Čia užaugo valstybės kūrėjas: gimnazistai lankėsi J. Šaulio tėviškėje
Vasario 14 d., minėdami artėjančią Vasario 16–ąją, IIf klasės mokiniai, lydimi istorijos, pilietiškumo pagrindų mokytojos Gražinos Pupšienės bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Roberto Šlioževičiaus, vyko į edukacinę išvyką po Veiviržėnų apylinkes – kraštą, išauginusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį.
Edukacinis užsiėmimas prasidėjo Gargždų krašto muziejaus darbuotojos Reginos Šiurytės-Šimulienės pasakojimu Veiviržėnų Šv. apaštalo Mato bažnyčioje, kurioje 1879 metais buvo pakrikštytas Jurgis Šaulys. Muziejininkė supažindino gimnazistus su signataro krikšto metrikos įrašu, XIX amžiaus pabaigos visuomenės gyvenimu, tradicijomis ir vertybėmis, formavusiomis būsimo valstybės kūrėjo pasaulėžiūrą. Veikla tęsėsi pažintiniu žygiu po Veiviržėnus: gimnazistai, gavę žemėlapius su pažymėtomis vietomis, ieškojo statinių, susijusių su Jurgio Šaulio gyvenimu. Išvykos pabaigoje aplankyti Balsėnai – J. Šaulio gimtinė. Šią vietą šiandien primena pastatytas atminimo koplytstulpis. Gimnazijos moksleiviai išsamiau susipažino su ankstyvąja J. Šaulio biografija, diplomatine veikla ir svarbiausiais jo gyvenimo darbais, tarp kurių – Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymas. Beje, būsimojo signataro tautinės nuostatos išryškėjo jau mokantis Palangos progimnazijoje, kurioje priklausė slaptam lietuvių moksleivių būreliui, besidominčiam lietuvių kalba ir literatūra. Vėliau, studijuodamas Vilniaus kunigų seminarijoje, pats subūrė lietuvių klierikų būrelį ir įsteigė draugiją, kuri slapta skaitė bei platino caro valdžios draudžiamą lietuvišką spaudą ir knygas.
Edukacinė išvyka, organizuota Vasario 16–osios išvakarėse, suteikė gimnazistams galimybę pažvelgti į istoriją kaip į neatsiejamą dabarties dalį. Moksleiviams buvo puiki proga ne tik įgyti naujų žinių, bet ir suprasti, kaip istorija formuoja nūdienos pasaulį.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Robertas ŠLIOŽEVIČIUS.
