Atskleidė, kuri profesija Lietuvoje – pavojingiausia
Artėjant Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atskleidė, kuriame sektoriuje įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų ar net tragedijų. Sudėtingiausia situacija išlieka statybose, o šios srities ekspertai pastebi, kad pagrindinė nelaimių priežastis – aplaidus mažesniųjų rinkos dalyvių ir pačių darbuotojų požiūris į taisykles.
„Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje matomi tiek pažangos ženklai, tiek išliekantys iššūkiai. Vienas iš svarbiausių rodiklių – mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius – išliko nepakitęs: tiek 2024 m., tiek 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuota po 4 mirtinus įvykius darbe (neįskaičiuojant eismo nelaimių). Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 23 iki 27 atvejų, padidėjo net 17 proc.
Akivaizdu, kad didžiausias pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai kyla statybų sektoriuje – per pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko net 2 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų. Tai daugiau nei bet kurioje kitoje veiklos srityje”, – teigia VDI vyresnioji patarėja – vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.
Vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ statybos direktorius Klaudijus Šimonis pastebi, kad, nepaisant šokiruojančios statistikos, rinkoje vis dar jaučiamas nepakankamas dėmesys darbo saugos taisyklėms.
„Kultūra keičiasi: didžiosios statybų bendrovės jau ne vienerius metus vadovaujasi VDI ekspertų rekomendacijomis bei geraisiais tarptautiniais pavyzdžiais ir atidžiai saugo savo komandų sveikatą – nuo kasdienės blaivumo patikros prieš ir po darbo iki nuolatinių mokymų ir instruktavimų, priminimų ir griežtos kontrolės statybų aikštelėje. Dauguma jų kaip vieną iš svarbiausių tikslų yra išsikėlusios nulio nelaimių siekiamybę ir dirbti jose – visiškai saugu.
Tačiau turime atvirai pripažinti ir nemaloniąją pusę: viso to nepakanka. Statybų srityje vis dar išlieka daug abejingumo taisyklėms, ypač – tarp mažesnių bendrovių, kurios ne visada skiria pakankamą resursą priežiūrai ir kontrolei. Gera žinia ta, kad rinka pati sau daro spaudimą – teigiami pavyzdžiai įkvepia, o aukšti saugos reikalavimai partneriams verčia keistis“, – sako K. Šimonis.
Jo teigimu, saugos iššūkių mažesnėse statybų bendrovėse kyla dėl kelių priežasčių: dėl savo dydžio ne visos jos turi saugos specialistus ir renkasi darbų saugos kompanijas, kurios atlieka dokumentų priežiūros, bet ne kontrolės statybų aikštelėje paslaugą. Sunkumų iškyla ir dėl skirtingų saugos standartų bei kultūrų, statybose dirbant įvairių tautybių specialistams, kurie nėra tinkamai apmokomi ir nuolat instruktuojami Lietuvoje. Galiausiai, pastebi ekspertas, pritrūksta elementaraus pačių darbuotojų noro saugoti savo ir kolegų sveikatą.
Panašias nelaimių priežastis fiksuoja ir VDI ekspertai.
„Tiriant 2025 m. I ketv. įvykius nustatyta, kad pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai buvo netinkamas darbų organizavimas, nepakankama vidinė kontrolė, nepakankamas profesinės rizikos vertinimas ir, kai kuriais atvejais, pačių darbuotojų neatsargus elgesys. Teigiamas aspektas – tarp nukentėjusiųjų nenustatyta nė vieno neblaivaus darbuotojo”, – teigia V. Macė.
Teigiamu ženklu galima laikyti ir tai, kad būtent statybų sektoriaus atstovai yra aktyviausi bendraudami su VDI ir ieškodami būdų dirbti saugiau.
„Didžioji dalis užklausų yra susijusios su statybų sektoriumi. Daugiausiai užklausų gauname aktyvių statybų laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens.
Dažniausiai kreipiamasi norint išsiaiškinti, kaip tinkamai įvertinti riziką dirbant aukštyje, kokių apsaugos priemonių privalu imtis atliekant įvairius darbus ar kaip užtikrinti techninių priemonių saugą. Ypač dažnai konsultuojamasi dėl kritimų iš aukščio prevencijos – vien per ketvirtį užfiksuotas 1 mirtinas ir 10 sunkių atvejų, kai darbuotojai nukrito iš aukščio”, – sako ekspertė.
„Naresta“ statybos direktoriaus teigimu, laikantis visų saugos priemonių, darbas statybose yra saugus.
„Mūsų šalyje yra sukurtos griežtos, aiškios taisyklės, kurių nuosekliai laikantis visi procesai statybų aikštelėje tampa saugūs ir kontroliuojami. Tad labai svarbu tiek mūsų srities įmonių vadovams, tiek patiems darbuotojams pabrėžti, kad ne profesija ar sritis yra nesaugi, o neatsakingas elgesys bei taisyklių nesilaikymas. Savo bei kolegų sveikatą ir gyvybę saugoti turi norėti patys darbuotojai, juos samdančios bendrovės“, – sako jis.
V. Macė pastebi, kad darbų saugai daugiau dėmesio tektų ir plačiau integravus šią temą švietimo srityje.
„Kai kurios šalys, ypač Skandinavija, darbo kultūrą grindžia sisteminiu požiūriu – ten sauga darbe formuojama nuo mokyklos laikų. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar dažnai tenka priminti, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti nesaugioje aplinkoje. Vis dėlto, teigiamas pokytis tas, kad šia tema daugiau kalbama viešojoje erdvėje”, – sako ekspertė.
Pranešimas žiniasklaidai
