Dezinformacijos žabangose: kaip jaunam žmogui nepasiklysti skaitmeninėje erdvėje?
Įvairios studijos rodo, kad jaunimas yra ta visuomenės dalis, kuri nuo melagienų, netikro fototurinio ir videoturinio nukenčia labiausiai. Dezinformacija, duomenų nutekinimas, neetiškas elgesys – tai tik dalis pavojų, su kuriais internete susiduria jaunimas, moksleivija.
Svarbiausias dezinformacijos priešnuodis – moksleivių, jaunimo kritinio mąstymo ugdymas. Apie dezinformacijos problematiką kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos, jaunimo nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos, mokslo įstaigų atstovais.
Ona BAJORINIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė:
—Manu, visų pirma mes, dirbantys su NVO, jaunimu, patys turime turėti siekiamybę tobulintis, vystyti kritinį mąstymą. Džiaugiuosi, jog mūsų Savivaldybėje tokios sąlygos yra sudarytos, tam kreipiamas dėmesys. Štai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojams vyko nuotoliniai civilinės saugos mokymai, kurių tema „Hibridinės grėsmės“. Buvo pasakojama apie hibridines grėsmes Lietuvoje ir atsparumo joms stiprinimą, akcentuojant atgrasymo svarbą ir jog „mūsų pirmoji gynybos linija turi būti stiprios visuomenės“; supažindinta, koks yra Lietuvos hibridinio atsparumo tinklas.
Savivaldybėje įgyvendinamos priemonės, skirtos jaunų žmonių pilietiškumo ugdymui – tautiškiausios Klaipėdos rajono mokyklos rinkimai „Tautiška“. Pilietiškiausių jaunuolių atrankos konkursas. 2024 m. į veiklas įtrauktos 9 švietimo įstaigos, įtraukto jaunimo skaičius apie 1000 ir daugiau. Tautiškiausia Klaipėdos rajono mokykla 2024 m. pripažinta Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla. Pilietiškiausiais Klaipėdos rajono jaunuoliais išrinkti net 8 moksleiviai. Šiais metais konkursas „Tautiška“ startavo vasario 5 d. https://www.facebook.com/KonkursasTautiska?locale=lt_LT . Kovo 11 d. įvyko jaunimo pėsčiųjų žygį „Žygiuokime už laisvę Drevernoje!“, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Jaunam žmogui, kuris įpratęs laiką leisti skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos tema yra ypač aktuali. Atsiranda nauji terminai kaip „giluminė klastotė“ (angl.„deepfake“), kuri apima gilius klastojimus, virtualius influencerius ir kitas dirbtinio intelekto (AI) sukurto turinio formas, kai DI sukuria tiek paveikslėlius, tiek video ar audio klipus, kurie platinami internete. Svarbu suvokti DI galimybes ir grėsmes, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus jaunimo tarpe.
Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojams pernai liepos mėnesį pristačiau Erasmus+ Youth programos projekte įgytas žinias apie Dirbtinio intelekto (DI) įrankius ir kaip juos naudoti darbe su jaunimu.
Pernai lapkričio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forume „Ateities kodas: tvarumas ir skaitmenizacija“ lektorius Antanas Bernatonis (Dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas, DI treneris) pristatė aktualų pranešimą: „20 vietų, kur DI neša vertę jau dabar“.
Manau, kad minėtos temos labai praturtino mūsų žinias apie skaitmeninio pasaulio transformacijas ir įtaką dezinformacijos plitimui bei priemonei jai užkardyti.
Ignas LIAUDONSKAS, Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio pirmininkas:
–Deja, interneto naudotojai neretai dalijasi melaginga informacija. Jauniems žmonėms sunku atskirti, kas yra tiesa, o kas – melas. Daugelis tiki viskuo, ką pamato socialiniuose tinkluose. Ir mano bendraamžiai kartais patiki melagienomis ir jas perduoda kitiems. Mokykloje apie tai kalbama, bet ne tiek daug, kiek reikėtų – dažniausiai tik per informatikos pamokas. Labai svarbu tikrinti informaciją prieš ja dalijantis, geriausia lyginti kelis skirtingus šaltinius. Dabar atsiranda daug dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų ir vaizdo įrašų, kurie atrodo tikri. Apie tai reikia kalbėti ir mokykloje, ir namuose. Jei žmonės labiau galvotų prieš dalindamiesi tam tikra informacija, melagienų būtų tikrai mažiau. Tad kritinio mąstymo ugdymas yra labai svarbus dienotvarkės klausimas ir jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms. Mano kadencija LMS Gargždų padalinyje eina į pabaigą, bet šią temą giliau vystyti pasiūlysiu ir naujiems padalinio lyderiams.
Ieva DOBRAVALSKYTĖ, Jaunimo organizacijos „Alterno“ pirmininkė, Jaunimo savanoriškos tarnybos Klaipėdos rajone programos vadovė:
–Skaitmeninė erdvė jaunimui suteikia neribotas galimybes mokytis, bendrauti ir kurti, tačiau kartu tampa iššūkiu atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos. Kritinio mąstymo ugdymas turėtų būti neatsiejama švietimo dalis, o jaunam žmogui svarbu lavinti gebėjimą vertinti ir analizuoti skirtingus informacijos šaltinius. Socialiniai tinklai dažnai tampa dezinformacijos sklaidos įrankiu, todėl būtina skatinti atsakingą informacijos dalijimąsi ir mokytis tikrinti faktus.
Svarbus vaidmuo tenka ir nevyriausybinėms organizacijoms – jos gali prisidėti prie skaitmeninio raštingumo stiprinimo, diskusijų apie informacijos patikimumą ir kritinio mąstymo skatinimo. Tik suprasdami, kaip veikia dezinformacija, galime efektyviai jai atsispirti ir kurti sąmoningą bei informuotą visuomenę. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį.
Jaunimui rekomenduočiau taikyti STOP metodą: S – sustoti ir pagalvoti prieš dalijantis informacija, T – tikrinti šaltinius, O – objektyviai vertinti turinį, P – pasitarti su patikimais žmonėmis ar ekspertais.
Inesa GREIVIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė, rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ narė:
–Manau, dezinformacijos raštingumas šiais laikais toks pat būtinas kaip ir nuovoka informacinėse technologijose, teksto suvokime ar kitose jaunimui gerai žinomose srityse.
Suprantame, kad dezinformacija nėra tik nacionalinė problema – tai pasaulinė grėsmė, o ypač paaštrėjusi agresorei Rusijai užpuolus Ukrainą. Siekiant kovoti su dezinformacija, labai svarbus bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės organizacijų, švietimo įstaigų, žiniasklaidos, valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų. Tik bendromis pastangomis galima kovoti su melagingos informacijos plitimu, analizuoti dezinformacijos kampanijas ir pasiekti platesnį visuomenės švietimą apie šią problemą. Labai svarbu šį švietimą aktualizuoti mokyklose, pilietiškumo pamokose.
Reikia ieškoti ir įvairių formų, kaip jaunimą sudominti svarbia dezinformacijos tema. Štai pernai Lietuvoje pirmą kartą rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas 9–12 klasių mokiniai. Šį egzaminą moksleiviams pernai organizavo Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“. Manau, jog paveiku, kad pirmiausia moksleiviai susitinka su dezinformacijos analizės meistrais, diskutuoja apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o jau paskui interaktyviu būdu virtualioje erdvėje dalyvauja egzamine, pasitikrina savo įgytas žinias. Viliamasi, kad šis egzaminas taps ne tik gražia tradicija, bet ir paskatins dezinformacijos raštingumo integraciją į mokymosi programas. Manau, kad žinią apie šį egzaminą aktyviau reikia skleisti ir Klaipėdos rajone.
Toma STONKĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė, rajono Savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė:
–Skaitmeninė erdvė suteikia galimybę, bet taip pat kelia ir rimtų iššūkių. Apsisaugoti nuo dezinformacijos šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje yra sudėtinga, nes klaidinga informacija gali lengvai pasiekti plačią auditoriją.
Darbo praktikoje tenka analizuoti nemalonias situacijas su jaunuoliais ir net vaikais (amžius 5-6 metai), kurie susiduria su skaitmeninių technologijų pasekmėmis, visa tai dėl nesuvokimo, tėvų nepriežiūros bei žinių stokos.
Manyčiau, kad reikia ugdyti jauniems žmonėms kritinio mąstymo gebėjimą, skatinti atsakingą naudojimąsi internetinėje erdvėje, ypatingai svarbu mokytis atpažinti dezinformaciją ir išmokti naudotis patikimais šaltiniais.
Jaunuoliams greitai išsivysto priklausomybė socialiniams tinklams, o jie suteikia daug emocijų ir dažnai labai neigiamų jaunam žmogui dėl ko patiria stresą ir depresiją. Vaikams ir paaugliams gali padėti tėvai ir mokytojai, tik šviesdami, kalbėdami padėsime nepatekti į nemalonias ir problemų sukeliančias situacijas interneto platybėse. Suaugę turi kalbėti apie tai, kad socialiniuose tinkluose yra daug dezinformacijos, kuri klaidina jauną žmogų, mokyti naudotis patikimais šaltiniais ir kiek įmanoma stebėti kokią informaciją naudoja vaikas.
Klaipėdos rajono savivaldybė organizuoja 5-6 klasių mokiniams prevenciją „Mano atsakomybė“, kurioje kalbama apie nesaugų elgesį internetinėje erdvėje. Mokymus veda prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė, bendruomenės pareigūnė Asta Zbarauskienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patarėja (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Toma Stonkė. Džiugu, kad šiemet visos bendrojo ugdymo įstaigos išreiškė norą dalyvauti prevencijoje.
Martynas MARTIŠAUSKAS, Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys, rajono Savivaldybės jauniausias Tarybos narys:
–Pirmiausia, norisi apsibrėžti pačią dezinformcijos sąvoką – klaidinantis turinys, kuris skleidžiamas sąmoningai paveikti žmones bei kuriuo siekiama ekonominės ar politinės naudos, kuri sukeltų žalą visuomenei. Jos pritaikymo pavyzdžių pastaraisiais metais matome itin daug. Kaip pavyzdys, tai tos pačios istorijos apie Covid-19, o vėliau ir apie vakcinaciją, taip pat daugybę dezinformacijos gavome ir gauname Rusijos karinės invazijos Ukrainoje metu. Kremliaus dezinformacijai neatsispyrė net ir JAV prezidentas.
Grįžtant prie diskusijos klausimo, pasineriant į detales, bet neneigiant situacijos rimtumo. Mano akimis, kiekviena gera dezinformacijos ataka visada prasideda nuo „įvairios studijos rodo, kad …“. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, skaitydamas ir vertindamas informaciją turi užduoti sau klausimą ir bandyti ieškoti informacijos, susijusios su pateikiamu tyrimu, skaitytojas turėtų domėtis kas yra tyrimo autorius, koks tai publikuojantis leidinys. Kitaip tariant, visuomet reikia kvestionuoti bet kokią pateikiamą informaciją.
Kalbant apie jaunimą ir jų informacijos vartojimą didžiausia problema, jog socialiniai tinklai tam tikra prasme uždaro mus mažose, kardinaliai nutolusiose aikštėse, vienoje tu už, kitas kitoje prieš ir atvirkščiai. Vidurio kelio kompromisai vis labiau išsitrina, nes į tas aikštes paduodama skirtinga dezinformacija, kuri galiausiai supriešina visuomenę. Įdomiausia ir tuo pačiu baisiausia, kad jose auga jaunimas nuo pirmų dienų, kai paėmė telefoną į savo rankas.
Ateities politikai dėl to kils vis daugiau iššūkių ir poliarizacija turėtų tik augti. Tai be galo žalinga mūsų valstybei turint omeny, jog gyvename itin sudėtingų geopolitinių poslinkių laikais. Todėl tikiu, jog kaip piliečiai turėtume sąmoningai rinktis, kokia informacija dalinamės, kritiškai vertinti kitų pateikiamą informaciją, pasakoti jauniesiems piliečiams apie dezinformacijos žalą, informuoti kitus apie esamą šaltinių pliuralizmą, o ne tiesiog pasiduoti ir palikti kitus informacijos vakuume.
Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
–Pradėsiu nuo esmės – reikia atidžiai rinktis informacijos sklaidos vietas. Nė vienas socialinis tinklas, pabrėžiu, NĖ VIENAS nėra patikima vieta informacijai. Dar svarbiau suprasti, kad tai vieta, kur didžioji dalis vadinamos informacijos (įrašai, komentarai, video ar nuotraukos) yra absoliučiai nepatikima, vienpusiška, neišsami ir dažnu atveju klaidinanti informacija. Nes socialiniuose tinkluose kiekvienas skleidėjas gali skleisti tai, ką jis nori. O štai kai tokią sklaidą organizuoja verslai, politikai, reklamos agentūros, nusikaltėliai ar diktatorių režimai, tuomet gero nelauk. Ne visi jie vienodai blogi. Bet visi jie moka daug triukų, kaip manipuliuoti savo pranešimais. Todėl naršymą Facebook, X, Instagram, Discord ir ypač TikTok tinkluose aš asmeniškai vertinu kaip vaikščiojimą tamsią naktį, tamsiame mieste, tamsiose gatvėse, kur iš anksto žinomai gyvena ne tik padorūs žmonės, bet ir daugybė nusikaltėlių.
Antras mano pasiūlymas – skaityti knygas ir profesionalią žiniasklaidą. Ne viskas ir čia tobula, bet kol kas geriau niekas nieko neišrado. Knygų autoriai turi daugiau laiko įsigilinti į bet kokią temą ar problemą. Redakcijos tokios prabangos neturi, nes jų darbas – sekti aktualijas ir jas pateikti maksimaliai etiškai. Todėl čia yra šansas nors kažką suprasti, kas vyksta ar vyko aplink mus.
Trečias svarbus dalykas – mūsų požiūris į informaciją. Būtina priimti įvairias ir labai skirtingas nuomones, jei norime pažinti pasaulį, o ne matyti jį per savo susikurtą filtrą. Išankstines mūsų pačių nuostatos bet kokiu klausimu turėtų būti nuolat egzaminuojamos – turime patys tikrinti nuolatos save ir savo žinias. Nes tikėjimas ir įsitikinimai kartais palengvina pasaulio suvokimą, Bet ir neleidžia judėti į priekį. Jei žmonės neabejotų mokslu ar viešomis tiesomis, tai ir dabar mums žemė būtų plokščia. Ne staipo manė net mokslininkai. Todėl galimybė dvejoti yra unikali protingo žmogaus savybė. Abejonių niekuo neturintis žmogus ar informacijos skleidėjas yra mažiau patikimas už tą, kuris įsiklauso į daugybę nuomonių.
Auksė BALČYTIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, žiniasklaidos kritikė, žurnalistikos ir komunikacijos studijų VDU kūrėja ir koordinatorė:
–Naujausios informacinės technologijos, inovatyviausi sprendimai ir programos esmingai transformuoja visas jauno (ir ne tik jauno) žmogaus veiklas – mokymąsi, darbo ir laisvo laiko planavimą ir kt. Visaapimanti skaitmenizacija įgalina viską daryti greičiau ir visko siūlyti daugiau – lanksčiau derinti, regis, nesuderinamus dalykus („multitaskinti“), savarankiškai kurti ir transliuoti medijų turinį, nerti į virtualybę ir vaidmenų žaidimus, jungtis į grupes ir pažindintis su nepažįstamais, traukti dėmesį.
Taigi technologijos ne tik aktyviai dalyvauja konstruojant jauno žmogaus kasdienę patirtį ir tai, ką jis ar ji ten veiks, bet ir esmingai transformuoja žmonių tarpusavio ryšių sistemą (šiuos mezga intensyviau, greičiau, bet ir greičiau nutraukia, neatskleidžia tikrų jausmų arba priešingai – pernelyg atvirauja), o, svarbiausia, emocinį santykį – taigi tai, kas susiję su jausmais, sąžine, moraliniais pasirinkimais.
Štai todėl medijų raštingumo mokymo programas reikia plėsti aktyvinant ne bet kokiai, bet gerai komunikacijai svarbius dalykus: gebėjimą atjausti, pastebėti liūdesį, atpažinti svarbius sveiko gyvenimo principus – sąžiningumą, tiesą, atsakomybę. Kaip to išmokti? Nepavyks to padaryti greitai, bet galima mokytis.
Svarbu jauniems žmonėms sukurti saugią erdvę – pamokoje ar kitame pokalbyje – prašyti pasidalinti savo išgyvenimais ir nebūtinai geriausia socialinių tinklų patirtimi. Pasitelkti paprasčiausią kalbėjimosi ir girdėjimo taktiką: leisti kalbėti, bet išmokti išgirsti. Ir klausti: kas tau svarbu, kas tave traukia socialiniuose tinkluose, kokie yra tavo poreikiai: atsitraukti, smalsauti, o galbūt atkreipti į save ir gauti dėmesio?
Jaunuoliai yra labiausiai įgudę skaitmeninio gyvenimo dalyviai – jie turi patirties, internete yra praleidę daugybę valandų ir reikšmingą dalį savo gyvenimo. Tačiau ši patirtis nėra apmąstyta ir išjausta tiek giliai, kad jaunas žmogus būtų spėjęs ir savarankiškai gebėjęs susivokti savoje ir visuomenės principų sistemoje.
Dezinformacija ir įvairiausios internetinės manipuliacijos, patyčios, priekabiavimai, skaudinimai – tai toksiškas turinys, toksiškas elgesys ir komunikacija. Visa tai reikia stabdyti. Tačiau žodžių ir metodiško aiškinimo nepakaks. Svarbu atpažinti sveiko gyvenimo principus ir vertybes. Būtina susiderinti vidinį kompasą ir turėti tuos, kurie padeda tai sveikai pasiekti – be kritikos, be pykčio, be grasinimo, be prievartos ir gąsdinimo, ko neretai jauni žmonės mato labai daug. Ir tada atsiverti supančiam pasauliui.
P.S. Diskusijos dalyvių rekomendacija: kur rasti papildomos medžiagos, kaip nustatyti dezinformaciją ir su ja kovoti? Pavyzdžiui, ieškant informacijos galima pasinaudotiEuropos Sąjungos interneto svetaine https://learning-corner.learning.europa.eu/learning-materials/how-spot-and-fight-disinformation_lt
Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ
Asociatyvi nuotr.
