Diskusija
Gargždų ligoninei – plastinės chirurgijos centro dalia?
Praėjusį šeštadienį „Bangoje“ spausdinome straipsnį „Ligoninė gali tapti grožio centru“, kuriame rašyta apie Klaipėdos apskrities administracijos siūlymus prisijungti Gargždų ligoninę ir įsteigti plastinės chirurgijos centrą. Apie tai kalbėta praėjusių metų pabaigoje vykusiame Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojos I. Rozovos ir apskrities vyriausiojo gydytojo V. Anužio susitikime pas rajono merą V. Dačkauską.
Šiandien spausdiname dviejų rajono Tarybos narių atsiliepimus į minėtame straipsnyje iškeltas problemas.
Apie reorganizacijos planus – tik iš žiniasklaidos
Perskaitęs sausio 7 d. rajoniniame laikraštyje publikaciją „Ligoninė gali tapti grožio centru“ nustebau, kad šiuo klausimu pradėta diskutuoti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurie rajono Tarybos nariai apie tai sužinojo tik iš spaudos ar per „Balticum“ televiziją paskelbtos informacijos. Kodėl rajono valdžia ir tuo suinteresuoti valdininkai neinformavo visų Tarybos narių apie įvyksiantį Klaipėdos miesto atstovų vizitą? Tokioje diskusijoje galėjo dalyvauti ir daugiau rajono Tarybos narių, ir pokalbį išgirsti iš pirmų lūpų, o ne iš kitų šaltinių.
Nesutinku su rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko A. Albertjano nuomone, kad, Gargždų ligoninę prijungus prie kurios nors Klaipėdos miesto gydymo įstaigos, rajono gyventojai gaus daugiau ir įvairesnių medicinos paslaugų. Rajono Taryba daug metų stengėsi, kad gyventojai turėtų geresnį medicininį aptarnavimą, kad arčiau būtų medicininė pagalba, kad ligoniai, besigydantys stacionariai, galėtų dažniau bendrauti su savo artimaisiais, o šiems būtų patogu juos lankyti, o reikalui esant ir slaugyti.
Ligoninės statybai ir medicinos įrangai įsigyti iš rajono biudžeto kiekvienais metais buvo skiriamos nemažos sumos rajono biudžeto lėšų, kai tuo metu mažiau gavo švietimas, socialinė rūpyba, kultūra, sportas ir kitos biudžetinės organizacijos. Šiandien galime pasidžiaugti moderniomis operacinėmis, gerai įrengtomis palatomis, erdviais koridoriais, šiuolaikine diagnostikos medicinine įranga, puikiu ir išmanančiu savo specialybę gydytojų kolektyvu ir aptarnaujančiu personalu. Visa tai, kas sukurta per 15 nepriklausomybės metų dėl rajono gyventojų geresnio medicininio aptarnavimo, sunaikinti būtų visiškai neprotinga.
Kviečiu Tarybos narius nepritarti Tarybos nario A. Albertjano nuomonei, o rajono gyventojus – pareikšti taip pat savo nuomonę.
Česlovas TARVYDAS Rajono Tarybos narys
Noriu matyti klestinčią Gargždų ligoninę
“Balticum“ televizijos parodytame reportaže buvo netiksliai nušviesta mano pozicija dėl Gargždų ligoninės. Reportaže kalbėta apie apskrities vyr. gydytojo pasiūlymą prijungti ligoninę prie kurios nors iš Klaipėdos ligoninių, uždarant Chirurgijos, Ginekologijos ir Reanimacijos skyrius. Interviu, kurį daviau „Balticum“ televizijai, nebuvo jokio klausimo apie skyrių uždarymą.
<tex>Mano pozicija dėl Gargždų ligoninės buvo ir tebėra aiški, nuosekli ir konstruktyvi: noriu matyti klestinčią ligoninę ir kuo daugiau pasveikusių ligonių. Man regis, per 10 metų savo darbo šioje ligoninėje aš ne kartą tai įrodžiau. Mano nemažomis pastangomis buvo įdiegtos ir pritaikytos šiuolaikiškos anesteziologijos ir reanimacijos gydymo metodikos, surinkta puiki aukštos kvalifikacijos anesteziologų-reanimatologų komanda, atidaryta antroji Lietuvoje skausmo klinika, į kurią atvažiuodavo pacientų iš visos Vakarų Lietuvos. Gargždų ligoninėje organizavau mokslines-praktines konferencijas, kur paskaitas skaitė kvalifikuoti specialistai iš Vilniaus ir Kauno klinikų, Čikagos universiteto. Kai tapau rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku, atsirado galimybė dar daugiau padaryti Gargždų ligoninėje dirbantiems medikams ir svarbiausia pacientams. Esu inicijavęs rajono Savivaldybės taryboje lėšų skyrimą laparoskopinei aparatūrai pirkti, kad suaktyvėtų ir priartėtų prie pacientų chirurginės paslaugos rajone. Juolab kad šios aparatūros pagalba galima atlikti ir traumatologines, ginekologines bei urologines operacijas. Tai pat esu pritaręs ir kitos modernios aparatūros pirkimui ir senojo pastato remontui.
Gargždų ligoninė per paskutiniuosius dvejus metus gavo apie 700 000 Lt iš rajono biudžeto. Tuo tarpu iki tol per 13 nepriklausomybės metų ir pusės tos sumos nebuvo gavusi (naujų pastatų statybą finansavo Finansų ministerija). Maža to, kai prieš porą metų Sveikatos apsaugos ministerija kėsinosi uždaryti rajonų ligonines, kreipiausi į tuometę LR prezidento patarėją V. Vinickienę dėl Gargždų ligoninės. Po visų šių pastangų parodyti, kad A. Albertjanas yra už Chirurgijos, Ginekologijos ar juolab Reanimacijos skyrių (kuriame, beje, pats dar dirbu) uždarymą skamba absurdiškai. O gal tai yra kažkam naudinga?.. Nes žino mano principingą poziciją dėl drausmės ir tvarkos ligoninėje.
Norėčiau dar informuoti, kad susitikime su apskrities viršininko administracijos atstovais nedalyvavau, nes kažkodėl nebuvau pakviestas. Taip pat jokių oficialių pasiūlymų dėl Gargždų ligoninės iš apskrities vyr. gydytojo kaip Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas nesu dar gavęs. Visą informaciją sužinojau iš žiniasklaidos.
Manau, kad dėl Gargždų ligoninės prijungimo prie kurios nors Klaipėdos ligoninių dar anksti kalbėti. Apie tai galima bus svarstyti išanalizavus Gargždų ligoninės praėjusių metų statistinius rodiklius ir gavus konkrečius pasiūlymus. Į visus klausimus turi būti argumentuoti atsakymai. Politikavimas tokioje sudėtingoje sistemoje, kokia yra sveikatos apsauga, gali skausmingai atsiliepti tiek pacientams, tiek medikams.
Albert ALBERTJAN Rajono Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
