Balsavimas internetu – vieniems pribrendęs, kitiems atstumiantis
Pasklidusi žinia esą net 56 proc. Lietuvos gyventojų pritaria balsavimo internetu idėjai sukėlė euforiją šiuolaikinių technologijų gerbėjams ir paskleidė abejonių jų priešininkams. Didžiausia baimė siejama su galimybe naujoms machinacijoms – rinkimų balsų klastojimui internete. Juk jeigu buvo suorganizuojami autobusai atvežti atitinkamai apdorotus asmenis į rinkimų apylinkes, tad priėmus tokį balsavimą užteks paperkamiems rinkėjams po ranka tik kompiuterį pakišti.
Ginčui jau dešimtmetis
Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. „Seime jau svarstomi mūsų parengti įstatymų projektai, kuriais siūloma visų lygių rinkimuose ir referendumuose įteisinti balsavimą internetu“, – informavo Lietuvos visuomenę teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Šią įstatymo pataisą siūlo valdančiosios daugumos Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Ginčas dėl internetinio balsavimo reikalingumo jau vyksta beveik 10 metų, kai 2006–2008 m. tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas bandė kolegas parlamente įtikinti šio balsavimo reikalingumu. Tuomet dėl tokio įstatymo buvo sulaukta daugumos Seimo narių pasipriešinimo.
Dažniausiai apklaustieji prieš siūlymą balsuoti internetu buvo pensinio amžiaus gyventojai ir tie asmenys, kurie nėra interneto vartotojai, o daugiausia už tai pasisako jauno amžiaus aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Minėtus duomenis atskleidė Teisingumo ministerijos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Politikai vertina skirtingai
Ką mano apie balsavimo internetu įteisinimą, paklausėme Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių. Socialdemokratas Andrius Adomaitis labai teigiamai vertina tokią galimybę: „Visada palaikiau šią idėją. Ji man imponavo jau prieš kokius 4 metus. Tai tikrai šiuolaikiška galimybė atiduoti savo balsą, tad matau daugiau pliusų negu minusų. Mūsų kaimynai estai yra tai įsidiegę, ir nematau kliūčių, dėl ko mes to negalėtume. Tuo tik pritrauktume daugiau asmenų į rinkimus.“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Česlovas Tarvydas nebuvo toks entuziastingas šiuo klausimu: „Jeigu visuomenė nenaudotų „juodųjų technologijų“ ir būtų sąmoningesnė, tada balsavimas šiuolaikinėmis technologijomis pasiteisintų. Tačiau dabar net kaliniai moka ir naudojasi kompiuteriais, tai profesionaliems kompiuterių specialistams vienas juokas įsilaužti į sistemą. Manau, kokiems 30 proc. rinkėjų ši paslauga būtų aktuali ir patogi. Aišku, reikėtų mažiau balsavimo apygardų, tad sutaupytume, tačiau priimti sprendimą neturėtume skubėti.“ Liberalas Aivaras Vasylius taip pat į šį siūlymą žiūri teigiamai: „Kandidatuodamas Seimo rinkimuose jau 2012 m. savo programoje buvau įrašęs, jog sieksiu Lietuvoje įteisinti balsavimą internetu. Tikrai daug asmenų naudojasi internetu: apmoka sąskaitas, perveda pinigus, deklaruoja turtą ir kitus dalykus. Tad balsavimas internetu būtų dar vienas patogumas, kuris taupytų rinkėjų laiką. Mūsų visuomenė tam jau pribrendusi, o ypač tai aktualu emigrantams ir jaunimui, kurie nori dalyvauti savo šalies ateities kūrime.“ Taip pat A. Vasylius nuramino nuogąstaujančiuosius dėl neteisėto nurodymo kitam asmeniui už ką balsuoti: „Jeigu, tarkim, kad ir darbdavys grasindamas atleidimu nurodys prie jo akių kompiuteryje balsuoti būtent už jo propaguojamą kandidatą, tai grįžę namo galėsite šį balsavimą pakeisti. Kadangi sistema fiksuos paskutinį jūsų balsavimo pakitimą, kol baigsis balsavimui skirtas laikas.“
Estų sistema – ne panacėja
Informacinių technologijų gerbėjų euforiją apie sėkmingą balsavimą internetu mūsų kaimynėje Estijoje kiek slopina mokslininkų atliktas tyrimas. Nepriklausomų ekspertų komanda iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Suomijos pernai tyrė Estijoje naudojamo internetinio balsavimo saugumą. Ekspertai konstatavo, kad suklastoti balsavimo rezultatus galima rinkimų komisijos serveriuose, „nulaužiant“ kompiuterius. Jie atkreipė dėmesį, kad sistema sumodeliuota pagal 10 metų senumo reikalavimus. Joje nenumatytos šiuolaikinės grėsmės, kylančios dėl aktyvių ir sudėtingų užsienio valstybių kiberatakų. Suklastoti balsavimo rezultatus galima rinkėjo kompiuteryje, kenksmingai programai pavogus asmens tapatybės kortelės slaptažodžius ir slapta perbalsavus už rinkėją. Mokslininkai net pademonstravo šią galimybę.
Ar Lietuva, jei bus įteisintas balsavimas internetu, išvengs šių grėsmių, neaišku.
