Ar kylančios elektros kainos nepalauš regiono verslų?

Elektros energijos brangimas, auganti infliacija ženkliai tuština gyventojų kišenes, kas neabejotinai stabdo vietos verslo, o kartu ir viso regiono konkurencingumą. Vieni verslai gręžiasi į Vyriausybę, laukdami iš jos paramos ar garantijų, kas skatintų veikti, kiti imasi griežtos taupymo politikos. O kokiomis nuotaikomis gyvena Klaipėdos rajono verslai?

Ekonomikos regione variklis
Šiandien turbūt neįsivaizduotume savo gyvenimo be elektros. Technologijų pažanga, šildymas, darbas, netgi maisto gaminimas – visas mūsų gyvenimas siejamas su elektra. Natūralu, kad energija ir jos tiekimo stabilumas yra vienas iš esminių šiuolaikinės ekonomikos, regioninio verslo variklių. Lietuva elektros energiją perka iš Nord Pool – elektros energijos pardavimų biržos Šiaurės Europos regione. Lietuvai atstovauja įmonė „Litgrid“. Bendrovė taip pat valdo elektros energijos transportavimą aukštos įtampos elektros tinklu. Prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, palaipsniui atsisakoma visuomeninio elektros tiekimo. Todėl nuo šiol vartotojai patys turi nuspręsti, iš ko nori pirkti elektros energiją. Deja, tai nesumažina jos kainų galutiniam vartotojui. Lietuva turi kone geriausias regione sąlygas plėtoti žaliąją energetiką. Tačiau dėl biurokratinių stabdžių dešimtmečiais judėjome labai lėtai, o pakalbinti gamybininkai teigia, kad alternatyvi energija nepadengia viso suvartojamo poreikio.

Sunku nustatyti galutinę kainą
UAB „Dolena“ vadovas Egidijus Norvaišas teigia, kad jų įmonė elektros kainų šuolį pajuto kaip ir daugelis verslų šalyje. „Įsivaizduokite, anksčiau mokėdavome per mėnesį apie 600 eurų, o šiemet sumokėjome 1400 eurų. Gaminių kainos kelti negalime, nes esame pasirašę ilgalaikius kontraktus su užsakovais, o gamyboje suvartojami didžiuliai elektros energijos kiekiai dengiami iš sugeneruotų pelnų“, – apie drastiškai augančias elektros energijos kainas kalbėjo medinių namų statyba užsiimančios įmonės vadovas E. Norvaišas. Jis teigia, kad UAB „Dolena“ domisi ir atsinaujinančiais elektros energijos šaltiniais, įmonė turi 10 kilovatvalandžių saulės elektrinę. Deja, ji veikia tik vasarą, gali pagaminti elektros energijos tik tiek, kad patenkintų vos 30 procentų viso įmonės poreikio. „Jei nebūtume laiku pasistatę saulės elektrinės, šiandien patirtume dar didesnius nuostolius dėl elektros kainų šuolio“, – atviravo gamintojas. Anot jo, nestabili rinka, nuolat kintančios kainos labai apsunkina planavimo procesus versle, sunku nustatyti galutinę produkcijos kainą. Verslininkas teigia puikiai suprantantis, kad valstybė nepajėgi kompensuoti visų verslo išlaidų, tačiau rinkos stabilizavimas ir elektros kainų lubos, pastovumas padėtų planuoti verslo procesus.

Metinės sutartys nekito
Pakalbintos Klaipėdos rajone maitinimo paslaugas teikiančios įmonės tikina, kad elektros kainų šuolį pajuto ne visos. Daugeliui iki metų pabaigos pasirašytos sutartys nekito. Tačiau jos su nerimu laukia ateinančių metų pradžios, viliasi, kad valstybė neleis užsidaryti. „Sunkumų šiuo metu nepatiriame, mat esame pasirašę sutartis su elektros tiekėju iki Naujųjų metų, tad elektros kaštai mūsų verslui išliko stabilūs. Laukiame žinių dėl kitų metų“, – teigia UAB „Hortivita“ bei Drevernos poilsio ir pramogų uosto atstovė Liudmila Juknienė. „Iki gruodžio 31 dienos esame ramūs, nes pasirašyta sutartis fiksuoja elektros energijos kainas, tačiau su baime ir nerimu laukiame ateinančių metų – be kompensacijos ar paramos tikrai neišgyvensime“, – samprotavo kavinės „Amam“ vadovė Asta Marcinkeviča. Jos verslas veikia ketverius metus. Verslininkai išgyveno pandemiją, tačiau, pajutus elektros energijos kainų šuolį, prognozės verslui gali būti liūdnos. Mat Klaipėdos rajone tarp maitinimo įmonių ganėtinai didelė konkurencija, maža rinka. „Įsivaizduojame savo klientų turimas pajamas, žinome, kiek jie gali sau leisti, todėl pakėlus kainas jų paprasčiausiai neteksime. Mano žiniomis, po Naujųjų metų verslui yra numatytos subsidijos, bet visa tai tik kalbų ir nuogirdų lygmenyje. Ar valstybė rems smulkius verslus, tikrai nežinome“, – kalbėjo Asta.

Žiemą kavinė nedirbs
UAB „Mažoji Prūsija“ vadovas Rolandas Bernotas teigia, kad žiemą maitinimo įstaiga gyvenanti iš to, ką uždirbo vasarą. Pasak verslininko, pakėlus kainas kavinėje, esančioje Agluonėnuose, yra rizika nebesulaukti klientų, o sutaupyti daug nepavyksta. „Išjungus elektrą, nebeveiksime. Ne sezono metu kavinėje klientų nėra daug, o personalą išlaikyti tuščiose patalpose yra neracionalu, todėl žiemą planuojame nutraukti veiklą. Atsidarysime vėl pavasarį“, – teigia R. Bernotas. Jis akcentavo, kad per mėnesį mokėdavo už elektrą apie 600 Eur, o rugsėjo mėnesį teko pakloti net 1 700 Eur. Dvigubai pabrango ir elektros perskirstymas. „Kuo didesnė infliacija, aukštesnės kainos, tuo daugiau sumokame pajamų mokesčio, galbūt sprendimų vilkinimas ir yra tam tikra valstybės politikos taktika – surinkus daugiau pajamų mokesčio, bus daugiau galimybių „taškyti“ valstybines lėšas?“ – ironizavo verslininkas.

Taiko taupymo programą
Pasak UAB „Mars Lietuva“ atstovo Mindaugo Rupšio, gamybos įmonės pagrindinė užduotis – rinkai laiku pateikti reikiamą kiekį produkcijos. Padidėjusios elektros kainos kaip ir daugeliui šalyje veikiančių verslų ženkliai didina gamybos savikainą. „Prieš gerą dešimtmetį pradėta taikyti energijos taupymo programa, buvo daryta galimybių studija dėl saulės energijos panaudojimo gamyboje, tačiau pagaminti reikiamam energijos kiekiui neužtektų stogo ploto saulės kolektoriams išdėstyti. Yra perkama žalioji energija, taip prisidedama prie tvarių ir aplinką tausojančių sprendimų, nepaisant to, jog tai yra truputėlį brangiau“, – akcentavo įmonės atstovas. Bendrovė jau atliko daugumą šiuo metu veikloje pritaikomų technologinių pakeitimų, leidžiančių panaudoti likutinę energiją. Bendrovėje nuolat stebimas energijos suvartojimas visuose procesuose, vykdomi energijos naudojimo auditai. „Smulkūs pakeitimai, kaip antai, LED apšvietimas, būvio ir judesio davikliai įmonėje taip pat įdiegti jau prieš keletą metų. Per pastarąjį dešimtmetį „Mars Lietuva“ elektros suvartojimą vienai produkcijos tonai pagaminti jau sumažino 14 proc., dujų – 20 proc., vandens – 50 proc.“, – komentavo bendrovės atstovas. Pasiteiravus, ar yra kokių nors valstybinių paramos priemonių regioniniams verslams, M. Rupšys atsakė, jog kol kas valstybės ar ES paramos priemonėmis įmonės energetiniam efektyvumui didinti nesinaudojama. Iš dalies taip yra ir dėl to, jog „Mars Lietuva“ gamykla jau dabar yra pasiekusi aukštus energinio efektyvumo rodiklius, tad išpildyti paramai keliamus reikalavimus yra sudėtinga vien dėl to, jog į šią sritį investuojama ilgą laiką ir technologiškai sudėtinga pasiekti paramos priemonėse reikalaujamų dar geresnių rodiklių.

Pajuto pinigų nuvertėjimą
Klaipėdos rajono verslo įmonių asociacijos vadovas Valdas Jarutis teigia, jog šioje asociacijoje stambių pramonininkų nėra. Po asociacijos vėliava susibūrę verslai labai pajuto elektros energijos, dujų kainų šuolį, infliaciją, pinigų nuvertėjimą. Anot jo, ženkliai pabrango medžiagos, logistikos ir transportavimo kaštai, kas lemia sumažėjusį verslo konkurencingumą. Ateina metas, kai pinigai, kurie buvo „išdalinti“, paskolinti, turės sugrįžti ir į bankų rankas. Euriboras per 2022 metus augo 3 proc. „Žmonės mato, kad verslas keliasi, veikia, kai kurios šakos auga, tačiau nė vienas nepaklausia, kiek rizikos buvo prisiimta, kiek laiko, pastangų yra įdėta, kad įmonė veiktų“, – apie verslininkų gebėjimą ištverti įvairias situacijas ir prisiimti atsakomybę už kuriamą produktą kalbėjo V. Jarutis.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos, tik sukurta adekvati infrastruktūra leistų ekonominiams principams veikti ir veikti vartotojo naudai. Už investicijas į tiekimo infrastruktūrą šiandien atsakinga ne rinka, o valdžia. Jeigu neveikia visuma, ir mes tai patiriame per kainas. Kainos, anot specialistės, tai regimas silp­nųjų grandžių rezultatas.

Zenona RUDKIENĖ