo priežiūra. Toks sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet jis priima ne visus skundus.
Šiuo metu I. Tamašauskienė dirba Darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame padalinyje vyr. inspektore. Į „Bangos“ raštišką paklausimą dėl nuomonės apie bylos baigtį I. Tamašauskienė neatsakė. Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Pasak prokuroro J. Michailovskio, I. Tamašauskienės padarytas nusikaltimas yra laikomas sunkiu.
Pats Apeliacinis teismas savo nuosprendyje nurodė, kad, nesant atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo, jis neturi pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse atėmimu.
„Bangos“ inf.
„Bangos“ archyvo nuotr.
