Apžavėti Vilniaus

Dar kai buvo trečias advento penktadienis, pasibaigus pasninko valandai, nusprendžiau užsukti į mėgstamą socia­linį Tinklą nusipirkti pigesnių cigarečių „Minsk“ ir raviolių su Briuselio kopūstais.
Apimtas Kalėdų stebuk­lo laukimo dvasios ir šiam laikui tinkamo visokeriopo susilaikymo gerumo, Londono alėjoje, kur yra prekių su pasibaigusiu vartojimo terminu skyrius, išgirdau Balsus. Kalbėta apie Vilnių. Suklusau – bene pavyko gerai privatizuoti šilumos ūkį ar grindinys į Gedimino prospektą grąžintas, ko gi dar žmogus geresnio prieš Kalėdas galėtum norėti. Bet kalbos buvo rimtos – Vilnius išrinktas į pirmąjį geriausių pasaulyje miestų šimtuką! Ir tai nusprendė ne kokia mūsų tautinė duomenų Agentūra „Gaidys. Katinas ir Co“, o rimta tarptautinė organizacija, vertinanti ir Yorką, ir New Yorką.
Paklausite, o dėl ko Vilnius toks geras, ir ką reikia daryti, kad būtų dar geriau. Iš atminties visko nepasakysiu, bet Balsų iš socialinio Tinklo nuomone, Vilnius nebūtų tarp 100, jeigu ne modernus mūsų sostinės oro uostas, kuriame neseniai leidosi Air Force No. 1 ir No. 2, nekalbant jau apie tai, kad jame leidosi Orbanas, o anas, žinia, ne bet kur ir ne bet kam nusileidžia. O dar, girdi, Šimašiaus vedami liberalai medžiais apsodino visus Vilniaus kelius, dėl ko jais kaipmat nustojo važinėti motorinis transportas ir miestas tapo neutralus CO2 išmetimui. O tai, sutikite, dar niekur negirdėta! Vilnius nepatektų tarp 100, jeigu nebūtų susipratęs nugriauti Cvirkos paminklo, profsąjungų rūmų ir Nacionalinio stadiono griuvėsių! Ir niekas į mūsų sostinę net pasturgaliu nebūtų žiūrėjęs, jeigu joje nebūtų vieno (1 – aut. past.) restorano su žvaigždute. Toks niekaip negalėjo atsirasti anksčiau, kol tuo neužsiėmė ministrė Armonaitė, supratusi, kad jau nusipelnėme gyventi geriau!
Tarp Balsų aiškiai buvo girdimas istorinis naratyvas – Vilnius nebūtų dabar tarp 100, jeigu nebūtų pakvietęs amatininkų iš viso pasaulio. Taip buvo įgyvendinta kunigaikščio Gedimino svajonė. Į Vilnių pastaruoju metu atvyksta vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos iš Azijos ir kitų pasiturinčių valstybių, netgi iš Baltarusijos. Šie žmonės prie staklių ir sunkvežimio vairo pakeičia nusipelniusius gyventi geriau sostinės gyventojus, kurie gali netrukdomai kontempliuoti Gerovės valstybės tema ir aplankyti Gedimino pilį. Vilniuje visi, nepriklausomai nuo kilmės ir pomėgių, gali turėti ir reikšti savo įsitikinimus, pirkti žemių ir kito kilnojamojo turto, taip pat Valdovo suteikta privilegija rengti metinį turgų. Tik Vilniuje apsilankę svečiai iš Vilkaviškio ir Londės gali laisvai susikalbėti gimtąja kalba, o „Bolto“ vairuotojas jiems lietuviškai papasakos, kokie gražūs senieji Vilniaus stogai. Štai kas lemia Vilniaus patrauklumą ir garsina jį visame pasaulyje! 
O dėl to, ką reikėtų padaryti, kad būtume vertinami vis geriau ir geriau, tai atsakymas čia kaip ant delno – garsiajam mūsų oro uostui suteikti Čiurlionio vardą ir baigti griauti Gedimino kalną. Be to į 50-tuką – niekaip!

Česlovas BURBA
Red. pastaba. Česlovas Burba – radijo žurnalistas, redaktorius, buvęs ilgametis LRT radijo laidos „Lietuvos diena“ vedėjas.