Atsakingai saugokimės gaisrų!
Savivaldybėje vyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl prevencinių priemonių sausos žolės deginimui išvengti, valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir gelbėjimo pajėgų pasiruošimas miškų ir durpynų gaisrų gesinimui. Taip pat svarstyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimas asmenims, nukentėjusiems nuo gaisrų.
Ekstremaliųjų situacijų komisijos, kurios pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, posėdyje, be Ekstremaliųjų situacijų komisijos narių dalyvavo atstovai iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės tarnybos, Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus, seniūnai.
Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas apžvelgė praėjusių metų situaciją rajone, taip pat informavo, kad dėl lietingos vasaros, apribojimų lankytis Savivaldybės teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose nebuvo skelbta.
V. Bernotas informavo, kad bus imtasi prevencinių veiksmų dėl žolės deginimo, bus organizuojami patikrinimai. Jis pabrėžė, kad degant sausai (pernykštei) žolei svarbu yra apsaugoti miškus, reikia įrengti ar atnaujinti mineralizuotas juostas. Taip pat būtina atlikti prevencinį darbą, teikiant informaciją gyventojams apie galimus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, deginant sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas atliekas, bei už tai numatomas baudas.
Šiuo metu galioja šios baudos. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami: piliečiai – 28−231 Eur baudomis; pareigūnai – 57−289 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gali būti baudžiami: piliečiai – 57−289 Eur baudomis; pareigūnai – 115−347 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami – 28−173 Eur bauda. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 euro. Nepranešimas priešgaisrinės tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 Eur.
Mokyklose su moksleiviais turėtų būti kalbama apie žalą gamtai, kurią gali padaryti sausos žolės deginimas, paraginti vaikus pasikalbėti su tėvais. Daug gaisrų sukelia vaikai mokinių atostogų metu, todėl reikėtų akcentuoti, kokia kyla grėsmė, kaip elgtis miškuose, prie vandens telkinių.
Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis analizavo pastarųjų kelerių metų statistinius duomenis. Praėjusiais metais atvirose teritorijose kilo 64 gaisrai. Palyginti su 2012−2015 metais, gaisrų sumažėjo apie 3 kartus. Šiais metais gaisrai atvirose teritorijose gesinti 8 kartus.
Pernai buvo vykdomos prevencinės akcijos, sudarytas ir patvirtintas bendras Savivaldybės ir valstybinių institucijų gaisrų prevencijos priemonių planas. Didelė pažanga padaryta sodininkų bendrijose – gatvėms suteikti pavadinimai, jos paženklintos, aišku, kur yra priešgaisriniai rezervuarai.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
