Asmeninė patirtis
Politikės laužo stereotipus, kad moterims politikoje ne vieta
Šiuo metu Lietuvoje tiek Seime, tiek vietinės valdžios institucijose politikų vyrų ir moterų skaičius pasiskirstęs netolygiai. Tai aiškiai matyti ir peržiūrėjus Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje pateiktus duomenis apie savivaldybių tarybų narių sudėtį pagal lytį. Tarkime po 2000 metų rinkimų išrinktų savivaldybių tarybų narių sudėtis pagal lytį pasiskirstė taip: 82% – vyrų ir 18% – moterų. Panašus moterų ir vyrų pasiskirstymas liko ir po 2002 metų (79% – vyrų, 21% – moterų) bei po 2007 metų (78% – vyrų, 22% – moterų) Savivaldybių tarybų rinkimų. Vis dėlto nepaisant ilgalaikės tradicijos, kad politinėje veikloje dalyvauja daugiausia vyrai, moterys vis dažniau taip pat siekia politinės karjeros. Šiuo metu mūsų rajono Taryboje yra šešios moterys. Su jomis kalbėjomės apie tai, kaip pasirinko politikių kelią. Taip pat diskutavome, ar išties vis dar vyrauja stereotipinis mąstymas, kad moteriai politikoje ne vieta bei svarstėme aplinkybes, kurios lemia, kad tik nedidelė dalis silpnosios lyties atstovių ryžtasi aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.
Iš 6 rajono politikių viena – Voldimara Jasmontaitė, gydytoja, Socialdemokratų partijos narė, Taryboje esanti jau ne pirmą kadenciją, dėl pagausėjusio pacientų srauto neturėjo laiko susitikti su korespondente.
Svarbiausia – dalykinės žinios
Rūta Cirtautaitė, rajono mero pavaduotoja, konservatorė: „Politikoje esu aštuonerius metus. Nuo 1997 m. keletą metų dirbau seniūne, vėliau grįžau prie pedagoginio darbo mokykloje. Mero pavaduotojos pareigose dirbu jau antra kadencija. Manau, kad vyrai politikoje dominuoja dėl visuomenėje įsitvirtinusio požiūrio, kad atsakingiausius postus turi užimti stipriosios lyties atstovai, o moterys daugiau turi rūpintis namais, šeima. Vis dėlto džiugu, kad paskutiniu metu moterys tampa vis aktyvesnės ir iniciatyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Manau, kad palankesnė situacija būtų ir Taryboje, jei ten būtų daugiau moterų politikių. Mat moterys yra atsakingesnės, jos labiau įsigilina į kiekvieną problemą, yra jautresnės kitų bėdoms. Jos iš prigimties yra linkusios užjausti, padėti žmonėms. Vis dėlto vertinimo kriterijus balsuojant tikrai neturėtų būti lytis. Tikiu, kad mūsų rinkėjai yra aktyvūs piliečiai, todėl balsuodami atsižvelgia į žmogaus asmenybę, gebėjimus, kompetenciją dirbti šioje srityje, atliktus darbus. Man visada svarbu, kiek žmogus turi dalykinių žinių, kaip moka dirbti. Yra daug politikių moterų, kurių gebėjimams ir kompetencijai neprilygtų daugelis vyrų. Pavyzdžiui, žaviuosi Dalios Grybauskaitės sugebėjimu atstovauti mūsų šaliai Europos Sąjungoje. Kalbant apie emocijas, tai pažįstu ir labai emocingų politikų vyrų. Galbūt moterys kartais tiesiog jautriau reaguoja į iškilusias kitų žmonių problemas, nes jos sugeba labiau įsijausti į kito padėtį.“
Proto gamta padalijo po lygiai
Genovaitė Sinskienė, verslininkė, liberalcentristė: „Politikoje esu nuo 1984 metų. Į klausimą, kodėl atėjau į šią sritį, galėčiau atsakyti prezidento J. V. Kenedžio žodžiais: „Neklausk, ką tavo Tėvynė gali duoti tau. Klausk, ką tu gali padaryti jai.“ Būnant politikoje tiesiogiai nesu susidūrusi su rinkėjų požiūriu, kad vyrus politikus jie vertina labiau nei moteris. Tačiau prielaidas daryti galima. Juk tiek rinkimuose į Seimą, tiek į savivaldybių tarybas dalyvauja ir daug moterų, tačiau išrinktųjų skaičius yra labai nedidelis. Tradiciškai yra susiformavęs požiūris, kad moteris turi auginti vaikus, gaminti maistą, rūpintis namų ūkiu, o vyras yra šeimos maitintojas, išlaikytojas. Toks požiūris neskatina moterų dalyvauti politikoje, visuomeninėje veikloje. Vis dėlto rinkėjas keičiasi. Paskutiniu metu galima pastebėti tendenciją, kad dalis rinkėjų mažiau dėmesio skiria lyčiai, o tiesiog balsuoja už asmenybę, už konkretų žmogų. Nenorėčiau skirstyti moteriai ar vyrui sunkiau daryti karjerą politikoje, tiesiog mūsų tokios tradicijos. Esu patyrusi, kad moteriai savo idėjas, sumanymus tenka įrodinėti ilgiau negu vyrams. Norėdamos kažką konkretaus pasiekti turime būti aktyvios, labiau pasitikėti savimi. Tuo labiau, kad moterys politikoje turi ir daug pranašumų. Jos sunkiau įtraukiamos į korupcinius ryšius, skandalus, yra įžvalgesnės, jautresnės įvairių problemų sprendimams. Manau, kad formuoti politiką, dalyvauti versle, visuomeninėje veikloje ir valdyti turėtų patys protingiausi mūsų valstybės piliečiai. Esu įsitikinusi, kad proto gamta padalijo po lygiai tiek vyrams, tiek moterims. Todėl mes visi vienodomis sąlygomis turime ir naudotis. Norėčiau paraginti moteris būti solidarias, palaikyti vienai kitą. Tada įsitikinsime, kad sunkumų nėra taip jau ir daug. O vyrų požiūris į aktyvią moterį, manau, priklauso nuo pačio vyro išsilavinimo, intelekto.“
Vyrui karjerą daryti paprasčiau
Vidutė Petrauskienė, pedagogė, Tėvynės sąjungos narė: „Konservatorių partijai priklausau nuo pat jos įkūrimo. Itin aktyviai politikoje dalyvavau Sąjūdžio laikais. Tada buvo atgimimas, pakilimas, į politiką ėjau vedama idėjų. Atrodė, kad galėsime daug ką nuveikti. Tada išties labai stengiausi, daug dirbau ir truputį nuo to pavargau, todėl nusprendžiau padaryti pertrauką. Nors nuo politikos atitrūkusi nebuvau, tačiau Tarybos veikloje nedalyvavau. Šiemet po ilgos pertraukos visai netikėtai vėl esu išrinkta į Tarybą. Nesitikėjau į ją patekti, nes sąraše buvau tik trylikta. Politikoje vėl esu ne dėl karjeros, jos laiptais kopti man jau per vėlu. Tiesiog norisi kažką padaryti, kažkam padėti. Tuo labiau, kad darbas Taryboje man įdomus, čia esi įvykių sūkuryje, matai visą rajono viziją, strateginius planus. Manau, faktą, kad moterų politikoje daug mažiau nei vyrų, lemia bendras visuomenėje įsitvirtinęs požiūris, kad moters pareiga rūpintis namais, vaikais ir geriau mažiau kištis į sritis, kuriose dominuoja vyrai. Nors veiklių moterų yra, tačiau reikia pripažinti, kad vyrai turi didesnes galimybes siekti karjeros. Jie turi daugiau laisvo laiko tobulėjimui, naujų žinių, aukštesnės kvalifikacijos siekimui. Nėra tekę susidurti su neigiamu rinkėjų požiūriu apie politikes moteris. Manau, dauguma jų net pastebi teigiamas moterų politikių savybes: pareigingumą, atsakingumą. Kalbant apie tai, kad gyvenime moterys galbūt kiek emocingesnės nei vyrai, manau, politikoje šis dėsnis negalioja.“
Kliūva didesnė darbų našta
Biruta Alšauskienė, verslininkė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė: „Jaunystėje aktyviai dalyvavau politikoje, po to ilgą laiką buvau iš jos pasitraukusi. Šiemet pirmi metai, kai vėl į ją grįžau. Sūnus užaugintas, jau mokosi dvyliktoje klasėje, todėl dabar daugiau dėmesio galiu skirti visuomeninei veiklai. Sutinku su požiūriu, kad moteriai karjerą ne tik politikoje, bet ir kitose srityse daryti daug sunkiau nei vyrams. Mat jai kliūva didesnė darbų našta namuose, todėl dažnai tiesiog nebelieka laiko aktyviai veiklai. Manau, kad rinkėjų požiūris į moteris politikes pamažu keičiasi teigiama linkme. Vis dažniau akcentuojama, kad moterys atsakingesnės, rūpestingesnės, pareigingesnės nei vyrai. Į savo darbą Taryboje žiūriu labai rimtai. Atsakingai ruošiuosi kiekvienam posėdžiui, išsinagrinėju kiekvieną dokumentą. Kalbant apie tai, jog moterys emocingesnės nei vyrai, tai galiu pasakyti, kad mūsų rajono Taryboje nėra nė vienos moters, kuri būtų labai emocinga. Visus klausimus sprendžiame ramiai, kultūringai, be didelių emocijų. Iš kolegų vyrų niekada nėra tekę pajusti skeptiško požiūrio, kad moterims politikoje ne vieta. Tarybos nariai vyrai į mus žiūri kaip į lygiavertes partneres.“
Pranašumas: dėmesio nestinga
Eugenija Selskienė, pedagogė, Lietuvos centro partijos narė: „Man atrodo, jog rinkėjams nėra svarbu, ar politikas yra vyras ar moteris. Daug svarbesnė jų veikla. Galiu atvirai pasakyti, kad politika niekada manęs nežavėjo. Visada maniau, kad tai pats nešvariausias užsiėmimas. Bet taip jau susiklostė gyvenimas, kad joje atsidūriau. Kalbant apie vyrų politikų ir moterų politikių skirtumus pastebiu, kad moterys politikoje turi vieną pranašumą – jų šioje srityje mažai, todėl joms netrūksta dėmesio. Vyrai labiau moka pasinaudoti savo ryšiais, labiau geba eskaluoti savo žygdarbius, nors jie ir visai menkučiai būtų. Tačiau ne visada mojavimas švarko skvernais gali duoti pozityvių rezultatų. Kartais reikia ir moteriško šypsnio ar žavingo akių primerkimo, kad kardinaliai pakeistum situaciją. Yra tokia nuostata, kad moteris labiau pasitiki intuicija nei protu. Tačiau tai tik mitas, kurį galima greitai sugriauti. Tereikia tik prisiminti moteris Nobelio premijos laureates, žymias kultūros veikėjas. O tai, kad moterų politikoje mažiau nei vyrų, lemia, kad ant moterų pečių gula kiti svarbūs darbai: vaikų auginimas, jų auklėjimas, rūpinimasis namais, kiti buitiniai rūpesčiai. Vyrai, liaudiškai pasakius, kaip katinai: gali vaikščioti kur nori ir kiek nori. Pastebiu, kad vyrai politikai neretai jaučiasi visa galva aukštesni už moteris politikes. Bet į tai skausmingai nereikėtų reaguoti. Juk vyrams kaip oro labiausiai trūksta dėmesio. Tad tegu sureikšmina savo buvimą.“
Milda JUDELYTĖ
