Aukščiausiojo Teismo verdiktas: buvusi Klaipėdos rajono bibliotekos direktorė piktnaudžiavo tarnyba

Aktualija Iš teismo salės
3 vasario, 2025
0

Pagaliau padėtas galutinis taškas buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės baudžiamojoje byloje, kuri iškelta įtariant ją piktnaudžiavus tarnyba. Žinoma, buvusi vadovė kategoriškai neigė jai mestus kaltinimus. Dėl to užsisuko ne vienus metus trukusi teismų karuselė, iš pradžių išteisinanti I. Tamašauskienę, o po to šį nuosprendį panaikinanti. Praėjusios savaitės ketvirtadienį šioje istorijoje sudėlioti visi taškai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog aktyviai savo tiesą įrodinėjusi moteris lieka nuteista.
Iš Apygardos teismo – pakelta galva
Buvusi J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorė į nemalonumus įsisuko 2023 metais, kai ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra pateikė jai kaltinimus, kad ji, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos. Tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims bibliotekos darbuotojoms 2021 metais paskyrė didesnes premijas, nei buvo numatyta skatinimo projekte, ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai.
Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. Įrodinėta, jog dėl neteisėtų I. Tamašauskienės veiksmų, pikt-naudžiaujant tarnyba, siekiant naudos sau, buvo sumenkintas bibliotekos autoritetas, geras vardas, pasitikėjimas šios įstaigos veiklos skaidrumu ir teisėtumu bei bibliotekai padaryta didelė neturtinė žala.
Po 2023 metų rugpjūčio 8 dienos šio teismo verdikto I. Tamašauskienė iš posėdžių salės išėjo iškelta galva – prokurorų jai reikšti kaltinimai sprogo it muilo burbulas. Pergalę Apygardos teisme pasiekusi moteris stebėjosi teisėsaugos veikla, o ikiteisminio tyrimo procesą vadino politiniu susidorojimu, už kurio neva – Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, atleidęs ją iš bibliotekos direktorės pareigų kaip praradusią jo, kaip darbdavio atstovo, pasitikėjimą.
Šventai tikėdama savo žodžiais, I. Tamašauskienė tada tikino, kad nėra jokių jos kaltės įrodymų, nes byla dėl tariamo premijų pasisavinimo esą sukurpta iš apkalbų, prielaidų, melų, spėlionių, nepatvirtintos informacijos bei juodraščių. „Prieš savivaldybių rinkimus užkurtas „korupcijos skandalas“ buvo naudingas mero postą siekusiam išsaugoti B. Markauskui“, – po išteisinamojo nuosprendžio žurnalistams drąsiai dėstė buvusi bibliotekos vadovė, kurios vyras tuo metu taip pat siekė Savivaldybės vadovo posto. Pasak moters, būtent tai ir buvo priežastis, kodėl ji tariamai prarado mero pasitikėjimą.
Primename, kad dėl neva neteisėto atleidimo iš bibliotekos vadovės pareigų I. Tamašauskienė bylinėjosi teisme, tačiau bylos nelaimėjo.
Buvusi direktorė – kalta
Po Apygardos teismo verdikto I. Tamašauskienė plačiai šypsojosi, bet, bylai nugulus ant Lietuvos Apeliacinio Teismo stalo, šypsena dingo. Buvusiai bibliotekos vadovei palankus Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros. Šįkart pergalė buvo pastarosios pusėje – Apeliacinis Teismas panaikino pirmos instancijos nuosprendį. Tiesa, prokuroro apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies.
Toks nuosprendis įsigaliojo iškart, bet dar galėjo būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šia galimybe pasinaudojo I. Tamašauskienė, kuri dėl jai nepalankaus Apeliacinio Teismo procesinio sprendimo neteko tuomet turėtų pareigų Darbo inspekcijoje.
Kasaciniame skunde moters gynėjas ginčijo apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dėl nuteistosios veiksmų bibliotekai buvo padaryta didelė neturtinė žala, ir nesutiko su nuteistosios veiksmų vertinimu kaip užtraukiančių jai baudžiamąją atsakomybę.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo pozicijai, pažymėjo, kad šiuo atveju I. Tamašauskienės neteisėtais veiksmais bibliotekai padaryta neturtinio pobūdžio žala laikytina didele, ji nustatyta byloje esančių įrodymų visumos analize ir pagrįsta konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad buvusi bibliotekos direktorė, atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, aukščiau už viešąjį interesą iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.
Tenkindama šį interesą, ji, būdama viešosios bibliotekos direktorė ir privalėdama užtikrinti, kad šios įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, ne tik pati atliko priešingus tarnybai, neteisėtus veiksmus, bet ir į jų darymą įtraukė kitus asmenis. Tokie nuteistosios veiksmai aiškiai neatitiko nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų, prieštaravo įstaigos veiklos viešumo ir skaidrumo reikalavimams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nuteistosios veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau, pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo laipsnį, todėl atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Veiksmų ėmėsi Savivaldybė
Skaitytojams primename, jog kalbos apie galimai nesąžiningą premijavimą bibliotekoje pasklido po to, kai I. Tamašauskienė jau buvo išprašyta iš direktorės kėdės kaip praradusi rajono mero B. Markausko pasitikėjimą.
Paskirta bibliotekos l. e. direktorės pareigas A. Butkutė-Norkevičienė Apygardos teisme pasakojo paprašiusi parodyti dokumentus, o personalo specialistė jai pasakiusi, kad buvo pirmasis įsakymas, kuriuo buvusi vadovė pati sau pasiskyrė premiją. Po to jai esą buvo paaiškinta, kad to daryti pagal įstatymus negalima. Tada kitu įsakymu premijų suma paskirstyta trims darbuotojoms, ženkliai padidinant išmokas. Ankstesnis dokumentas sunaikintas.
Bibliotekoje puse etato dirbusiai buhalterei premija tą kartą buvo padidinta nuo 546 iki 846 eurų, Metodinio skyriaus vedėjai – nuo 876 iki 1 118 eurų, vyriausiajai metodininkei – nuo 808 iki 1 048 eurų. Dalį pinigų paprašyta išgryninti.
Apie įtartinus pavaldinių darbo santykius buvo pranešta bibliotekos steigėjui – rajono Savivaldybės administracijai. Aplinkybės rodė, jog minėtos darbuotojos esą žinojusios, kad išgryninti pinigai skirti ankstesnei direktorei.
Tad Klaipėdos rajono savivaldybė nieko nelaukusi ėmėsi veiksmų – įžvelgus galimą korupciją buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tyrėjai iš pradžių neatmetė tikimybės, kad I. Tamašauskienė galėjusi piktnaudžiauti tarnyba, tačiau, vėliau vertinant prieštaringus bibliotekininkų parodymus, tyrimą nutraukė. Savivaldybė, žinoma, tokį sprendimą apskundė, ir tyrimas buvo atnaujintas.
Kai medžiaga buvo perduota Apygardos teismui, I. Tamašauskienę, kuri tuo metu dar bylinėjosi dėl neva neteisėto jos atleidimo iš direktorės pareigų, prislėgė ir nauji kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Sausio 23 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šie kaltinimai yra pagrįsti. Buvusi bibliotekos vadovė, kuri vieno teismo buvo išteisinta, visgi pripažinta kalta, liko nuteista ir nubausta 7 500 eurų dydžio bauda.