Blėstantį atminimą saugome tvarkydami apleistus kapus

Mano seneliai palaidoti Gargždų miesto Laugalių civilinėse kapinėse. Jose lankausi, sustoju važiuodama pro šalį gana dažnai. Kaskart, kai einu per šias kapines ir matau lenteles su pranešimais apie kapelius, kuriuos ruošiamasi naikinti dėl jų nepriežiūros, suspaudžia širdį: tų žmonių atminimo greitai neliks.
Deja, didelės dalies tokių apleistų kapų tvarkyti svetimas žmogus teisės tarsi neturi – už juos atsakingi artimieji yra žinomi, informuoti, tik tvarkyti tų kapelių dėl įvairių priežasčių nenori ar negali.
Tačiau tose pačiose kapinėse paėję tolėliau rasite visą senąjį kvartalą kapelių, kurių didžiosios dalies tvarkyti jau nebėra kam. Nubraukę spyglius ir prakrapštę samanas matysite vardus ir pavardes, gimimo metus XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pradžioje gimusių žmonių, kurių atminimas šiame pasaulyje po truputį nyksta. Šiame kvartale palaidota daug įvairių tautybių, amžiaus žmonių. Didelė dalis jų – buvę netoliese esančių globos namų gyventojai. Praėjusiais metais kilo mintis organizuoti pirmąją šių kapų tvarkymo talką. Tą patį kapinių kvartalą talkininkai tvarkė ir šiemet.
Į talką – šeimomis
Sutvarkyti minėtą Gargždų miesto Laugalių civilinių kapinių kvartalą prieš artėjančias Visų Šventųjų dieną ir Vėlines susirinko 65 žmonės: nuo penktos klasės mokinių iki 78-erių metų Jono Talkačiovo, į talką atsivedusio ir penkiolikmetį proanūkį Leonardą Mišeikį. Paklaustas, kodėl nusprendė dalyvauti talkoje, Jonas sakė, kad vedinas bendrystės. Proanūkiui mokykloje reikia rinkti socialinės veiklos valandas, taigi geriau tai padaryti prasmingai. Jonas, prieš 17 metų iš Klaipėdos po ilgų jūreivystės metų atsikraustęs į Gargždus, pasakojo, kad jie ir anksčiau atvykdavę į kapus, uždegdavę žvakelę – širdį skaudėdavo matant apleistas kapavietes. Dabar norėtų apsiimti nuolat tvarkyti, prižiūrėti kelis kapelius, pasodinti ant jų gėlių.
Gargždiškė Inga ir jos sūnus Žygimantas Budvytis, „Kranto“ progimnazijos aštuntokas, į kvietimą tvarkyti apleistus kapus atsiliepė ir pernai. Šiemet pamatę skelbimą sakė apsidžiaugę, kad talka vėl vyks. O štai kretingališkė Jurgita Žurumskienė į talką atsivežė ne tik savo duk­rą, bet ir dvi jos bendraklases. „Vakare atsisėdi ir jauku, ramu: žinai, kad gerą darbą padarei“, – apie dalyvavimą talkoje kalbėjo Jurgita. Kita šeima, prisistačiusi Gečų giminės atstovais, taip pat dirbo drauge – talkoje dalyvavo net trys kartos: močiutė Danutė, marti Erika, anūkai Elija ir Emilijus.
Kartu su močiute Vanda ir mama Monika kapelius tvarkė ir Gargždų „Kranto“ progimnazijos šeštokas Liutauras Jurgutis. Jo mama sakė negalėjusi praleisti talkos, kurioje tvarkomi senelių namų gyventojų kapai, – ji pati dirba Dovilų senelių globos namuose „Gyvenimo viltis“. Dar vienas trijų kartų būrys – močiutė Birutė Andrėjauskienė iš Girininkų su sūnumi ir dviem anūkais aktyviai dirbo iki pat paskutinės akimirkos – iš talkos išėjo patys paskutiniai.
Dalyvavo ir jaunimo organizacijos
Talkininkų gretas šiais metais papildė kelios jaunimo organizacijos. Net 22 Gargždų tunto Minijos draugovės jaunieji skautai su tėvais valė antkapius, grėbė lapus, rinko šiukšles. Jų vadovė Rima Milkintienė džiaugėsi, kad šiais metais sužinojo apie talką ir galėjo prisijungti prie bendro darbo. Prieš kelerius metus skautai toje pačioje vietoje kapelius tvarkė vieni.
Antrus metus prie bendros talkos prisijungė ir 302-oji Jaunųjų kuršių kuopa, subūrusi apie 15 organizacijai priklausančių jaunuolių. Jų dėka ne tik tvarkyta kapinių aplinka, bet ir iš kapinių išnešta didelė dalis sugrėbtų lapų. Jaunieji kuršiai dėkojo už galimybę prisijungti prie talkos ir išskubėjo tęsti savo darbų kitur.
Su gėlėmis ir žvakės liepsna
Talkos metu tvarkytas kapinių plotas prašviesėjo ne tik dėl nugrėbtų lapų, bet ir dėl žmonių atsineštų žvakių liepsnelių. Kai kas pasodino ir gėlių, atsivežė žemių kapeliams atnaujinti. Valydami antkapius žmonės vis sustodavo, garsiai perskaitydavo palaidoto žmogaus pavardę, kalbėjosi apie jo gyvenimo trukmę, galimas aplinkybes. Ko gero, daugeliui tai buvo proga pagalvoti, koks buvo konkretaus žmogaus gyvenimas, dėl ko nebėra kam jo kapelio aplankyti.
Dėkoju visiems, kurie atsiliepė į mano kvietimą tvarkyti apleistus kapus: Lietuvos skautijos Gargždų tunto Minijos draugovės jauniesiems skautams, jų tėveliams ir vadovei R. Milkintienei, 302-osios Jaunųjų kuršių kuopos jaunimo būriui, vadovams Sauliui ir Evai, Vėžaičių pagrindinės mokyklos septintokei Ievai Žvirblytei, dviem šeštokams ir jų mokytojai Editai Milerienei, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos vienuoliktokui Pijui Girgždutaičiui, Viktorijai su sūnumi, Raimondai Šlepetienei su dukra, Ugnei Žemeikytei, Laimai Penkovai-Žemeikienei ir kitiems, kurių vardai čia nepaminėti.
Kapinių prižiūrėtojai Violetai Kryževičienei esu dėkinga už bendradarbiavimą ir draugystę. Kaip ir pernai ji džiaugėsi susirinkusiu žmonių būriu ir dėkojo už talką: „Pagalbininkų kapinėms tvarkyti reikia visada, bet labiausiai, žinoma, rudenį ir pavasarį. Svarbu tik prieš atvykstant iš anksto apie savo norą pranešti.“
Kita tokia talka planuojama pavasarį prieš Motinos dieną. Tai bus dar viena proga bendrystei, sustojimui, apmąstymui. Dar viena galimybė atlikti gerą darbą, pagerbti atminimą tų, kurie gyveno, dirbo, kūrė mūsų krašte, ir atkreipti jaunimo dėmesį į tai, kas svarbu: tradicijas, papročius, vertybes.
Evelina Viktorija ŽEMEIKYTĖ
Laimos PENKOVOS-ŽEMEIKIENĖS nuotr.