Aplinka

LEZ-o įmonė gamins biodegalus iš rapsų aliejaus

Ūkininkai jau seniai pajuto, jog rapsus auginti naudinga – kasmet auga jų paklausa. Šiuo metu rapsų tonos supirkimo kaina pasiekė neregėtas aukštumas – 1000 litų už toną. Rapsų paklausą, be abejonės, didina šalyje besiplečianti biodegalų gamybos pramonė. Klaipėdos LEZ-e greitu laiku pradės veikti didžiausia šalyje metilo esterio gamykla UAB „Mestilla“. Joje per metus iš rapsų aliejaus ketinama pagaminti apie 100 000 tonų metilo esterio, populiariai vadinamo biodyzelinu.

Degalai – iš rapsų

Augant aplinkos užterštumui, visame pasaulyje ieškoma alternatyvų, kuo pakeisti įprastus degalus, nes labiausiai orą teršia kaip tik transportas. Pažangios ekologiškai švaraus kuro gamybos technologijos jau pasiekė ir Lietuvą. „Gaminsime energiją iš Lietuvos laukų – pirksime mūsų šalyje užaugintus rapsus. Kol kas mūsuose į dyzelinius degalus yra maišoma maždaug 2-5 proc. metilo esterio, nes jo gaminama dar nepakankamai daug. Tačiau ateityje šie kiekiai neišvengiamai augs“, – neabejoja „Mestillos“ gamybos vadovė Margarita Salytė. Pasak jos, biodyzelino gamybos ciklas bus uždaras ir visiškai automatizuotas, be jokių šalutinių produktų, rapsų sėklos spaudžiamos mechaniniu būdu be jokios chemijos. Todėl rapso išspaudas, vertingą pašarinę žaliavą, galės pirkti gyvulių augintojai. „Pati gamykla aplinkai taip pat jokio teršiančio poveikio neturės. Kartais mus stebina keistokas visuomenės požiūris į naujas gamyklas. Štai ne kartą matėme mūsų gamyklos didžiąsias talpas, rodomas žiniasklaidoje kaip grėsmės aplinkai šaltinį. Neva tos talpos gali sprogti, užsidegti. Žinant, kad tose talpyklose bus laikomi ne naftos, o aliejiniai produktai, tokios kalbos atrodo daugiau negu juokingos“, – mano M. Salytė. Be to, anot „Mestillos“ gamybos vadovės, šiais laikais įmonėms keliami itin dideli reikalavimai – į apsaugos sistemas įmonė yra investavusi apie 3 mln. litų. „Mestilla“ projektas yra geros aplinkosauginės praktikos pavyzdys – įmonėje įdiegtos pažangiausios technologijos, o šių technologijų dėka pagamintas produktas padės tausoti aplinką“, – sakė LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas. Siekdama padidinti įmonių veiklos ir aplinkinių gyventojų saugumą, LEZ valdymo bendrovė kartu su kitomis zonos įmonėmis šiuo metu įgyvendina priešgaisrinio padalinio depo statybos projektą.

Biodegalams – žalia šviesa

Lietuva iki 2010 metų yra ES įsipareigojusi beveik 6 proc. sunaudojamų degalų pakeisti ekologiškai švariais, kad transportas anglies dvideginiu mažiau terštų aplinką. Todėl mūsų šalies įstatymai įpareigoja valstybės institucijas remti biodegalų gamintojus. Tai perspektyvus verslas, nes metilo esterio poreikis augs, naftos apimtims mažėjant ir brangstant jos produktams. Šiuo metu mokslininkai intensyviai atlieka tyrimus, kokiomis proporcijomis geriausia maišyti į dyzelinius degalus metilo esterį, kad kuo mažiau į aplinką iš transporto pasklistų anglies dvideginio. Su šiomis mokslo institucijomis bendradarbiauja ir UAB „Mestilla“. Svarbiausia, kad gamykloms nepritrūktų žaliavos – kokybiškų rapsų. Tuo tarpu žemdirbių pastarųjų metų gamtinės sąlygos išties nelepino. „Aišku, gerai, kad didėja rapsų paklausa, kyla supirkimo kaina. Bet auginti rapsus kol kas nelabai sekasi. Pernai visi mūsų pasėliai iššalo, šiemet dėl nepalankių orų praradome apie pusę pasėlių, rapsų derliaus ir pajamų. Kol kas valstybė rapsų augintojus dar ne itin remia“, – sakė Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis. Bendrovė šiemet turėjo pasėjusi 477 ha rapsų, panašų plotą rapsų ketina kulti ir kitąmet – gal gamta pagailės ir žemdirbiai pagaliau galės uždirbti iš rapsų.

Janina TILVIKAITĖ