Apsižvalgykime. Ar mūsų mieste patogu gyventi?
Vieno iš centrinių Gargždų skverų laukia pokyčiai.
Ar kartais pastebite, kokios ilgos kai kurios Gargždų gatvės? Kai dviračiu ar mašina važiuoji, nesvarbu, kokio ilgio ta gatvė. Svarbu, kad tik duobių nebūtų. Bet kai eini, skubi, pavargsti, esi senas, ligotas, su ramentais, imi tyliai keiksnoti ne tik tą kreivą šaligatvį, bet ir valdžią, kuri nesumoja bent suoliuką tokioje ilgoje trasoje į polikliniką ar bažnyčią pastatyti. Apie šias patogesnio gyvenimo aktualijas, naujoviškai vadinamas universaliuoju dizainu, kalbėta Savivaldybės vadovų ir specialistų įdomioje diskusijoje, įvykusioje šią savaitę. Beje, apie tai, kad mieste trūksta elementarių patogumų, jau prabilo ir mūsų skaitytojai.
Kasdienybė apsunkinta
Kuriame grandiozinius projektus, rekonstrukcijas, o paprastas gyvenimo smulkmenas, praktiškumo detales, kurios palengvintų kasdieninę rutiną, kartais pamirštame. Statūs laiptai, aukštas šaligatvio bortelis ar pandusas, įrengtas dėl akių, tampa neįveikiama kliūtimi neįgaliam žmogui, sėdinčiam vežimėlyje. Lėkdamas dviračių taku užsižiopsosi ir atsitrenksi į tako viduryje paliktą stulpą. Apsipirkęs turguje su pirkiniais neturi kur net prisėsti pailsėti. Sergantį vaiką per gatvę neši ant rankų į polikliniką, nes nėra įmanoma arčiau sustoti – aikštelė nuolat pilna automobilių. Jei esi silpnai matantis ar neregys, priėjęs sankryžą, nesuprasi, kada žengti į gatvę, o kada dar negalima. Visos šios situacijos kasdien kartojasi Gargžduose.
Apie tai, ką daryti, kad tokių nepatogumų būtų mažiau, mintimis ir idėjomis pasidalijo Savivaldybės Sveikatos apsaugos, Socialinės rūpybos, Architektūros ir urbanistikos skyrių vedėjai LaimaKaveckienė, Dalia Gumuliauskienė ir Gytis Kasperavičius. Jie teigia, kad viskas įmanoma, tik visų pirma mes patys turėtume keisti požiūrį į savo gyvenamąją aplinką.
Universalumas – kas tai?
Pasak specialistų, universalus dizainas yra toks aplinkos ir gaminių estetiškas kūrimas, kad jais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, be specialaus pritaikymo. Dėl to mažėja nelaimingų atsitikimų ir traumų, rajonas tampa patrauklesnis turistams (turizmą didina 20 proc.), paslaugų vartojimą padidina 40 proc., kuria patogesnį gyvenimą ne tik žmonėms su negalia, bet visiems. „Visuomenė sensta, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, rajone ji siekia vyrų 72,2, moterų – 80 metų. Todėl žmonėms vis labiau svarbu kuo patogiau judėti mieste. Tai rūpi ir mamoms su vežimėliais, kai šaligatviuose atsiranda kliūčių – lovelių, kelmų, dangčių, stulpų, nėra nuolydžių. Rengiamės tvarkyti Gargždų parką, manau, reikėtų sutvarkyti ir prieigas, kitaip teks keliauti išsiklaipiusiais šaligatviais. Prastai atrodo miesto autobusų stotis, ji nepatogi ne tik neįgaliems žmonėms“, – sakė L. Kaveckienė.
Neįgalieji nepatenkinti
Teisės aktuose yra numatyti statinių ir erdvių įrengimo reikalavimai žmonių su negalia reikmėms, jie tarsi vykdomi, tačiau dažnai ne iki galo arba atmestinai. Antai pandusas prie Gargždų kultūros centro tikrai nepadės žmogui, su vežimėliu norinčiam įriedėti vidun. Dėl palikto itin siauro privažiavimo nejauku judėti link durų, kurias atidaryti sėdint vežimėlyje greičiausiai yra neįmanoma. Kad mažai kas naudojasi šiuo pandusu parodo čia atnešami gėlių vazonai. Pasak L. Kaveckienės, ne tik rajone, bet ir šalyje stokojama vieningų ir aiškių aplinkos pritaikymo veiksmų, sujungiant visų rūšių negalias, kitų žmonių grupių poreikius, pamirštama apie sensorines negalias (aklumas, kurtumas, kalbos sutrikimas) turinčių žmonių poreikius. Rajono neįgalūs žmonės nurodo, jog prie įstaigų nėra arba trūksta automobilių stovėjimo, aikštelių neįgaliesiems, sunku patekti į įstaigas, nes nėra įvažų ir nuovažų, sunku atidaryti duris, aukšti slenksčiai, siauros durys, nesaugu patekti į įstaigas, nes nėra juostų ant stiklinių durų. Geras aplinkos pritaikymo pavyzdys – neįgaliųjų sūpynės. „Reikia visiems sektoriams sutelktai dirbti, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau“,– sakė L. Kaveckienė.
Dar vis yra baimė rizikuoti
„Paprašiau turgaus direktorės pastatyti nors vieną suoliuką, bet po poros dienų jo neliko. Sako, pradėjo rinktis vyrai alaus gerti. Skverelyje prie kino teatro kažkada norėjome pastatyti suoliukus, aplinkinių namų gyventojai pradėjo šaukti – nestatykite, nes rinksis jaunimas, nebus ramybės naktimis. Čia yra visų mūsų susitarimo reikalas, kaip, ką ir kur įrengti“, – sakė rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. „Reikia Petro Serapino (Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo – aut. pastaba) paklausti, gal dar liko prie įstaigos laisvų suoliukų. Paėmėme suolų prie šachmatų lentos, paimsime dar“, – juokavo Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Jo pavaduotojos Ligitos Liutikienės nuomone, norint kad miestas būtų patogesnis, reikia keisti požiūrį: „Na, ir kas, kad tie vyrai ant suolelio geria tą alų. Bet jei ši priemonė keliskart daugiau pasitarnaus kilnesniems dalykams, kodėl gi jos neįrengti? Nebijokime rizikuoti, pratinkime palaipsniui visuomenę prie tokių naujovių“, – sakė L. Liutikienė. Tokios pat nuomonės laikėsi vicemerė Violeta Riaukienė, Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė. Jos akcentavo, kad visose ilgosiose Gargždų gatvėse – J. Basanavičiaus, Vasario 16 –osios, P. Cvirkos, Kvietinių – būtinai reikia įrengti suoliukus. Rajono vyriausiasis architektas G. Kasperavičius atkreipė dėmesį, jog vis atsiranda šaligatvių borteliai ten, kur turėtų būti nuovažos, nors tai draudžiama. Pasak vicemerės R. Cirtautaitės, su seniūnais nekartą kalbėta, jog jie kontroliuotų remontuojamus šaligatvius, nes įrengiant naujus tokių problemų nebeiškyla. Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pastebėjo įdomų reiškinį: prie perėjų dažnai nebūna nuolydžių, jų reikia ieškoti šaligatvio krašte. „Pėstieji kažkodėl yra priversti vaikščioti zigzagais“, – sakė A. Kampas. Transporto spūsčių problemą prie gydymo įstaigų, anot specialistų, galima išspręsti įrengiant darbuotojų mašinoms aikštelę ligoninės kieme.
Tvarkys „Senukų“ skverą
G. Kasperavičius apžvelgė planuojamas sutvarkyti viešąsias erdves rajono miestuose. Gargžduose – tai senasis parkas, daugiabučių kvartalas centre, pietinė miesto dalis, Priekulėje – pagrindinė gatvė, Vingio parkas. Architektas pastebėjo, jog į važiuojamąją dalį reikėtų „pajungti“ dviračius, kaip yra Skandinavijoje, kur dviratininkai yra lygiateisiai eismo dalyviai. Tačiau mūsuose prioritetas kol kas yra automobilių transportui. „Šiuo požiūriu esame panašūs į amerikiečius“, – pastebėjo specialistas. Jo nuomone, daug neinvestuojant toliau reikėtų tvarkyti skveriuką Kvietinių gatvėje, kuriame jau yra atsiradusi šachmatų lenta. Įrengti suoliukus, sutvarkyti takus, želdinius. Daug gerų pavyzdžių jis matė keliaudamas Latvijoje. Jų yra ir Gargžduose. „Pabandykime būti kitokie, netipiški, pastatykime kad ir tuos tulpės formos suoliukus, kad tik būtų geras efektas miestui. Erdvės gali būti panaudotos labai kūrybiškai, kaip antai mediniai suolai prie Kultūros centro. Jaunimas tuoj juos „užkariavo“, čia vakaroja. Puikus sumanymas – lauko šachmatai. Rekonstravus kino teatrą, prie jo iškart atsirado judėjimas, žmonės, mašinos“, – gyrė G. Kasperavičius. Planuose – sutvarkyti ir skverą prie turizmo informacijos centro, pastatant skulptūrą Gargždų futbolui. Dar vienas pertvarkos laukiantis objektas – centrinis skveras Klaipėdos gatvėje. „Pasirašyta sutartis su projektuotojais, praėjusią savaitę buvo atvykusios dvi kūrybingos merginos iš sostinės, turinčios visai kitokį požiūrį į erdvinį projektavimą. Jos išvaikščiojo turgų, pasėdėjo gėlių kioskelyje, daug bendravo, stebėjo aplinką, kur kokie srautai žmonių. Vėliau išdėstė problemas: kioskeliai blokuoja bendrą vaizdą, netvarkingos dangos, seni želdiniai, nusidėvėjusi įranga“, – pasakojo G. Kasperavičius. Anot projektuotojų, jaukus kampelis turėtų atsirasti autobusų stotelėje, o vietoje gėlių paviljono turėtų atsiverti metaliniai varteliai į turgų. Būtina pertvarkyti ir paties turgaus teritoriją. „Tai pradiniai pamąstymai, projektavimas tęsis 4 mėnesius, bet planuojama apsisukti greičiau. Per tą laiką norisi išgirsti gargždiškių nuomonių, kaip jie įsivaizduoja šį skverą, kokie jų lūkesčiai“,- sakė G. Kasperavičius.
Lauksime nuomonių
Posėdžio dalyviai nutarė, kad vis tik prieš formuluojant kokių nors objektų projektavimo užduotis, būtų nustatytas prioritetas – universalus dizainas, žinoma, nepamirštant ir praktinės reikalo pusės.
O „Banga“ kviečia gargždiškius, priekuliškius ir kitus rajono gyventojus pasidalinti mintimis apie tai, ar jiems patogu gyventi mūsų rajono miestuose? Ar žmonės, iš kaimo atvykę susitvarkyti įvairių reikalų bei apsipirkti, patogiai čia jaučiasi, ar gerai orientuojasi miestietiškose erdvėse, ar neklaidžioja, norėdami pastatyti automobilį, susirasti reikiamą įstaigą? Lauksime jūsų laiškų, pasiūlymų, įdėjų elektroniniu paštu jolanta@gargzdai.lt arba telefonu 8 614 77908.
