Atvėrė kelią greitoms statyboms
2014-ieji palengvino gyventojų, besiruošiančių planuoti teritorijas, dalią. Nuo sausio 1 d. šalyje įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pagal kurią statybas planuojantiems subjektams dauguma atvejų nebereikia rengti detaliųjų planų. Statybų pobūdį nulems bendrasis teritorijos planas. LR aplinkos ministerija tikisi, kad sistemiškai pertvarkant įstatyminę bazę Lietuvoje pagaliau bus įvykdyta kompleksinė teritorijų planavimo ir statybos teisės reforma.
Pažabojo biurokratiją
Keliolika metų Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos sektorius buvo neįsivaizduojamas be detaliųjų planų rengimo. Sklypų savininkai, norėdami pradėti statybas, pirmiausia turėdavo detaliuoju planu nustatyti teritorijos naudojimo būdą arba pobūdį, neretai ir keisti žemės paskirtį. Privačiai samdant projektuotojus, detaliojo plano rengimas atsieidavo tūkstantines sumas ir tik tada atverdavo kelią pagrindiniam tikslui – statyboms.
Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitęs Teritorijų planavimo įstatymas iš esmės keičia teritorijų planavimo reguliavimą. Detaliųjų planų rengimas tapo savivaldybių pareiga. Tačiau ir jos tokius planus rengs ne mažesniems teritoriniams vienetams nei kvartalas. „Individualaus sklypo savininkas, norėdamas pradėti statybas, nebeturi savarankiškai rengti detaliojo plano. Asmeniui reikia kreiptis į vietos savivaldybės administracijos direktorių, parašyti prašymą dėl planavimo sąlygų išdavimo statyboms ir jei savivaldybės bendrajame plane numatyta plėtra galima, savivaldybė privalo išduoti administracijos direktoriaus įsakymą. Tuomet savininkas gali iš karto pradėti techninio projekto rengimą“, – informavo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Tokia procedūra tetrunka 10 darbo dienų.
„Sumažinamas biurokratizmas, nes žmogus iš karto gali eiti prie reikalo – statybų. Iš esmės bendrasis planas arba kvartalinis teritorijos planas jau numato, kokia veikla konkrečioje vietoje galima ar draudžiama. Rengiant detaliuosius planus buvo pertekliniai reikalavimai, ilgi derinimai ir nereikalingas žmonių vaikymas po institucijas“, – ankstesnės tvarkos ydas priminė D. Matonienė. Ji pridūrė, kad savo sklypo planavimo procedūras žmonės galės sekti elektroninėje erdvėje. Tikimasi, kad tai sumažins projektų derinimo vilkinimus, pažabos korupciją.
Tapo savivaldybių pareiga
Jeigu savininkas nori performuoti sklypą, t. y. padalinti, sujungti, perdalinti ir pan., tuomet būtina rengti žemės valdos projektą. Kai perplanuojama teritorija yra mieste ar miestelyje, projekto rengimą organizuoja vietos savivaldybė, o jei kaimo vietovėje – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis žemėtvarkos skyrius.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas patikslino, kad detaliųjų planų poreikis lieka, tačiau tai nebėra gyventojų rūpestis – planavimą organizuoja savivaldybės. „Detalieji planai niekur nedingsta. Jie yra reikalingi norint kurti kokybišką gyvenamąją erdvę. Tačiau gyventojams ir investuotojams nebereikia jų rengti ir dauguma atvejų – finansuoti. Nustatyta, kad mažiausias vienetas, kuriam reikalingas atskiras detalusis planas, yra kvartalas. Jeigu jame detalusis planas dar neparengtas, jo patvirtinimo žmogui laukti nereikia. Kai bendrasis planas leidžia, statybas galima pradėti ir be detaliojo plano“, – „Bangai“ aiškino M. Narmontas.
Anot jo, rengiant detalųjį planą ir techninį projektą būdavo dubliuojamos techninių sprendinių nustatymo procedūros. Dabar infrastruktūra sklype (komunikacijos, privažiavimo keliai ir pan.) bus išsprendžiama vien techniniu projektu.
Žmonės gali inicijuoti
Nors pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės turi visiškai apmokėti detaliojo plano rengimą, išlieka galimybė planavimo iniciatoriams dengti detaliojo plano rengimo kaštus. Jei asmenys savanoriškai kreipiasi, kad tam tikroje teritorijoje būtų projektuojamas kvartalas ar didesnė teritorija, jie pasirašo sutartį su savivaldybe, patys pasirenka planą rengsiantį subjektą bei už tai sumoka. M. Narmontas patvirtino, kad detalųjį planą inicijuoti gali kaimyninių sklypų savininkai, jei jie nori išspręsti visos teritorijos problematiką. Tačiau išlieka rizika, jog dalis savininkų nenorės prisidėti prie planavimo procedūrų ar nebus jomis suinteresuoti. Tokiais atvejais, bendra teritorija greičiausiai būtų suplanuota suinteresuotųjų savininkų lėšomis.
Planuoti bent jau kvartalines teritorijas svarbu dėl gamtinių aspektų. Siekiama užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją. Tikimasi, jog taip sudarys sąlygas urbanistinei kokybei išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Reikia praktikos
Klaipėdos rajono savivaldybėje nuo metų pradžios nėra gauta nė vieno prašymo rengti detalųjį planą. Visi besikreipusieji, kurie ketina pradėti statybas, liko patenkinti naująja tvarka – statybų rūšis atitiko bendrąjį teritorijos planą, tad užteko Administracijos direktoriaus pasirašyto įsakymo.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius patvirtino, kad rajone naujoji tvarka įsibėgėja. Tačiau jis išsakė nuomonę, jog, nelikus detaliųjų planų poreikio, sklypų savininkai gali susidurti su rizikomis. „Pavyzdžiui, detaliajame plane būdavo nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl savininkas iš karto matydavo, kurioje vietoje tiesiami inžineriniai, susisiekimo tinklai ir kt. Dabar gali būti, kad tik rengdamas techninį projektą žmogus sužinos apie apsauginių zonų apribojimus, gamtinio karkaso nuostatus ir kt.“, – svarstė G. Kasperavičius. Anot jo, įstatymo pakeitimo niuansus komentuoti anksti, mat architektams trūksta praktinių naujojo planavimo pavyzdžių.
