Devintasis Vytauto Majoro premijos laureatas tęsia šeimos tradiciją

„Vytauto Majoro tautodailininko premija – malonus įvertinimas, bet savo darbą dirbčiau ir be jokių premijų. Kad tik užtektų laiko viskam, ką noriu padaryti“, – sakė S. Rumbutis, jaunystėje susipažinęs ir bendravęs su V. Majoru. S. Rumbutis puoselėja Žemaitijos, Mažosios Lietuvos medžio tautodailės tradicijas, dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, rengia personalines parodas. Jo kurti krikštai pristatyti ir 100-mečio Dainų šventės liaudies dailės parodoje.

Gargždų krašto muziejuje kasmet gruodį rengiama tradicinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos kūrėjų darbų paroda ir įteikiama Vytauto Majoro tautodailininko premija. Besibaigiančių metų rajono tautodailininkų darbus pristatančioje parodoje „Kuriančios rankos“ praėjusį ketvirtadienį paskelbtas jau devintasis minėtos premijos laureatas – juo tapo gargždiškis medžio meistras Saulius Rumbutis.
Premijai – 9-eri
2016 m. įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro tautodailininko premija, skiriama liaudies meno kūrėjams, siekiama skatinti ir įvertinti Klaipėdos rajono liaudies meno kūrėjų kūrybiškumą, aktyvumą, meistriškumą, pagerbti senųjų amatų tradicijų tęsėjus. Šia premija jau yra įvertinta audėjos Zitos Paulikienės, medžio drožėjo Petro Balsio, tekstilininkių Valerijos Jurevičienės, Ritos Riaukės, Stasės Kausteklienės, medžio meistro Algirdo Ridiko, kalvio Petro Normanto, sodų rišėjos Dalios Lengvinaitės kūryba, o devintuoju premijos laureatu tapo medžio meistras Saulius Rumbutis. Telšių taikomosios dailės technikume (dabar Lietuvos dailės akademijos Telšių fakultetas) jis įgijo meninio medžio apdirbimo specialybę, bet pažintis su medžio darbais prasidėjo vaikystėje, nes Sauliaus tėtis Kasparas buvo medžio meistras, geras stalius. Meistravo ir jo tėtis, o kitas Sauliaus senelis – mamos tėtis – statė namus. „Džiaugiuosi, kad iš tėvuko paveldėjau užsispyrimą. Sakydavo, kad ir griovį kasant reikia širdį įdėti“, – interviu „Bangai“ prieš kelerius metus prisipažino šeimos tradicijas tęsiantis S. Rumbutis. Tuo metu jis dalį savo laiko skyrė ir tėvų namo, į kurį su šeima sugrįžo, restauravimui. Tad ne veltui tada Sauliui išsprūdo: „Galėčiau klonuotis į tris, ir visi trys turėtų ką veikti.“
Siekia išsaugoti krikštus
Kryždirbys, drožėjas, interjero detalių, baldų kūrėjas ir restauratorius S. Rumbutis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, kuriam 2014 m. suteiktas meno kūrėjo statusas, kūrybą vadina atgaiva sielai. Ja tapo ir sakralinio žanro medžio darbai – Mažosios Lietuvos krikštai. Nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas 2023“ pristatęs savo kurtus medinius krikštus, kryždirbystės kategorijoje gargždiškis tautodailininkas pelnė antrąją vietą.
Agluonėnų etnografinėje sodyboje rugpjūtį S. Rumbutis surengė parodą „Krikštai – Mažosios Lietuvos kultūros atspindžiai“, kurioje supažindino su 12 krikštų, ir edukaciją. „Darbams naudojau drebulės ir eglės medieną, taikiau sendinimo techniką, siekdamas išlaikyti istorinį autentiškumą. Krikštuose vyrauja stilizuotų gyvūnų, augalų, širdies motyvai. Kiekvienas simbolis turi savo reikšmę“, – sakė S. Rumbutis. Krikštų meistrui svarbu skleisti žinią apie tradicinius Mažosios Lietuvos antkapinius paminklus, kurie yra viena seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. „Kurdamas krikštus aplankiau ne vieną muziejų, rinkau medžiagą, tada piešiau eskizus“, – apie daug pastangų ir laiko reikalaujantį kūrybinį darbą lakoniškai pasakojo tautodailininkas.
S. Rumbutis, populiarindamas liaudies meną – kryždirbystę, medžio drožybą, krikštų tradiciją, – įsitraukė į projektą „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ ir pristatė šį amatą moksleiviams. Jam pavyko dalį jaunuolių sudominti tuo, ko rezultatas nėra greitas ir lengvai pasiekiamas. „Buvo malonu, kad atsirado keli moksleiviai, kuriuos būčiau galėjęs tuoj pat vestis į dirbtuves ir jie būtų mokęsi. Žinoma, jei duosi prastą įrankį, prastą medį, jei teks dėl to lieti prakaitą, nieko nebus, tačiau edukuojant galima sudominti“, – džiaugėsi tautodailininkas.

Gargždų krašto muziejuje kasmet gruodį rengiama tradicinė įteikiama Vytauto Majoro tautodailininko premija. Devintuoju premijos laureatu tapo medžio meistras Saulius Rumbutis. „Tėčio darbai verčia didžiuotis, įkvepia. Džiaugiuosi, kad savo kūryba jis puoselėja tradicijas, nes tai didelė prasmė ir svarba“, – sakė S. Rumbučio dukra Eglė, kuri talkina tėčiui rašyti projektus. Kūrybiniais vyro sumanymais patenkinta ir žmona Elena.


Padėka už tradicijų tęsimą
„Dėkoju visiems, kurie neša mūsų tautodailininko Vytauto Majoro vardo ir pavardės šviesą. Prisimenu, kad vaikystėje ne kartą esu lankęsis Majorų sodyboje. Ir išlikę vien šviesūs atsiminimai. Esu tikras, kad net ir mūsų modernėjančioje visuomenėje Vytauto Majoro darbai įkvepia ir šių dienų tautodailininkus. Ačiū visiems, kurie prisideda, kad ši Vytauto Majoro premijos įteikimo tradicija yra tęsiama jau ne vienus metus. Taip pat dėkoju visiems, kurie kuria, puoselėja mūsų brangias tradicijas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus, pasveikinęs 9-ąjį Vytauto Majoro premijos laureatą S. Rumbutį. Jį sveikino ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė dr. Loreta Pjaulokaitė-Motuzienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus vadovė Vida Šmitienė, Gargždų sekcijos pirmininkė R. Riaukė, Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė, Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė, kolegos tautodailininkai ir kt.
Priekulės meno ir kultūros centro folkloro grupė „Žvejytės“ dainavo, šokti kvietė ir pasakojimais linksmino susirinkusiuosius, o vadovė Virgina Asnauskienė neatsitiktinai S. Rumbučiui padovanojo simbolinę žuvelę, nes jis – aistringas žvejas.

Metų pabaigoje rajono tautodailininkai Gargždų krašto muziejuje susiburia į Vytauto Majoro tautodailininko premijos įteikimą ir savo darbų parodos atidarymą.

Paroda „Kuriančios rankos“
Po premijos įteikimo Gargždų krašto muziejuje atidaryta tradicinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos narių darbų paroda. Šiemet ji pavadinta „Kuriančios rankos“. Parodoje, kuri veiks iki 2025 m. sausio 4 d., pristatomi kūrybingų ir talentingų Klaipėdos rajono tautodailininkų išskirtiniai tekstilės, pynimo, medžio drožybos ir kitomis tradicinėmis technikomis atlikti darbai. Savo darbus eksponuoja rajono tekstilininkės S. Kausteklienė, R. Riaukė, Audra Jankeliūnienė, Vilija Ridikienė, Aurelija Pociuvienė, Vilija Lygnugarienė, Algimantas ir Audronė Macijauskai, medžio drožėjai S. Rumbutis, P. Balsys ir A. Ridikas, šiaudinių sodų rišėja D. Lengvinaitė, juvelyrė Sigita Šmaižienė, keramikas Vidas Bružas, pynėja iš vytelių Lina Lukauskaitė-Gečienė, tapytojas Alfonsas Lukauskas.
Parodos „Kuriančios rankos“ svečiai – Kelmės kultūros centro Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus rankdarbių būrelio „Mezgu rezgu“ dalyvės.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Krikštai, dar vadinti krikšteliais, krikštužiais – evangelikų liuteronų antkapiniai paminklai. Tai – lentos (0,5–2 m aukščio, 0,2–0,6 m storio), kurių pakraščiai buvo profiliuojami taip, kad viso paminklo siluetas įgautų augalinį, geometrinį ar zoomorfinį pavidalą. Krikštai tvirtinti prie stiebo – ilgos ąžuolinės lentos, siekiančios kapo dugną, statyti ant kapo mirusiojo kojūgalyje. Nuo 15 a. buvo paplitę Mažojoje Lietuvoje, buvo statomi ir kitoje Vakarų Lietuvos dalyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content