Domėjimasis kitais socialiniuose tinkluose: kada smalsumas tampa per didelis?
Sunku būtų sutikti žmogų, kuris niekada nesidomėjo buvusio klasioko ar naujos simpatijos profiliu socialiniuose tinkluose. Jei pateikta informacija yra viešai prieinama, rodos, nieko blogo trumpam įsijausti į detektyvo vaidmenį. Tik ar kartais nepagaunate savęs naršant po būsimo kolegos trečios eilės pusbrolio fotoalbumą? Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kas mus taip traukia stebėti (angl. stalking) kitus žmones soc. tinkluose. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kuriuos privatumo nustatymus turėtų peržiūrėti kiekvienas.
Kartais geriau nežinoti
„Informacijos ieškojimas ir jos radimas patenkina smalsumą ir gali sukurti saugumo jausmą. Laikais, kuomet vis dažniau su žmonėmis susipažįstame internetu, profiliai socialiniuose tinkluose gali mums patvirtinti, kad tie žmonės išties yra tikri, apie save sako teisybę ir mes su jais norėtume bendrauti susitikę gyvai. Tačiau ar visada tai, ką randame žmogaus profilyje yra tiesa? Svarbu suprasti, kad tai, ką apie save rašome ir dedame į socialinius tinklus, yra atvira interpretacijai“, – pastebi M. Kriščiūnas.
Anot psichologo, sekdami aplinkinius dažnai siekiame lygintis – pamatyti, kuris yra daugiau pasiekęs ar kurio gyvenimas atrodo geriau. Tačiau informacijos ieškojimas apie kitus turėtų būti vertinamas pagal kontekstą.
„Kai kuriems tai gali atliepti norą kontroliuoti situaciją, joje pajausti daugiau galios. Kuo daugiau dalykų žinome, tuo geriau galime įsivaizduoti, jog mūsų negalima nustebinti, net jei taip nebūtinai ir yra. Kita vertus, pašniukštinėti apie kitus gali būti privalu ir sveika. Pavyzdžiui, einant pas darbdavį dažnai svarbu yra žinoti kažką apie darbovietę, per darbo pokalbius rodyti susidomėjimą. Tai taip pat gali padėti su naujais kolegomis lengviau rasti sąlyčio taškų“, – teigia psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, žinojimas dažnai padeda, tačiau norėdami apie kitą žmogų išsiaiškinti viską, galime pažeisti kito privatumą ar norą save apsaugoti. Tokiu būdu neleidžiame pažinti vienas kito atvirai ir be išankstinių nuostatų. Taip tarsi užkertame kelią autentiškam bendravimui, galime sukelti sunkumų, ypač kuriant naujus santykius.
Ar galiu pamatyti, kas užeina pasidairyti į mano profilį?
Socialinių tinklų vartotojai dažnai domisi, kas peržiūri jų profilius. Tačiau dauguma platformų, tokių kaip „Facebook“ ar „Instagram“, nesuteikia galimybės matyti, kas tiksliai užsuko paskaityti daugiau informacijos apie jus. Specializuotos programėlės ir įrankiai dažnai reklamuoja galintys atskleisti šią informaciją, tačiau J. Antropik įspėja jomis niekad nepasitikėti.
„Atsidarius bet kurią programėlių siuntimosi platformą, jūsų akį gali patraukti aplikacijos, žadančios padėti atsekti, kas lankosi jūsų profilyje. Jos išsiskiria išradingumu, siekia patraukti. Pavyzdžiui, siūlo atsakyti, ar buvęs vaikinas jumis dar domisi, ar nežiūri jūsų storių persijungęs profilį. Deja, tokie neva stebuklingi įrankiai gali būti labai pavojingi. Dažnai tai yra nesaugios trečiųjų šalių programėlės, kurios taikosi pažeisti patiklių vartotojų privatumą ir surinkti asmeninius duomenis“, – aiškina „Tele2“ atstovė.
Pasak J. Antropik, „Meta“ ne kartą oficialiai nurodė, kad nėra jokio būdo sužinoti, kas peržiūrėjo jūsų profilį, ir įspėja vartotojus apie galimus pavojus naudojant nepatikimas programėles. Nepaisant to, tarp dažniausiai užduodamų klausimų socialinių tinklų platformose vis dar pasitaiko spėlionių, kaip galima indikuoti, kad jus stebi.
„Socialinių tinklų algoritmai yra verslo paslaptis, todėl viešai nėra žinoma, kaip tiksliai jie veikia. Tačiau nereikėtų bandyti jų pergudrauti ar nerimauti. Pavyzdžiui, kai kam atrodo, kad draugų pasiūlymai „Facebook“ leidžia atspėti, kad vienas ar kitas žmogus buvo užsukęs pas jus į profilį. Tačiau jie gali atsirasti dėl to, kad jūs ir kitas vartotojas turite bendrų draugų ar panašių pomėgių“, – įžvalgomis dalijasi J. Antropik.
Ekspertės teigimu, jei žmogus nenori, kad būtų stebimas soc. tinkluose, gali nesunkiai pasikeisti keletą privatumo nustatymų. Pavyzdžiui, „Instagram“ galite savo paskyrą pasidaryti privačią, o „Facebook“ privatumo nustatymuose – parinkti, kurį turinį galės matyti draugai, o kurį atversite visiems.
„Tie, kurie nori slapta stebėti kitų paskyras dažnai sukuria netikrus profilius. Todėl, prieš priimdami sekėjus, peržvelkite profilio informaciją ir įsitikinkite jo patikimumu. Šis atsargumo žingsnis gali padėti išvengti nepageidaujamo dėmesio bei geriau apsaugoti savo privatumą internete“, – sako J. Antropik.
Pranešimas žiniasklaidai
