Be skambučių ir be pažymių, bet… su bitėmis ant stogo

Pagal nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ organizacinio komiteto narių sudarytą veiklų programą savivaldybių kūrybinių komandų nariams prasidėjo stažuotės Lietuvoje ir užsienio šalyse. Metų pradžioje stažuotojai turėjo darbinius vizitus Estijos ir Suomijos švietimo įstaigose. O kovą – Lenkijoje ir Čekijoje. Dalijamės patirtais įspūdžiais.

Klausia, ką turi išmokti

Prahos centre įsikūrusi Londynska pagrindinė mokykla mums, nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ Vakarų Lietuvos delegacijos nariams, padarė didžiausią įspūdį iš stažuotės metu lankytų visų švietimo įstaigų.

Senovinės statybos puošniame pastate, kurio lubos siekia bene penkis metrus, išvydome dviejų aukštų kabinetus – sumontuotos pakylos, kuriose įrengta dar papildomai apie 15 sėdimų vietų, – vos ne kaip teatre ar bažnyčioje. Ant stogo įkelti aviliai – ten augina bites. Žinoma, tai tik išorė, labiau domino pats ugdomasis procesas. Šios įstaigos bendruomenė atsisakė tokių tradicinės mokyklos atributų kaip skambutis ir pažymiai – skatinamas mokinių sąmoningumas. „Vertinant pažymiu, mokinys klausia, ką aš turiu padaryti, kad gaučiau norimą pažymį, o dabar jis klausia, ką turiu išmokti, kad gerai mokėčiau šį dalyką“, – teigė Čekijos mokytojai. Į mokyklą priimama teritoriniu principu, jei lieka laisvų vietų – burtų keliu, neatsižvelgiant į jokius kitus kriterijus kaip pažangumas ar kita. Vertinant mokinio daromą pažangą, pirmiausia įsiklausoma į paties mokinio siekius, nuomonę, į procesą kiek įmanoma stengiamasi įtraukti tėvus. Daugiau kaip pusę kvalifikacijos kursų kolegoms parengia patys šios mokyklos mokytojai. Metodinės grupės sudaromos iš dirbančių toje pačioje klasėje mokytojų – renkasi kas dvi savaites.

O ar svarbu?

Su mumis bendravęs minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui moko matematikos ir fizikos, pats parengė šių mokomųjų dalykų integravimo programą. Jo įsitikinimu, taip dirbdamas jis turi daugiau savaitinių pamokų su tais pačiais mokiniais, todėl geriau juos pažįsta, be to, mokydamas matematikos, geriau parengia mokinius spręsti fizikos uždavinius, nes pastebi svarbiausius kliuvinius. Besibaigiant vizitui, vienas iš mūsų delegacijos atstovų paklausė, kiek mokinių po šios mokyklos baigimo įstoja į licėjus.

– O argi tai svarbu? – klausimu į klausimą gerokai nustebęs atsakė mus lydėjęs direktoriaus pavaduotojas ugdymui, taip nustebindamas ir mus.

Šį trumpą dialogą prisiminiau balandžio 12 d. stebėdamas TV laidą „Kitoks pokalbis“, kuomet edukologė Austėja Landsbergienė į žurnalistės Daivos Žeimytės klausimą, ar ji norėtų, kad vaikai sektų mamos ar tėčio pasirinktu keliu, atsakė lygiai taip pat: „O argi tai svarbu?“

Lemia ne pinigai, o gabumai

Privati Čekijos austriškoji gimnazija mus pasitiko aplinkos prabanga. Tačiau tėvai moka tik simbolinį 1000 € mokestį per metus, todėl, baigę 7 klases, patekti į šią mokymo įstaigą turi galimybę visi gabūs vaikai, – toks svarbiausias priėmimo kriterijus. Pirmus dvejus metus intensyviai mokosi vokiečių kalbos, o nuo 3-ios klasės visi dalykai mokomi tik vokiškai. Mokosi 300 mokinių, klasėse – iki 18 mokinių. Naudojama 5-iabalė vertinimo sistema, aukščiausias balas – vienetas. Yra mokinių taryba, kurioje klasėms atstovauja po 2–3 mokinius, priimant nutarimus mokinių balsas svarus. Organizuojama labai daug išvykų po pasaulio šalis, 2–4 savaitėms per mokslo metus keičiasi mokiniais su Austrija, kuri ir yra pagrindinė šios mokyklos rėmėja. Beje, Prahoje yra panašių Anglijos ir Prancūzijos remiamų mokyklų.

Licėjuje – kaip namuose

Varšuvos Stanislava Staszica licėjuje pasijutome kaip labai laukiami patys brangiausi svečiai. Tik neseniai pakilę nuo pusryčių stalo viešbutyje vėl sėdome prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo posėdžių salėje. Kiekvienam (o mūsų buvo net 36) buvo įteiktas firminis aplankas su viduje besipuikuojančiais licėjaus logotipu papuoštais marškinėliais. Su mumis bendravo net keli licėjaus direkcijos darbuotojai, mokinių tarybos prezidentas. Pastarasis papasakojo apie realiai veikiančią mokinių savivaldą. Susipažinome su puikiais šio prestižinio licėjaus ugdytinių pasiekimais, glaudžiais ryšiais su universitetais, kurie suteikia galimybę licėjaus ugdytiniams naudotis jų laboratorijomis, dėstytojai ir profesoriai patys atvyksta į licėjų ugdymo reikalais. Mus pamalonino tai, kad tarp kitų pažintinių krypčių deramą vietą licėjuje užima ir Lietuva, Vilnius, matėme tam skirtus stendus su nuotraukomis.

Lietuviškoji salelė

Kurortiniame Karlovy Vary mieste įsikūrusi pagrindinė mokykla nustebino jungiamaisiais koridoriais sujungtų pastatų kompleksu. Mokinių kūrybinei veiklai gerai įrengti kabinetai ir poilsio erdvės. Sudomino vykdoma mokinių tarpusavio ir tėvų pagalba mokyklai. Žavėjo mokyklos administracijos nuoširdus bendravimas su mumis. Stebėjome žemesnių klasių mokinius, tvarkančius mokyklos aplinką. Mums buvo paaiškinta, kad toks darbinis auklėjimas – čia įprasta norma.

Lietuviškoji Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir vaikų darželis pirmiausia sudomino tautiškumo, pilietiškumo, šeimos ugdymo, bendruomeniškumo tradicijomis, su kuriomis supažindino direktorius Jonas Vydra. Jis plačiau pristatė Lenkijos švietimo sistemą, kurią, beje, ruošiamasi keisti, kalbėjo apie bendradarbiavimą su savivaldybe.

• Po darbinių vizitų ugdymosi įstaigose stažuotojų laukė puikiai suplanuotas laikas kultūrinei – pažintinei veiklai: lankėmės F. Šopeno muziejuje Varšuvoje, grožėjomės Prahos panorama plaukdami laivu Vltavos upe. Kelionės vadovo dėka sužinojome apie viduramžiais egzistavusius geopolitinius Lietuvos ir Čekijos karalystės ryšius. Stažuotės metu artimiau susibičiuliavome su Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Plungės rajono savivaldybių projekto LL3 komandų nariais.
• Vykdami namo aptarinėjome patirtus įspūdžius, ruošėme ataskaitą nacionalinei agentūrai. Kiekvienas mūsų jungtinės komandos narys rado tai, ką grįžęs bandys praktiškai pritaikyti savo darbovietėje. Daugelis reziumavo, nors visos lankytos ugdymo įstaigos buvo išskirtinės, unikalios, iš to, ką matėme ir išgirdome, daug ką jau dabar esame įdiegę ir išbandę Lietuvoje. Tiek lenkai, tiek čekai irgi turi problemų dėl mokytojų stygiaus, mūsų stažuotės metu Lenkijos profsąjungos ruošėsi streikui dėl įvykdytos nenusisekusios mokyklų reformos, mokytojų atlyginimų.

Egidijus ŽIEDAS

Nacionalinio projekto LL3 Klaipėdos rajono savivaldybės kūrybinės komandos vadovas