Dauparų–Kvietinių seniūniją vienija kviečių pynė
Kvietinių kaimo bendruomenė didžiuojasi Dauparų–Kvietinių seniūnijoje vienintelė iš keturių turinti savąją heraldiką. Ji tampa ir seniūnijos simboliu. Prieš dvejus metus brandinta idėja aktyvių kvietiniškių dėka jau tapo realybe. Sekmadienį prie balsadėžės atėję apylinkės gyventojai atkreipė dėmesį į dvi vėliavas: šalia valstybinės trispalvės ir Dauparų–Kvietinių seniūnijos vėliava su aukso spalvos kviečių vainiku mėlyname fone.
– Mūsų seniūnijos heraldika – istorinis įvykis, įpareigojantis mus gerbti savąsias tradicijas, savąjį kraštą. Nupinkime vienybės vainiką, nes be jos nebus darbo ir kūrybos. Jei eisime skirtingais keliais, nieko nepasieksime, jokios išliekamosios vertės nesukursime. Verčiau mažiau kritikuokime, o sugebėkime kartu pasidžiaugti, palaikyti vieni kitus, – praėjusį penktadienį Kvietinių bendruomenės namuose vykusiose heraldikos šventinimo iškilmėse kalbėjo Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė. Ji pasidžiaugė, kad prieš porą metų bendruomenėje pradėjusi sklandyti idėja turėti savo simbolius per palyginti trumpą laiką jau įgyvendinta. 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos prezidentė pasirašė dekretą dėl Kvietinių heraldikos. Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė
10 000 litų už simbolikos sukūrimą ir vėliavos, herbo gamybą, suvenyrus.
„Džiaugiamės, kad Valstybinės heraldikos komisijos ir mūsų nuomonės, kaip turėtų atrodyti mūsų seniūnijos heraldika, neišsiskyrė“, – prisiminė seniūnė dėkodama ypač aktyviai šiame procese dalyvavusiems jaunai kvietiniškei Danguolei Daubarytei ir seniūnaičiui Rolandui Bernotui. Kvietinių–Dauparų seniūnijos heraldikos autorius – Lietuvos dailininkų sąjungos narys Juozas Galkus. Jo kūriniams būdinga lakoniška kompozicija, apibendrinta forma, dekoratyvumas. Tai atsispindi ir minėtoje seniūnijos simbolikoje: ryškiai mėlyname fone – aukso spalvos vainikas, supintas iš keturių dalių. Vėliavą ir herbą išsiuvinėjo priekuliškė Dalia Zagnoj.
„Po šia vėliava dar labiau suklestės mūsų bendruomenė ir garsins ją darbais. Tad vėliava kils vis aukštyn ir aukštyn“, – įsitikinęs bendruomenės pirmininkas Raimundas Daubaris.
„Herbas, vėliava – tai savasties, bendruomeniškumo išraiška. Herbo vertė ir unikalumas slypi paprastume ir tame, kiek atspindi miestelio specifiką“, – kalbėjo istorikė Janina Valančiūtė, Kvietinių bendruomenei pasiūliusi dar vieną iššūkį – išleisti savo kaimo istorijos leidinuką. Ji atkreipė dėmesį, kad Dauparų–Kvietinių simbolika nėra pagrįsta istoriniais šaltiniais, bet prielaida, kad čia anksčiau buvo stiprių ūkininkų ir gerai derėjo kviečiai, tikėtina. Kvietiniškė Irena Ronkienė prisiminė, kad Stalino laikais laukai buvę skurdūs, kviečių auginimo tradiciją buvo užgožę miežiai, rugiai.
Dauparų–Kvietinių seniūnijos vėliavą pašventino ir Dievo palaimos visai bendruomenei linkėjo Gargždų parapijos kunigas Donatas Žukauskas. Susirinkusiųjų į heraldikos iškilmes džiaugsmingą nuotaiką kėlė Šarūnės Petruškevičienės atliekamos klasikų ir lietuvių liaudies dainos. Šventė „Nupinkim vienybės vainiką“ baigėsi bendru šokiu, kurį paskatino Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kveitys“, vadovaujamas tą pačią dieną gimtadienį šventusios Reginos Jokubaitytės.
