Ateities tendencijos: kaip skaitmeniškumas keičia meno suvokimą?
Skaitmeninės technologijos iš esmės keičia meno suvokimą ir patyrimą, atverdamos naujas kūrybos ir dalyvavimo meno procese galimybes. Naudojant skaitmenines priemones, menas tampa prieinamas platesnei auditorijai, o kūrėjai gali eksperimentuoti su naujais formatais. Menotyrininkė Lina Jakučinskaitė sako, kad ateityje meno kūrinių patyrimas bus orientuotas į žiūrovo emocijas, interesus ir pomėgius.
„Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę menui tapti labiau prieinamam ir pasiekiamam paprastam žmogui. Dabar žymiausių menininkų darbai gali būti lengvai peržiūrimi tiesiogiai per televizorių, virtualius akinius ar kitas skaitmenines platformas. Virtualios parodos ir skaitmeniniai muziejai leidžia žiūrovams mėgautis meno kūriniais iš bet kurios pasaulio vietos, neiškėlus kojos iš namų“, – sako meno žinovė.
Papildytoji ir virtualioji realybė
Menas gali būti įtraukiamas į kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, naudojant papildytąją (AR) arba virtualią (VR) realybę, kurios leidžia vartotojui sąveikauti su meno kūriniais.
AR integruoja skaitmeninius elementus į realų pasaulį, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar specialūs akiniai. Tai leidžia vartotojams matyti virtualius objektus, kurie atrodo tarsi būtų aplink juos. Meno srityje AR naudojama kurti interaktyvias parodas, kuriose žiūrovai gali jaustis tarsi meno kūrinius matytų gyvai.
VR sukuria skaitmeninę aplinką, kurioje vartotojai gali patirti objektus ir patirtis, lyg jie būtų realūs. Meno srityje tokia realybė žiūrovams leidžia tapti dalimi meno kūrinio – jie gali vaikščioti po skaitmenines parodas, tyrinėti 3D meno objektus ir net kurti savo asmeninius kūrinius.
Skaitmeninės meno galerijos ir virtualūs muziejai suteikia naujas galimybes pasiekti meno kūrinius, nesvarbu, kur bebūtumėte.
„Būtent tokia meno išraiška populiarėja bene sparčiausiai, nes ji suteikia galimybę lengvai integruoti meną į kasdienį gyvenimą, nesvarbu, kur esate, ir tai daro meną labiau prieinamą visiems, net ir tiems, kurie neturi galimybės aplankyti žymiausių muziejų ar galerijų, kuriose eksponuojami populiariausi meno kūriniai, gyvai. Tokie meno kūriniai taip pat leidžia suasmeninti kiekvieno namų erdvę, kas yra labai aktualu šiuolaikiniam žmogui“, – pasakoja meno ekspertė L. Jakučinskaitė.
Pavyzdžiui, „Samsung The Frame“ televizoriuose esanti „Art Store“ prenumerata suteikia vartotojams prieigą prie gausybės žinomų galerijų bei šiuolaikinių menininkų darbų kolekcijos. Be to, nuo šiol ši platforma siūlo dar platesnį meno kūrinių pasirinkimą, nes joje galima rasti ir 27 gerai žinomus meno kūrinius iš Niujorke esančio „MoMA“ modernaus meno muziejaus.
Virtualūs turai
Daugiau nei keli šimtai pasaulio muziejų ir galerijų siūlo virtualius turus, kuriuose galima apžiūrėti jų eksponatus bei meno kūrinius. Tai dažniausiai yra interaktyvios 360 laipsnių vaizdus naudojančios ekskursijos, kuriose galima pasivaikščioti po ekspozicijas.
Pavyzdžiui, Luvro muziejus Paryžiuje yra vienas garsiausių pasaulio muziejų, todėl pamatyti jo viduje eksponuojamus kūrinius būtų įdomu kiekvienam. Pasinaudojus virtualiu turu galima „pasivaikščioti“ po pagrindines Luvro sales ir apžiūrėti žymius meno kūrinius, tokius kaip „Mona Liza“ ir „Venus de Millo“.
Britų muziejus taip pat suteikia galimybę apžiūrėti savo kolekcijas per virtualius turus. Juose yra ne tik istoriniai kūriniai, bet ir artefaktai iš viso pasaulio. Šis muziejus leidžia susipažinti su kolekcijomis, pateikiančiomis įžvalgas apie įvairius kultūrinius ir istorinius kontekstus. Ekskursijos yra papildytos garso gidu ir teksto pranešimais, todėl tai leidžia į meno kūrinius įsigilinti dar labiau.
Žengiant kartu su dirbtiniu intelektu
Pasak L. Jakučinskaitės, nors šiandien skaitmeninis menas jau yra populiarus, ateityje šios technologijos gali tapti dar interaktyvesnės.
„Naudojant dirbtinį intelektą ir duomenų kiekį, tikėtina, kad bus sukurta galimybė asmeniškai pritaikyti turą pagal žiūrovo pomėgius ir interesus, pasiūlant jiems individualius maršrutus ir rekomendacijas. Dirbtinis intelektas galės stebėti, kaip vartotojas sąveikauja su paroda, ir pagal tai pasiūlyti naujus eksponatus ar net interaktyvias užduotis, kurios sustiprins įsitraukimą ir padės atrasti naujus meno kūrinius“, – sako menotyrininkė.
Ateityje ši technologija galėtų dar labiau transformuoti kiekvieno meno žiūrovo patirtį, kadangi ji nuolat tobulės, prisitaikys prie individualių vartotojų nuotaikų bei emocijų. Pavyzdžiui, jei žiūrovas, tyrinėdamas parodą, išreiškia susidomėjimą, sistema vėliau rekomenduos kitus panašius kūrinius. Tai bus žingsnis į dar labiau emocijomis pagrįstą meno patirtį.
Viktorija KUNDROTĖ
Asociatyvi nuotr.
