Apskrityje

Žemės reforma: pinigų yra, bet nėra kam dirbti

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje praėjusią savaitę aptarta žemės reformos situacija apskrityje ir perėjimas prie kito žemės tvarkymo etapo – sklypų konsolidacijos. Su apskrities žemėtvarkininkais susitiko Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinis direktorius Kazys Maksvytis.

Reformos pabaiga – sudėtinga

Nuosavybės teises grąžinanti žemės reforma jau turėtų baigtis 2007 metų pabaigoje, tačiau jau šiandien aišku, kad prireiks dar laiko. Atsiranda vis naujų pareiškėjų susigrąžinti nuosavybės teises, trūksta matininkų, liko sudėtingiausi žemėtvarkos projektai.

ŽŪM duomenimis, iki lapkričio 1 d. šalyje buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius 95 proc. pareiškėjų. Klaipėdos apskrityje – 95,4 proc. Beveik baigta žemės reforma, atkuriant nuosavybės teises Skuodo ir Kretingos rajonuose – čia darbai jau atlikti 98 proc. Prasčiau Klaipėdos rajone – patenkinta 90,5 proc. pareiškimų. ŽŪM sekretoriaus K. Sivickis pastebėjo, kad iškyla nemaža problema pagal numatytus terminus baigti reformą. Reformos darbams lėšų netrūksta, tačiau trūksta darbuotojų, projektų autorių, matininkų šiems darbams atlikti. Likusių darbuotojų laukia didelis darbo krūvis žemės reformos žemėtvarkos projektams baigti. “Tačiau kitos išeities nėra, kaip tik didinti darbo našumą. Darbų spartą lėtina tai, jog atsiranda naujų pareiškėjų susigrąžinti nuosavybės teises. Šiemet gauta per 600 naujų pareiškimų. Daugiausia iš tų savininkų, kurie neturi galimybės susigrąžinti nuosavybės teises į žemę, turėtą miestuose”, – sakė K. Sivickis. Pasak ministerijos sekretoriaus, vien šiemet apskritims buvo skirta papildomai 5,5 mln. litų žemės reformai vykdyti – daugiausia reikalingai matavimo įrangai, automobiliams, kompiuteriams. Tačiau apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorė Levita Petrauskienė akcentavo tai, jog labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. “Trūksta jų Skuode, Kretingoje, išeina iš darbo žmonės, išvažiuoja į užsienį, nes maži atlyginimai. Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkų atlyginimai yra vieni mažiausių šalyje”, – sakė L. Petrauskienė. Vidutinis žemėtvarkininko atlyginimas siekia 1500 litų (neatskaičius mokesčių) per mėnesį.

Asmeninis ūkis – lyg rakštis

Dėl įvairių priežasčių (neatsiliepia pareiškėjai, vyksta teismai, ginčai, trūksta dokumentų, vilkinama dėl didelio darbo krūvio) valdininkų stalčiuose nuolat sukasi apie 7000 nebaigtų žemės grąžinimo bylų. Ministerijos sekretorius K. Sivickis sakė, jog ir Klaipėdos apskrityje tokių bylų yra nemažai. ”Ypač nepatenkinama padėtis dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo. Lietuvoje iki lapkričio 1 d. įteisinta tik 71,2 proc., Klaipėdos apskrityje – 66,7 proc. Prasčiausia padėtis Šilutės rajone. “Žmonės dirba šią žemę be dokumentų, todėl negali gauti jokios ES paramos, o dar gali netekti ir pačios žemės, jei atsirastų tikrasis jos savininkas”, – sakė K. Sivickis. Tačiau patys žemėtvarkininkai teigė negalintys paspartinti šio proceso. “Mes esame parengę 750 asmeninio ūkio žemės bylų, tačiau žmonės jų neatsiima. Ne vienam asmeninio ūkio žemė pamatuota keliuose sklypuose, todėl juos įteisinant notarų biuruose tenka mokėti už kiekvieną atskirai. Bandėme kalbėtis su notarais, kad būtų imamas mokestis kaip už vieno sklypo įteisinimą, tačiau jie nesutinka”, – problemos esmę atskleidė Klaipėdos rajono vyresnioji žemėtvarkininkė Diana Bačkauskienė. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas K. Maksvytis taip pat sakė žinantis šią problemą, dėl kurios buvo kreiptasi ir į Teisingumo ministeriją, tačiau notarų perkalbėti nepavyko.

Pasak K. Maksvyčio, miestuose taip pat sudėtinga situacija, nes trūksta žemės. Tos savivaldybės, kurios suskubo praplėsti administracines miestų ribas (pvz., Gargždų), buvusiems savininkams gali pasiūlyti sklypų mieste kaip kompensacijas už mieste turėtą žemę. Tačiau daugelyje miestų situacija žymiai blogesnė. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos vadovo K. Maksvyčio, pavyzdžiui, Kretingoje grąžinta tik 36 proc. savininkų turėtos žemės, Palangoje – tik 29 proc. “Siūlėme įstatymo pataisą už mieste turėtą žemę, kurios nebeįmanoma grąžinti, kompensuoti miškais, kurių dar laisvų liko 114 tūkst. hektarų”, – sakė K. Maksvytis.

Išeitis – stambūs ūkiai

Iki šiol žemės grąžinimas rūpėjo labiau negu ūkių formavimas. Todėl dabar daugumos žemės savininkų ar nuomininkų valdos yra išsimėčiusios keliuose mažuose, netaisyklingos formos, vienas nuo kito nutolusiuose sklypeliuose. Pasak ŽŪM ministerijos sekretoriaus K. Sivickio, šiuo metu vidutinis ūkis šalyje užima 12,1 ha. “Toks ūkelis negali konkuruoti ES rinkoje. Kad ūkis pajustų realią ES paramą, galėtų užsiimti įvairiais projektais, valdoma žemė turėtų siekti 2000 ha. Tuo tarpu dabar šalyje didžiausia žemėvalda – 700 ha. Žemės konsolidaciją galima pradėti tose kaimo vietovėse, kur baigtas žemės grąžinimas. Konsolidacijos procesai jau prasidėjo Telšių, Marijampolės, Panevėžio rajonuose. Klaipėdos apskrityje konsolidacija jau galėtų užsiimti skuodiškiai, beveik baigę žemės reformą”, – sakė K. Sivickis. Jis akcentavo, jog žemės konsolidacijos naudą turėtų pajusti kiekvienas šiame procese dalyvaujantis ūkininkas. Pavyzdžiui, sumažėjus atstumui tarp sklypų pagerėja ūkininkavimo sąlygos, pertvarkius sklypus, įrengus kelius ir kitą infrastruktūrą auga ūkio ir žemės vertė.

Janina TILVIKAITĖ