Biurokratija plečiasi: reikia dar vieno etato

Ketvirtadienį vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje ketinama įsteigti dar vieną Administracijos etatą – Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo. Šis specialistas vykdytų pirkimo sutarčių kontrolę, mažos vertės pirkimus, kurie lig šiol buvo seniūnijų, taip pat kitų Savivaldybės administracijos skyrių rūpestis. Reakcija į patikrinimus

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja Aldona Šėmienė „Bangai“ pasakojo, kad neseniai buvo atliktas viešųjų pirkimų procedūrų vidaus auditas ir korupcijos rizikos analizė. Vadovaujantis išvadomis, rekomenduota taikyti papildomas viešųjų pirkimų organizavimo ir viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolės priemones, o pirkimo organizatoriais skirti tik Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus. Iš trijų skyriuje dirbančių vyriausiųjų specialistų vienas atsakingas už pirkimų planavimą, antras – už apskaitą ir kontrolę ir tik vienas vyriausiasis specialistas galėtų vykdyti visus mažos vertės pirkimus. Tačiau toks padidėjęs darbo krūvis (per metus atliekama apie 120 tokių pirkimų) esą iš esmės sutrikdytų atliekamus viešuosius pirkimus. Mat iki šiol mažos vertės pirkimus vykdydavo ir pačios seniūnijos, taip pat, pavyzdžiui, įvairias knygas, vietos bendruomenių renginių organizavimo paslaugas, smulkias remontui reikalingas detales, žoliapjoves pirkdavo Administracijos Ūkio dalies tarnyba. „Kad pridėjus daugiau funkcijų Viešųjų pirkimų skyriaus darbas vyktų sparčiai, sklandžiai ir efektyviai, yra dar vieno etato poreikis“, – tvirtino A. Šėmienė.

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Egidijus Gedrimas patikino, kad naujasis etatas reikalingas viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolei sustiprinti ir minėtiems pirkimams vykdyti: „Be to, nuo 2015 sausio 1 d. reikės pradėti vykdyti naujas papildomas pirkimo procedūras: viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, (ne)įvykdytų pirkimų sutarčių ataskaitas ir kt., atsiras galimybė taikyti sankcijas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusiems tiekėjams – padidės darbo krūvis, tam ir reikalingas naujas etatas.“

Seniūnams svarbus operatyvumas

Kai „Bangos“ korespondentė pirmadienį paskambino Kretingalės seniūnijos seniūnui Vytautui Gūžui ir pasiteiravo, ar ši centralizacija seniūnijoms naudinga, šis prasitarė pirmą kartą girdįs tokius ketinimus. „Nežinia, kaip tai mums atsilieps. Jei naujai priimtas žmogus įsigilins į pirkimų esmę ir darbų nevilkins, tai viskas gerai. Tačiau praktika rodo, kad nebūnant vietoje ne visada pavyksta perprasti reikalo esmę… Svarbu, kad darbai būtų sustyguoti“, – teigė V. Gūžas. Pasak jo, jau anksčiau centralizuoti kai kurie stambūs viešieji pirkimai pasiteisino: „Pavyzdžiui, visoms seniūnijoms centralizuotai perkamas kuras, taip pat automobiliai. Dėl to džiaugiamės.“

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnės Aušros Norvilienės nuomone, jei visus viešuosius pirkimus vykdys vienas skyrius, bus daugiau aiškumo. „Kadangi seniūnijų buhalterijos yra centralizuotos jau prieš 5 metus, tad daug reikalų ir taip tvarkome Savivaldybės administracijoje. Iki šiol dar vykdėme mažus pirkimus. Įsigijome benzininį pjūklą, žoliapjovę, suoliukų… Tačiau jei visa tai operatyviai darys Viešųjų pirkimų skyrius, turėtų viskas būti gerai. Svarbiausia, kad pirkimai nebūtų vilkinami. O bendradarbiauti šiaip ar taip turėsime, juk mes pateiksime savus specifinius reikalavimus ir pan.“, – svarstė pašnekovė.

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Voldimara JASMONTAITĖ: „Sunku spręsti, ar planuojamas etatas išties reikalingas. Jei nuo to bus daugiau aiškumo, skaidrumo, tai būtina. Objektyviai susiklosčiusią situaciją gali įvertinti pati Administracija. Vienaip ar kitaip viešųjų pirkimų srityje yra spragų. Perkant norima ir kokybės, ir mažos kainos, būtent pastaroji yra pagrindinis kriterijus. Tačiau maža kaina ir kokybė – nesuderinami dalykai tarpusavyje. Dėl to kyla daugybė problemų…“
• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas KARBAUSKAS: „Čia ne etato klausimas, o savarankiškumo. Atimamas savarankiškumas iš seniūnijų. Manau, kad seniūnams būtų galima suformuoti kasmetinį keliasdešimties tūkstančių biudžetą, kad problemos būtų sprendžiamos operatyviai. Ar žoliapjovė sugedo, ar dar kas, kad seniūnas pats turėtų galimybę pašalinti darbo trukdžius. Ydinga praktika, kai perkama elektros ūkio priežiūros paslauga visoms seniūnijoms bendrai. Tokiu atveju konkursuose gali dalyvauti tik stambiosios bendrovės, o smulkieji lieka už borto. Juolab kad teko girdėti, jog seniūnai anksčiau šias paslaugas nusipirkdavo pigiau.“