Atgarsiai
Puikų koncertą sugadino nemandagūs žiūrovai
Rašau laišką, norėdama garsiai padiskutuoti apie renginį, skirtą Pasaulinei jaunimo dienai, lapkričio 10 d. Koncertas išties buvo puikus, daugeliui mokinių įteikti padėkos raštai, atminimo dovanėlės, suorganizuotas nemokamas koncertas, už tai esame labai dėkingi šventės organizatoriams, koncertavusiems moksleiviams ir jų vadovams. Bet šį kartą negaliu nutylėti apie tamsiąją renginio pusę, kurios kaltininkai, deja, yra žiūrovai.
<tex>Dar prieš mokinių rudens atostogas mokyklos gavo skelbimą – kvietimą į renginį, skirtą Pasaulinei jaunimo dienai. Žinodami mokyklos autobusiuko sėdimų vietų skaičių, supratome, jog 14 mokinių galės vykti į koncertą. Buvo aptarta, kam teikiama pirmenybė: aktyviai dalyvaujantiems projektinėje veikloje, garsinantiems mokyklos vardą ar kitaip nusipelniusiems. Supratę, jog norinčiųjų bus daugiau nei galima, atkreipėme dėmesį į koncerto repertuarą ir tik po to galutinai sudarėme 14 mokinių grupę. Kadangi vykstančiųjų dauguma dešimtokai, tad juos lydėjo dešimtokų auklėtoja. Dvi dienas prieš kelionę buvo pakviesti visi (14) mokiniai, su jais aptartos elgesio taisyklės: mandagūs žiūrovai salėje nespiegia, nešvilpia, o ploja ir pan. Sutarėme, jei koncertas užsitęstų ir kam nors prireiktų trumpam išeiti, prieš tai informuos mokytoją. Aptarę visas smulkmenas nutarėme, jog būtina visiems sėdėti vienoje eilėje. Tačiau mūsų didžiai nuostabai, tik įėję į salę supratome, jog kartu sėdėti nepavyks, nes sėdimų vietų iš vis nebebuvo (atėjome 15 min. iki koncerto pradžios). Tuoj nuraminau mokinius: „Jauni esame, pastovėsime, tik nueikime toliau nuo įėjimo, kad netrukdytume kitiems“. Sustojome visi būrelyje ir laukėme koncerto pradžios. Tačiau per 10 minučių pasijutome esantys „popierinių gniūžčių sūkuryje“. Skraidė popierinės „raketos“, kamuoliai, kamuolėliai… Kai kelintoji raketa atsitrenkė į mane, neiškentusi pakėliau nuo žemės ir išvyniojau. Ten buvo visai ne popieriaus gumulas, bet Klaipėdos rajono jaunimo reikalų tarybos lankstinukas. Tai pastebėjo ir mane supantys mokiniai. Supratome, jog prieš koncertą buvo dalijami lankstinukai (mes jų nematėme), kurie ir tapo pagrindiniais „skraidyklių“ įrankiais. Vis gūžėmės arčiau sienos, nes nuolatos vaikščiojantys mokiniai užkliūdavo savo kuprinėmis. Taip tęsėsi iki koncerto vidurio, po to įnoringiems žiūrovams pamažu pradėjo nusibosti ir jie suskubo išeiti iš salės. Kadangi salėje liko laisvų vietų, likusį koncertą žiūrėjome atsisėdę visi kartu. Prieš sėsdamiesi pastebėjome, jog po kojomis paklotas įvairiaspalvių popierėlių „kilimas“. Mokiniai man rodė visa tai ir klausė: „Auklėtoja, ar matot, kas tai?“ Linksėjau galva, o širdyje buvo labai negera – prisiminiau, kiek dėmesio buvo skirta elgesio taisyklėms prieš renginį. Juk visi mokytojai, lydėję savo mokinius, darė tą patį, o kodėl mokiniai taip įžūliai elgiasi? Vis šmėžavo mintis, kodėl tokia nepagarba tokios šaunios šventės organizatoriams? Kodėl?
Vis dėlto šešėlis krinta ant mokytojų… Gal aš klystu, bet, mano nuomone, mokytojai turėjo būti kartu su savo mokiniais. Jie ne tik turi stebėti savo ugdytinių veiklą, bet prieš koncertą dar ir dar kartą priminti apie kultūringą elgesį, mandagumą, padėką organizatoriams, elgesį koncerto metu. Paaiškėjus, jog ne visiems mokiniams yra priimtinos mandagaus elgesio taisyklės, jų nekviesti į renginį – akivaizdu, jog mūsų buvo per daug. Manyčiau, kad ateityje derėtų pagalvoti apie tai ir pasistengti išvengti tokių klaidų.
Galbūt mokykloms turėtų būti įteikiami nemokami bilietai, juose pažymėtos vieta, eilė. Tada mokyklos mokiniai sėdėtų vienoje dviejose eilėse. Jei ir atsitiktų taip, kad kažkas elgiasi nepagarbiai, tai mokytojai, sėdintys šalia savo mokinių, galėtų kontroliuoti padėtį ir laiku įspėti nedrausminguosius. Be to, ir kitiems salės žiūrovams būtų akivaizdžiai matoma, į kurios mokyklos mokinių drausmę derėtų atkreipti dėmesį.
Manau, koncerto organizatoriai, svečiai, mokytojai nepaneigs mano minčių, jog salė po koncerto buvo panaši į popierinių atliekų sąvartyną – baisu ir graudu. Guodė tik tai, jog koncertas išties buvo puikus, atlikėjai stebino vienas už kitą šaunesniais pasirodymais. Buvo gėda prieš renginio organizatorius, spaudos atstovus, svečius…
Mūsų mokyklos mokiniams renginys patiko, grįždami aptarėme koncerto dalyvių pasirodymus, tik nedrįsome prisiminti tos juodosios pusės, kurią sukėlė nemandagūs žiūrovai. Tačiau esu įsitikinusi, jog ši mintis kirbėjo kiekvieno iš mūsų galvoje. Grįžus namo, kai ir po poros valandų slogi nuotaika vis nesitraukė, toptelėjo mintis: „O juk galėjome su savo mokiniais prieiti prie renginio organizatorių, paprašyti tuščių maišų ir surinkti bent dalį šiukšlių“. Būtų buvę bent kiek ramiau širdyje.
Alma VANAGIENĖ
Pašlūžmio pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė
