Astravo AE ruošiasi įkurtuvėms, Lietuva – energijos pirkimo blokadai
23 km nuo Lietuvos sienos, 50 kilometrų nuo mūsų sostinės Vilniaus, 350 kilometrų nuo Klaipėdos – taip artimai ir patogiai Lietuvos pašonėje įsitaisė Baltarusijos Astravo atominė elektrinė. Seimas jau prieš porą metų pripažino: ši branduolinė jėgainė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.
Nepaisant Lietuvos institucijų pastangų sustabdyti grėsmę keliančios elektrinės statybas, Minskas planuoja, kad kitąmet jos reaktoriai jau pradės veikti. Dėl įvairių nesaugios statybos incidentų įkurtuvių terminas nuolatos keičiamas.
Sieks šalių solidarumo
Su dviem rusiško VVER projekto reaktoriais 2400 MW galios atominę Baltarusija stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 kilometrų. Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas. Buvo kalbama, kad blokada pabrangintų elektrą ir padidintų rizikas energijos tiekimo saugumui, todėl išlieka galimybė, kad elektra į Baltijos šalių rinką galėtų patekti per Rusiją ir Latviją. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusija atominę elektrinę netoli Lietuvos sienos stato nesilaikydama saugumo standartų, ir ragina blokuoti elektros importą iš šios elektrinės. Latvijos Vyriausybė yra pareiškusi, kad nėra nusprendusi pirkti elektros konkrečiai iš Astravo AE.
Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje neseniai minėjo, kad Baltijos šalių diskusijos dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turi nusileisti iš politinio į ekspertų lygmenį, kur lietuviai galėtų įrodyti energijos pirkimo iš šios jėgainės žalą.
Tradiciniame susitikime su regionų žurnalistais praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikino, kad Astravo atominės elektrinės problematika yra nuolatinio dėmesio zonoje. Pasak jo, pasiekti Baltijos šalių vieningą poziciją dėl Astravo AE elektros boikoto sunku dėl įvairių priežasčių.
Pripažintų pažeidimų nepaiso
Priminsime, kad ne vienus metus Lietuva siekė, kad Espo konvencijos šalys patvirtintų objektyvią tarptautinę išvadą, jog statybų aikštelė Astravo atominės elektrinės statybai buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją. Skundą, kad atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą buvo pažeista konvencija, Lietuva pateikė dar 2011 metais, negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus. Komitetas 2017–2018 metais išnagrinėjo Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir nusprendė, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenciją, nepagrindusi galutinio sprendimo Astravą pasirinkti aikštele branduolinei jėgainei statyti.
Deja, nepaisant to, kad Astravo elektrinės statybvietėje vien tik šiemet jau yra buvę keletas incidentų, vargu ar šiuo metu pavyktų sustabdyti baigiamuosius statybos darbus.
Baltarusija ir Rusija turi savas atominės energetikos priežiūros institucijas, kurioms paklūsta, o tarptautinių konvencijų jos nėra pasirašiusios. Kai kurie Lietuvos energetikos specialistai svarsto, kad įvairios tarptautinės organizacijos sureaguos, bet griežto pasakymo, kad Astravo elektrinės paleisti negalima, tikriausiai nebus. Tačiau pasaulinėje praktikoje pavyzdžių būta: viena atominė elektrinė buvo baigta statyti tarp Austrijos ir Čekijos, o kita – Italijoje, tačiau jos nebuvo paleistos. Matyt, tam įtakos turėjo ir tų šalių bendruomenių, ir kaimyninių šalių prieštaravimai.
Paskolų kupra didelė
Jau dabar sutariama, kad ekonominiai Astravo jėgainės aspektai yra labai abejotini, o Baltarusijos finansiniai įsipareigojimai Rusijai yra labai dideli ir ilgą laiką neigiamai atsilieps šalies biudžetui. Tačiau kreipimesi į tautą ir Nacionalinį susirinkimą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka bandė optimizuoti situaciją. Jis sakė, kad Rusijos valstybės korporacijos „Rosatom“ statomos Astravo atominės elektrinės kaina gali būti sumažinta nuo maždaug 10 mlrd. JAV dolerių iki mažiau nei 7 mlrd. dolerių. „Vis dėlto kol kas neaišku, kiek šis projektas išties kainuos“, – pripažino jis. 2011-ųjų lapkritį Rusija suteikė Baltarusijai valstybinę 10 mlrd. JAV dolerių vertės paskolos liniją 25-iems metams branduolinei jėgainei Astrave pastatyti. Atitinkama tarpvyriausybinė sutartis skelbia, kad ši suma sudarys 90 proc. tikėtinos projekto sąmatos, o likusią išlaidų dalį dengs Baltarusija. Ji sieksianti susitarti su Rusija dėl šios paskolos grąžinimo atidėjimo dešimčiai metų, o pernai rudenį teigė besideranti su Rusija dėl palūkanų sumažinimo. Esą Astravo AE projekto įgyvendinimo terminai užsivėlino dėl Rusijos kaltės. Kuo pastarosios derybos baigėsi, taip ir nebuvo oficialiai skelbta.
Minskas avarijos neviešina
Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimas planuojamas 2020 metų sausio mėnesį, vėliau – kitos operacijos, prijungimas prie tinklo“, – tokią žinią, išsakytą jėgainės generalinio direktoriaus, neseniai išplatino Baltarusijos naujienų agentūra. Konkreti fizinio paleidimo data esą priklausys nuo branduolinio kuro pristatymo ir jo priėmimo jėgainėje terminų. Minskas tebetvirtina, kad nesivaiko terminų, o svarbiausia esąs saugumas. Priminsime, kad 2016-aisiais, kai montuojamas pirmojo reaktoriaus korpusas krito iš kelių metrų aukščio ir jį teko keisti, apie šį incidentą nebuvo viešai skelbiama, apie avariją Baltarusijos atstovai pranešė tik tada, kai jį paviešino opozicinė Baltarusijos spauda.
Aptartas pasiruošimas grėsmei
Lietuvos Seimo laikinoji grupė neseniai aptarė šalies pasiruošimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai netoli Lietuvos sienos statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje. Posėdyje vertinta, kaip šalies institucijos pasiruošusios galimiems iššūkiams ir kokių veiksmų būtų imamasi.
Gyventojus gali perspėti trys kanalai: kaukia sirena, atėjo žinutė į mobilųjį telefoną arba per radiją ir televiziją. Gavę informacinį pranešimą, gyventojai privalo atlikti tris veiksmus: eiti į vidų, likti patalpų viduje ir sekti informaciją. Jei Astravo AE įvyktų nelaimė, būtų evakuojami 30 km nuo elektrinės reaktoriaus gyvenantys asmenys. Sveikatos apsaugos ministerija numatė nupirkti 4 mln. jodo tablečių ir jas išdalinti 100 km spinduliu gyvenantiems asmenims. Didelė problema, kad Lietuva neturi meteorologinės stoties pasienyje su Baltarusija. Specialistų teigimu, debesis atslinktų per mažiau negu valandą, esant pakankamai ekstremalioms sąlygoms, kada vėjo greitis daugiau nei 15 m/s. Jei vėjas būtų silpnesnis, debesis pasirodytų po 2–3 valandų.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
