Dituvos mokyklos 195-ieji metai: iš praeities šaknų – ateities sodai
Šiemet Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla pasitinka neeilinį 195 metų jubiliejų. Tai seniausia Mažosios Lietuvos švietimo įstaiga Klaipėdos rajone. Šia proga paprašėme mokyklos direktorę Liną NEDVECKIENĘ pasidalinti mintimis apie jubiliejui nuveiktus ir dar planuojamus darbus.
Sudomino šviesuolių giminė
– Mokykla turi garbingą ir įpareigojantį Aleksandro Teodoro Kuršaičio vardą, kam ir kada kilo mintis priimti šį vardą?
– Mokyklos vardo suteikimo istorija prasidėjo 2020 m. nuo Vilniaus universiteto atstovo, kuris ieškojo Mažosios Lietuvos kalbininko, žodynininko, evangelikų liuteronų kunigo, kultūros veikėjo Frydricho Kuršaičio brolio Liudviko Kuršaičio kapo. Jis palaidotas Dituvos senosiose kapinėse. Tai mus sudomino. Išsamiau Kuršaičių istorija pradėjo domėtis lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Aleksas Bagdonavičius. Jis susirašinėjo su Vilniaus universiteto profesoriumi Domu Kaunu, bendradarbiavo su filologe Jovita Saulėniene, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocyte, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialiste Daiva Beliokaite ir Priekulės seniūnijos seniūne Daiva Bliūdžiuviene.
Mokykloje užpernai vyko konferencija „Kuršaičių nuopelnai lietuvybei ir Mažosios Lietuvos kultūrai“, kuri buvo skirta lietuvių kalbos dienoms ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šioje konferencijoje dalyvavo lituanistai, istorikai, mokyklos ir kaimo bendruomenės atstovai. Mokykla yra gatvėje, kuri pavadinta Kuršaičių vardu. O kas gi tie Kuršaičiai? Istorija išties įdomi. Kretingoje gyvenęs Gustavas Kuršaitis su sūnumi Aleksandru Teodoru dar XIX amžiuje atsikėlė gyventi į Dituvą. Kiek pamokytojavęs, Gustavas Kuršaitis mirė, o Aleksandrą Teodorą toliau globojo jo dėdė, Priekulėje mokytojavęs Liudvikas Kuršaitis (palaidotas Senosiose Dituvos kapinėse), o vėliau mokymąsi finansavo lietuvių – vokiečių kalbos žodyno ir lietuvių kalbos gramatikos sudarytojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Frydrichas Kuršaitis.
Atsigręžta į veiklos palikimą
– Kas dalyvavo Jūsų minėtoje konferencijoje? Kokios tematikos nagrinėtos pranešimuose? Koks rezultatas?
– Konferencijoje dalyvavo rašytoja, Klaipėdos krašto metraštininkė Edita Barauskienė, istorikas Norbertas Stankevičius. Pranešimus skaitė Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas („Kuršaičių atminimo saugojimas Karaliaučiuje“), J. Saulėnienė, filologė („Rytprūsių kraštovaizdis Heinricho A. Kurschato kūryboje“), doc. dr. S. Pocytė („Frydricho ir Aleksandro Teodoro Kuršaičių lituanistinės veiklos bruožai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje“), D. Beliokaitė („Kuršaičių gatvės pavadinimo kilmė“) bei konferencijos iniciatorius A. Bagdonavičius („Kuršaičių pavardės etimologija“). Renginį pagerbė ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad reikia sutvarkyti Liudviko Kuršaičio kapavietę ir grąžinti jam skirtą kryžių, dvidešimt metų gulintį Agluonėnų etnografinės sodybos rūsyje, toliau tyrinėti Kuršaičių giminės bei iškilių Mažosios Lietuvos žmonių kūrybinį ir kultūrinės veiklos palikimą, įtraukiant Dituvos mokyklos ir kaimo bendruomenę, Priekulės seniūniją ir Klaipėdos rajono savivaldybę, nuspręsti, kurio Kuršaičio vardu pavadinti mokyklą.
Priekulės seniūnija parengė projektą dėl kapinių sutvarkymo, jos aptvertos tvora, pastatytas informacinis stendas. Į Liudviko Kuršaičio kapavietę grąžinti jam skirtą kryžių nepavyko, nes jis priklauso muziejui. Taigi tyrinėti Kuršaičių giminės kūrybinį bei kultūrinės veiklos palikimą mokyklos bendruomenė priėmė palankiai, kaip ir sprendimą siekti Aleksandro Teodoro Kuršaičio vardo suteikimo mokyklai.
Sukurta nauja simbolika
– Kada prasidėjo pasirengimas mokyklos sukakčiai, kas labiausiai prisideda, gal jubiliejui rengiasi ir gyvenvietės bendruomenė?
– Jubiliejui pradėjome ruoštis jau pernai. Pirmiausia svarbu buvo atnaujinti mokyklos simbolius (logotipą, emblemą, antspaudą, atributiką, sukurti naują mokyklos himną), nes nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos keitėsi mokyklos pavadinimas.
Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame septintos klasės mokinio Mato Vainoro mamai Aurelijai Račkutei už geranoriškumą, iniciatyvumą, paramą ir pagalbą ieškant rėmėjų mokyklos simbolikai atnaujinti. Už logotipinį antspaudą, reklamines burines vėliavas su logotipu nuoširdžiai dėkojame A. Šakinienės teisinės kontoros teisininkei Andželikai Šakinienei. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakultetu. Skaitmeninės rinkodaros studijų programos studenčių kūrybinė komanda kartu su lektore Dovile Kvekšaite įgyvendino bendruomenės užsakomojo tyrimo dalį ir per labai trumpą laiką sukūrė mokyklai naują unikalų įstaigos logotipą bei parengė logotipo naudojimo gaires.
Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos valstybinės kolegijos kūrybinei komandai ir administracijai už puikiai atliktą darbą ir tolimesnį bendradarbiavimą kuriant mokyklos reklaminį filmuką.
Turininga renginių įvairovė
– Apibūdinkite pedagogų iniciatyvas, bendradarbiavimą su kūrybiniais, socialiniais partneriais.
– Minint mokyklos jubiliejų mokytojų iniciatyva organizuoti konkursai, festivaliai, konferencijos, renginiai mokyklos, rajono ir respublikos mastu. Pradėjome tradiciniais Kuršaičių literatūriniais skaitymais „Nuo Dituvos iki Karaliaučiaus“, kurį organizavo lietuvių kalbos mokytojas metodininkas A. Bagdonavičius. Renginyje dalyvavo ir Klaipėdos miesto „Baltijos“, „Varpo“ gimnazijų mokiniai bei jų mokytojai. Kitas renginys – Klaipėdos rajono mokyklų 5–6 klasių mokinių anglų kalbos viešojo kalbėjimo konkursas, kurį inicijavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilma Urbonienė. 20 dalyvių sakė kalbas, kuriose išreiškė savo meilę mokyklai. Regioniniame dainų ir šokių festivalyje „Čia mano namai“ dalyvavo gausus būrys dalyvių iš Klaipėdos ir Šilutės miestų bei rajonų, renginį organizavo muzikos vyresnioji mokytoja Živilė Račkutė. Už gardžius prizus širdingai dėkojame festivalio rėmėjai Šilutės „Pamario“ kepyklos direktorei Daivai Žebelienei. Klaipėdos rajono mokyklų pradinių klasių STEAM konferenciją „Pavasario šaukliai“ organizavo vyresniosios mokytojos Ilona Spyčienė ir Sigita Jucienė.
Respublikinę konferenciją „Tarp keturių vandenų“, skirtą Pasaulinei žemės ir vandens dienai, organizavo vyresnioji mokytoja Sigita Breslavskienė. 5–10 klasių mokiniai iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų mokyklų savo pranešimuose nagrinėjo vandens fizikines ir chemines savybes, palankumą sveikatai, svarbą įvairioms gyvybės formoms. Pristatyti svarbiausi vandens telkiniai, esantys netoli mūsų mokyklos, ir įdomūs faktai apie juos. Neužmirštos ir senolių apeigos, susijusios su vandens naudojimu svarbiausiais žmogaus gyvenimo etapais.
Klaipėdos rajono tarpmokyklinę integruotą istorijos ir lietuvių kalbos viktoriną „Moki žodį, žinai kelią“ organizavo istorijos mokytoja Daiva Masiliauskienė, lietuvių kalbos mokytoja Ramunė Drizgaitė-Dargevičienė ir lietuvių kalbos mokytojas metodininkas A. Bagdonavičius. Jis organizavo ir Amatų dieną Kuršaičių gatvėje, o jam talkino keramikos mokytoja Violeta Šarkė, priešmokyklinės klasės mokytojos bei pradinių klasių mokytojos su mokiniais sukūrė dekoracijų. Ypatingą atmosferą kūrė kultūrininkė, įvairiausių premijų nominantė, šišioniškių tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė. Svečiai amatininkai, meistrai, savo srities menininkai vedė edukacijas, kurių metu dalyviai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti įvairius amatus. Etnologas, muzikantas ir režisierius Jonas Kavaliauskas mokė apie tradicinius lietuvių liaudies muzikos instrumentus: „Pažink, pasigamink, muzikuok“. Audėja, verpėja, etnokultūros puoselėtoja Rūta Bučinskaitė-Janulaitienė demonstravo verpimo subtilybes. Agnė Ruzgienė mokė megzti ir nerti. Regina Žavoronkova rodė, kaip kurti dirbinius iš laikraščių ir žurnalų atliekų. Edukatorės Jolitos Morkuvienės dukra Arina mokė įvairių rankdarbių technikų, o Violeta ir Dainius Šarkai kvietė pasinerti į keramikos ir kalvystės pasaulį bei kiaušinių marginimo subtilybes. Malonią draugiją savo gražiais darbais papildė Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojai.
Sutelktos bendros pajėgos
– Kokias dar įdomias iniciatyvas galite paminėti? Kada planuojate surengti mokyklos jubiliejinę šventę visai bendruomenei?
– Siekiant įprasminti solidžią Dituvos mokyklos sukaktį ir palikti ilgalaikį pėdsaką inicijuotas direktorės pavaduotojos ugdymui ir technologijų mokytojos Renatos Padeginskienės projekto – vyšnaičių sodo „Iš praeities šaknų – ateities žiedai!“ įgyvendinimas. Visos bendruomenės – mokinių ir jų tėvelių, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų, kitų mokyklos darbuotojų dėka pasodintas vyšnaičių sodas, vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių, įrengta pakeltų lysvių.
Dar daug darbų ir renginių suplanuota nuveikti siekiant įprasminti mokyklos 195 metų jubiliejų. Neseniai vyko mokyklos istorijos ir Aleksandro Teodoro Kuršaičio stendo pristatymo renginys. Numatytas ekslibrio „Mokyklai 195 metai“ kūrimo pleneras, kūrybinių darbų ir fotografijos paroda „Akimirkos, liudijančios mokyklos istoriją“, reprezentacinio mokyklos lauko stendo kūrimas iš augalų. Taip pat rajono mastu planuojamas konkursas „Sveikinimas Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinei mokyklai 195 metų jubiliejaus proga“, vyks ir netradicinės sporto varžybos.
Vyksta aktyvūs pasiruošimo darbai mokyklos jubiliejinei šventei, kuri planuojama spalio 31 dieną. Džiaugiamės, kad visa mokyklos bendruomenė įsitraukia į renginių organizavimą. Atlikti darbai liudija, kad visi kartu mes galime ir kalnus nuversti.
Kalbėjosi Egidijus ŽIEDAS
Gintarės KARMONIENĖS nuotr.
Dituvos mokyklos istorijos epizodai
Istoriniai šaltiniai byloja, jog pirmoji mokykla Klaipėdos krašte atidaryta 1737–1739 metais. Ši mokykla buvusi maža, medinė, su šiaudiniu stogu, vieškelio Klaipėda–Priekulė kairiojoje pusėje. Ją lankė Derceklių, Kuodžių, Lingių, Nibrų, Šūdnagių, Traubų sodžių vaikai. Pirmasis žinomas kvalifikuotas mokyklos mokytojas – L. Kuršaitis.
1862–1864 metais stipriai išaugus mokinių skaičiui, to pačio kelio Klaipėda–Priekulė pašonėje, tik jau kitoje pusėje, buvo pastatyta didesnė dviklasė mokykla. Tiesa, ši data nėra visiškai tiksli, kadangi archyvinių duomenų apie tai, kada statytas dabartinis pastatas, išlikę nėra, o VĮ Registrų centro duomenys, kurie statybos datą nurodo 1852 metais, yra istoriškai nepagrįsti. Tačiau pagal pastato architektūrą, tikėtina, kad jis statytas XIX a. II pusėje.
Nuo 1866 m. mokykla tapo triklasė, tačiau naujoje mokykloje vietos vis tiek nebuvo pakankamai – teko nuomotis papildomas patalpas. XIX a. pab. – XX a. pr. Dituvos mokykloje mokinių skaičius sumažėjo, mat įsikūrė mokyklų gretimuose kaimuose, todėl Dituvos mokykla vėl tapo dviklase.
Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio mokomoji kalba buvo vokiečių, vėliau lietuvininkų vaikai mokyti lietuvių, vokiškai kalbančių šeimų vaikai – vokiečių kalbomis. Mokyklų draugijos iniciatyva čia dar įsteigta privati lietuvių mokykla.
1945–1957 metais Dituvoje veikė pradinė mokykla, vėliau įstaiga reorganizuota į septynmetę mokyklą. Per ilgus šios mokyklos gyvavimo metus keitėsi ne tik jos statusas, bet ir vadovai. Dabartinė įstaigos direktorė vadovauja nuo 2020 metų. Svarbūs Dituvos mokyklai ir 1992-ieji – tais metais jai suteiktas pagrindinės mokyklos statusas.
