Didžiausios gyvenimo dramos tik mūsų galvoje
Dažnai mes patys sau esame didžiausi priešai dėl savo minčių turinio. Ne visos mintys yra mums naudingos. Neretai jos mus klaidina, išpučia problemas ar tiesiog gadina nuotaiką ir tarpusavio santykius. Pažindami mąstymo klaidas galime išmokti atpažinti, kada mūsų protas pradeda „nusišnekėti“ ir taip išvengti nereikalingų interpretacijų.
Knygos „Geros nuotaikos vadovas“ autorius David D. Burns teigia, kad mūsų jausmus labiau veikia ne išorinės situacijos, o mūsų pačių mintys. Mes nuolat filtruojame ir interpretuojame aplinkos įvykius, o tai gali lemti mūsų nuotaiką. Tad kokios yra pagrindinės mąstymo klaidos, kurios apkartina mūsų savijautą?
- „Viskas arba nieko“
Tai reiškia, kad žmogus viską vertina per „juodą“ arba „baltą“ akinius. Pavyzdžiui, įprastai mokinys visada gauna gerus pažymius, tačiau vieną kartą gavo penketą. Dėl to mokinys gali pradėti apie save galvoti, kad jis yra visiškai nevykęs. Tačiau tai klaidinga – nesėkmės yra natūrali gyvenimo dalis. Normalu, kad kartais galime gauti žemesnį įvertinimą.
- Perdėtas apibendrinimas
Ši mąstymo klaida pasižymi tuo, kad vieną neigiamą įvykį pritaikome visam gyvenimui. Tarkime, žmogus eina į darbo pokalbį, tačiau įmonė jam neperskambino. Žmogus gali pradėti interpretuoti, kad jam niekada nepavyks susirasti darbo. Toks mąstymas iš karto užkerta galimybę pasvarstyti apie kitas alternatyvas, tiesa?
- Proto filtras
Šiai mąstymo klaidai būdinga tai, kad iš vienos situacijos išsirenkame vieną neigiamą detalę ir ją išpučiame. Pavyzdžiui, savo darbinėje ar akademinėje veikloje turime sėkmių, tačiau gavome grįžtamąjį ryšį apie tobulintinas sritis. Grįždami namo galvojame tik apie tą sritį, kuri susilaukė pastabos, pamiršdami apie sėkmes.
- Pozityvių dalykų nuvertinimas
Mano nuomone, ši mąstymo klaida yra viena iš populiariausių. Pavyzdžiui, jeigu išgirstame gerų žodžių apie save, jais netikime. Vietoj to, kad pasidžiaugtume, pradedame galvoti, kad žmogus pasielgė taip tik todėl, nes norėjo būti mandagus.
- Skubotų išvadų darymas
Ši mąstymo klaidasusideda iš minčių skaitymo ir ateities spėliojimo. Pavyzdžiui, žmogus nepasisveikino, galime pradėti interpretuoti, kad jis mūsų nemėgsta, tačiau galbūt žmogus tiesiog mūsų nematė? O ateities spėliojimas gali būti, kad teigiame, jog nepavyks nors dar net nepabandėme. Pavyzdžiui, norime teikti paraišką į kažkokią norimą poziciją, bet iš karto tikime, kad nepavyks, nepriims, atsiras geresnių.
- Sureikšminimas/sumenkinimas
Visiems teko girdėti posakį, kad iš musės dramblį gali padaryti. Tai sureikšminimas, kai smulkios klaidos yra išdidinamos ir padaromos svarbiomis. Arba atvirkščiai, pasiekimai nuvertinami ir viskas yra priskiriama atsitiktinumui, bet ne mūsų pastangoms.
- Emocinis mąstymas
Tai mąstymo būdas, kai jausmai tampa patvirtinančiu įrodymu. Pavyzdžiui, jeigu jaučiuosi prastas, vadinasi, toks ir esu. Žinoma, kad jausmai yra svarbūs, tačiau reikėtų suprasti, kad ne visada jie yra teisingi. Esmė ta, kad jei taip jaučiuosi, tai dar nereiškia, kad tai yra tiesa apie mane ar kitus.
- „Reikia“, „turiu“, „privalau“
Dar viena mąstymo klaida, kuri ypač yra populiari šiuolaikiniame pasaulyje. Tai būdas, kai viską matome per „turiu“, „reikia“, „privalau“. Tai įkyrus savęs spaudimas nuolat būti tobulu, neklystančiu, produktyviu.
- Personalizavimas
Tai savęs kaltinimas, perdėtas atsakomybės prisiėmimas sau, nors su mumis tai nėra susiję. Pavyzdžiui, mokytojas duoda pastabų apie mūsų rašinį. Galime tai priimti kaip galimybę mokytis iš klaidų, tačiau galime tai interpretuoti per daug asmeniškai manydami, kad šis mokytojas tiesiog manęs nemėgsta.
- Etikečių klijavimas
Tai reiškia, kad žmogus save arba kitus vertina ne pagal veiksmus, o apibendrina visą asmenybę neigiamai dėl klaidos ar patirtos nesekmės. Pavyzdžiui, mokinys neatliko namų darbų, nors įprastai juos atlieka. Galima mokinį arba save pradėti dėl to vadinti tinginiu ar neprotingu, tačiau juk tai neteisinga. Galbūt buvo kitos priežastys, kodėl nepavyko jų atlikti? Svarbu suprasti, kad viena klaida ar nesėkmė negali apibrėžti visos žmogaus asmenybės.
Danielius EINIKIS
Psichologo asistentas
