Didesnio finansavimo keliai nepajus
Šią savaitę Vyriausybės posėdyje patvirtinta 2014 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata. Skelbiama, kad šiemet vietinės reikšmės keliams bus skiriama 5 proc. daugiau lėšų. Tačiau Klaipėdos rajono keliai akivaizdžiai pagerėtų tik tada, jei Vyriausybė būtų dešimteriopai dosnesnė.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, įgyvendindama Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP), sudarė šiųmečių lėšų sąmatą. Nurodoma, jog bus tęsiami ir pradedami nauji kelių ir jų statinių tiesimo, rekonstrukcijos, taisymo darbų projektai, vykdomi kelių priežiūros darbai, saugaus eismo programos keliuose ir įgyvendinamos jų priemonės, vykdoma darbų techninė kontrolė, rengiami kelių ir jų statinių techniniai projektai, atliekami mokslo tiriamieji darbai.
Teigiama, kad šiais metais 5 proc. didėja iš programos skiriamas finansavimas vietinės reikšmės keliams. Jiems bus skiriama nebe 20, o 25 proc. visų numatytų lėšų šalies keliams.
Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė ženkliai didesnio finansavimo nesitiki. Anot Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Jokubaitytės, 2014 m. Savivaldybės KPPP projekte numatyta atlikti darbų už 3 278 500 Lt. Pernai iš minėtos programos buvo gauta ir atlikta darbų už
3 277 072 Lt. Vyriausioji specialistė akcentavo, kad Automobilių kelių direkcija lėšas skiria jau už atliktus darbus, dokumentais įrodžius, jog jie atlikti. Jei skirti pinigai nepanaudojami, jie grįžta į valstybės biudžetą.
Klaipėdos rajone KPPP lėšos tenka einamiesiems darbams atlikti (išdaužoms taisyti, žvyruoti, greideriuoti, vandens pralaidoms ir sankasoms remontuoti, kelio ženklams įrengti ir prižiūrėti, šaligatviams remontuoti ir kt.) bei formuoti kapitalui (gatvėms projektuoti ir pan.).
83 proc. Klaipėdos rajono vietinės reikšmės kelių yra žvyrkeliai. 17 proc. – asfaltbetonis, kuris jau stipriai nuvažinėtas. Tačiau, Administracijos pastebėjimu, norint akivaizdžiai pagerinti esamų kelių būklę, finansavimas turėtų būti didinamas ne 5 proc., o 80 proc.
