Dituviškis studentas atkaklumą ugdo sportuodamas

Jaunimas – aktyvūs sportininkai. Kaune studijuojantis dituviškis Ovidijus Strazdauskas – vienas tokių. Vos prieš trejus metus į sporto salę pradėjęs eiti jaunuolis jau spėjo užimti aukštų vietų Lietuvos jaunių ir jaunimo kultūrizmo čempionatuose.
Praeitų metų balandį Kėdainiuose vykusiose Lietuvos jaunių ir jaunimo taurės varžybose užimta 4-oji vieta, o Tauragėje spalį rengtame Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini jaunių, jaunimo 2-ajame čempionate iškovota 3-ioji vieta. Ovidijus pasakoja apie pirmuosius žingsnius sporte, išbandymus ruošiantis varžyboms ir ateities tikslus.
Mokslą ir sportą derina
– Kam dabar skiri didžiąją dalį savo laiko? Varžyboms ar mokslams?
– Esu Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentas ir dabar vyksta egzaminų sesija. Tai dabar, kol egzaminai, bandau teikti pirmenybę mokslams, stengiuosi laikytis studentas-atletas tvarkos. Pirma – studijos, o tik po to sportas. Manau, kol kas visai neblogai klostosi.
– Ką studijuoji?
– Esu pasirinkęs treniravimo sistemų dalyką, būsiu asmeninis treneris. Baigęs šias studijas profesionaliai ruošiu žmones, kad jie galėtų dalyvauti kultūrizme.
– Tai vis dėlto labiau nori treniruoti kitus ar dar nori ir pats dalyvauti sporto veikloje?
– Aišku, siekiu abu dalykus suderinti, bet matysime, kur mane nuves kelias. Norėčiau, kad ateityje savo treniruojamiems klientams galėčiau iš asmeninės patirties suteikti daug geros informacijos.
– Kodėl pasirinkai būtent kultūrizmą, o ne kokią kitą populiaresnę sporto šaką?
– Visų pirma galėčiau pradėti nuo to, jog 10 metų žaidžiau futbolą. Kai pasibaigė karantinas, draugai įkalbino nusipirkti abonementą į sporto klubą, būtent nuo to ir prasidėjo mano kelias į kultūrizmą. Pirmas porą treniruočių noro eiti buvo nulis, praėjus savaitei dviem, aš užsikabinau. Metus mano režimas buvo toks: nueinu į mokyklą, grįžtu namo, per 20 minučių pavalgau, važiuoju į sporto salę ir darau individualią treniruotę, tada važiuoju į futbolo treniruotę ir vėl grįžtu namo. Tai tokia tvarka buvo tikrai sunki, bet padėjo, jog dariau tai ne vienas.
Išsiugdė discipliną
– Ar patirtis futbolo aikštėje kažkuo padėjo užsiėmus kultūrizmu?
– Drįsčiau teigti, kad futbolas itin padėjo disciplinuotis. Tačiau tai yra visiškai skirtingi sportai. Užsiimdamas kultūrizmu visada esi vienas, o futbolas yra komandinis žaidimas. Bet futbolas man padėjo išugdyti discipliną ir atkaklumą kovoti, treniruotis, būti geresniam.
– Mityba – svarbi kultūrizmo dalis?
– Į sporto salę einu jau 3 metus. Pirmus porą metų, kol dirbau be trenerio, viską dariau pats. Informaciją, kurią radau socialiniuose tinkluose ir internete, pritaikiau savaip. Valgydavau, ką mama pagamindavo. Viskas priklauso nuo sezono, jei norėdavau priaugti svorio, valgydavau daugiau, jei numesti – mažiau. Dabar jau ilgą laiką dirbu su treneriu. Kai jis pradžioje davė mitybos planą, man buvo šokas. Juk reikėdavo valgyti po 6–7 kartus per dieną, o buvau pripratęs valgyti 3. Teko išmokti ir pačiam gaminti. Pripratau per porą savaičių. Jokio nesveiko maisto nevalgiau. Tiesiog stengiuosi laikytis plano kuo tiksliau ir, manau, tai atneša daugiau geresnių rezultatų, ypač šiame sporte.
Svarbu trys principai
– Dalyvavai dviejuose Lietuvos jaunių ir jaunimo kultūrizmo čempionatuose, kaip sekėsi jiems pasiruošti?
– Kai pirmą kartą nuvažiavome pas trenerį, aš svėriau per daug – apie 93 kg. Treneris pasakė, kad varžybose tikrai nedalyvausiu. Praėjo pora mėnesių, pradėjau rimtai ruoštis ir numečiau daug svorio. Likus mėnesiui iki varžybų, treneris pranešė, kad dalyvausiu. Tai buvo tokia paskata. Varžybų metu svėriau 78 kg, per 4 mėnesius numečiau 15 kg, kad užlipčiau pirmą kartą ant scenos.
– Ką manai apie Lietuvos kultūrizmo ateitį? Ar galime ateityje turėti Arnoldą Švarcnegerį?
– Viskas yra įmanoma. Daug negaliu išsiplėsti, nes pats kultūrizme esu dar naujokas. Bet lietuviai tikrai turi labai gerų kultūrizmo atstovų, tikrai mėgstančių šį sportą. Jeigu neklystu, Lietuvoje yra penkios kultūrizmo asociacijos. Kiekvienoje yra labai perspektyvių sportininkų, tai matysim, viskas su laiku.
– Ką gali pasakyti jaunuoliams, kurie nori sekti tavo pėdomis?
– Visų pirma jie turi suprasti, kad vien sportuoti neužtenka. Yra trys svarbiausi aspektai: mityba, miegas ir sportas. Visi jie lygiaverčiai. Jeigu bent vieną iš jų išimsi, tada progresas lėtės. Pavyzdžiui, miegas reikalingas organizmui atsigauti. Jeigu nori gerų rezultatų ir galbūt nebūtinai sieki lipti ant scenos, o tik dėl savęs, vis tiek galioja ta pati taisyklė: reikia nepamiršti mitybos, miego ir treniruočių.

Kalbėjosi
Juras MIZGERIS
„Jaunimo pulso“ jaunųjų korespondentų klubo narys