Astravo atominė elektrinė: gyvename šalia parako statinės?
Daugelis šiuo metu žiūri serialą „Černobylis“ ir mintimis išgyvena tragiškus atominės elektrinės sprogimo praeities įvykius. Natūralu, kad nerimastingi žvilgsniai krypsta į naująją Astravo atominę elektrinę, esančią Lietuvos pašonėje, vos 20 km nuo sienos su Baltarusija. Jei elektrinėje kiltų avarija, Klaipėdos rajoną radioaktyvus debesis pasiektų per 10–12 valandų.
Pirks 300 sulankstomų lovų
Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje scenarijų ir galimas grėsmes atominės elektrinės paleidimo stadijoje, apskaičiavo, kad Klaipėdos rajoną radioaktyvus debesis pasiektų per 10–12 valandų. Nuo Astrave esančios atominės elektrinės rajonas yra nutolęs daugiau nei 300 kilometrų, tad, pasak ekspertų, rizika minimali. Taip pat ir pasiruošimui būtų daugiau laiko.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Rapalienė informavo, kad nelaimės atveju Baltarusijos atominėje elektrinėje pagrindinis mūsų Savivaldybės uždavinys būtų priimti gyventojus iš paveiktų teritorijų ir jais pasirūpinti: „Tam būtų pasitelkiami kolektyvinės apsaugos statiniai, skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Juose esame numatę apie 11 tūkstančių vietų. Jei būtų poreikis, savivaldybėms gali tekti skolinti transporto techniką.“
Jei nelaimė įvyktų, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Taip pat būtų įjungtos sirenos. Informacija su instrukcijomis būtų pateikiama ir per radiją bei televiziją.
Dar šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja įsigyti 300 sulankstomų lovų su miegmaišiais. Jos būtų naudojamos ir esant kitiems galimiems ekstremaliems įvykiams.
Kaltina Lietuvą kišimusi
Nuo pat Astravo atominės elektrinės statybų pradžios reguliariai pasirodo pranešimai apie ten kylančias avarijas ir gedimus. Baltarusijos valdžia ne kartą išsisuko nuo prašymų pateikti daugiau informacijos apie elektrinėje įvykusias avarijas, o gruodį užkirto kelią tarptautinių saugos ekspertų vizitui į Astravo atominę elektrinę.
Debunk EU (tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi), bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija atlikta analizė parodė, jog, siekdama sumenkinti keliamus klausimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, rusiška medija kaltina Lietuvą neva besikišant į Baltarusijos vidaus politiką, o šalies pozicija dėl nesaugios elektrinės yra pajuokiama kaip neracionali ir dirbtinai kelianti paniką.
Gruodžio 1–31 dienomis minėta Debunk EU kartu su Užsienio reikalų ministerija išnagrinėjo 406 straipsnius apie Astravo AE, pasirodžiusius Kremliui palankioje medijoje rusų ir lietuvių kalbomis. 148-iuose iš jų buvo aptikta melagingos informacijos apie Lietuvos poziciją elektrinės atžvilgiu.
Baltarusiška elektra – Lietuvoje
Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pirmomis dienomis pristatė elektros energijos srautų analizę, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei.
Perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenys rodo, jog vien per šių metų sausio 1–18 d. baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą sudarė 33 mln. kWh ir pateko į Lietuvą. Tai yra apie 17,5 proc. viso suprekiauto su Rusija kiekio per Latviją ir atitekėjusio iš Baltarusijos. Sausio 21 d. Astravo atominei elektrinei atnaujinus darbą, baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą išaugo dar labiau: sausio 21–31 d. jis sudarė 71 mln. kWh, arba 50 proc. viso per „Nord Pool Spot“ (NPS) Latvijos prekybos elektra zonoje suprekiauto kiekio su Rusija, kuris atitekėjo iš Baltarusijos.
Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą NPS Latvijos prekybos elektra zonoje apskaitomas kaip „rusiškos“ elektros eksportas į Baltijos šalis.
Duomenys rodo, kai Astravo elektrinė veikia, 50 proc. elektros energijos, kuria suprekiaujama Latvijos prekybos elektra zonoje ir kuri patenka į Lietuvos rinką, yra Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra. Tai reiškia, kad taikoma prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio į Lietuvos elektros energijos sistemą ir rinką patekti elektrai iš Baltarusijos. Tai pažeidžia ne tik Lietuvos Antiastravinio įstatymo reikalavimus, bet ir Latvijos bei Estijos politinius įsipareigojimus nepirkti baltarusiškos kilmės elektros energijos.
Finansuojame nesaugią jėgainę
Pasak D. Kreivio, šių metų pradžioje Astravo atominei elektrinei pradėjus veikti bandomuoju komerciniu režimu smarkiai išaugę elektros energijos srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimui.
„Lietuva vartoja ir sumoka už šią baltarusišką elektros energiją. Tai reiškia, kad mes patys finansuojame nesaugios atominės elektrinės statybą. Mūsų galutinis tikslas – neįsileisti nesaugios elektros į Baltijos šalių rinką ir taip užkirsti kelią tolimesnėms Astravo statyboms, todėl artimiausiu metu ketiname pateikti priemonių planą, kaip užtikrinti Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą“, – sakė ministras D. Kreivys.
KALIO JODIDAS: REIKIA, BET NE DABAR
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme kalio jodido tabletės gyventojams dalijamos kaip prevencinė priemonė dėl šalia Lietuvos veikiančios Astravo atominės elektrinės (AE), numatyta, kad kalio jodidas turi būti išdalintas 16 savivaldybių gyventojams. Tai skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje (30 km) bei į išplėstinio planavimo atstumą (100 km) patenkančios savivaldybės. Į minėtas zonas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija nepatenka. Todėl šiuo metu nėra numatyta dalinti kalio jodido tabletes, tačiau žinoti apie jas pravartu kiekvienam.
Kalio jodido tabletės gyventojams skirtos apsaugoti skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, sumažina skydliaukės vėžio išsivystymo riziką. Ministro įsakyme paaiškinama, kad kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 val. iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Ir tik tuomet, kai oficialios institucijos praneša apie tai. „Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau nei praėjus 8 valandoms. Naudoti kalio jodido tabletes kitu nei nurodyta laiku gali būti žalinga“, – dėstoma dokumente. Vienoje tabletėje yra 65 miligramai kalio jodido. Nurodomos tokios vienkartinė paros dozės įvairioms žmonių amžiaus grupėms: naujagimiai iki 1 mėn. – 16 mg (ketvirtis tabletės), kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų – 32 mg (pusė tabletės), vaikai nuo 3 iki 12 metų – 65 mg (viena tabletė), vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji – 130 mg (dvi tabletės).
Vienkartinė kalio jodido tablečių paros dozė apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. Patartina kalio jodido tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti vandenyje ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga.
Ministro įsakyme dar pabrėžiama, kad skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio.
Dar vienas sklandantis mitas – apie neva teigiamą maisto papildų, sudėtyje turinčių jodo, poveikį juos pavartojus iškart po branduolinės nelaimės. Specialistai pabrėžia, kad tokių maisto papildų sudėtyje esantis jodo kiekis yra labai mažas, nėra aišku, kokių junginių pavidalu maisto papilduose esantis jodas yra, todėl nėra aiškus ir šiuose papilduose esančio jodo poveikis, pasiskirstymas organizme, nėra ir negali būti įrodytas poveikis blokuojant skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo pasisavinimo branduolinės avarijos metu.
Nelaimės atveju rekomenduojama užsidaryti patalpoje ir laukti valstybės institucijų pranešimų, kokių veiksmų ir priemonių imtis siekiant sumažinti pavojų. Šiame etape gyventojai taip pat būtų informuoti, ar reikia vartoti kalio jodido tabletes.
Agnė ADOMAITĖ
