Drevernos uostas – spąstai turizmo projektams

Pamario turizmo sezono atidarymo šventę Drevernoje aptemdė gamtos pokštas – dėl staiga kritusio vandens lygio į pirmąjį reisą taip ir neišplaukė keleivinis keltas Dreverna–Juodkrantė. Dar kartą gauta skaudi pamoka – į uostelio prieplauką investuoti milijonai eurų, tačiau pats uostas deramai neveikia. Mat Drevernos upėje taip ir nepagilintas išplaukimo kanalas į marias. Todėl kiekvieno laivo reisą šiame uoste lydi rizika – užstrigs jis ant seklumos ar ne.

Vietoj fejerverkų – balionai

Praėjusį šeštadienį Drevernos mažųjų laivų uoste pirmąsyk įvyko Pamario turizmo sezono atidarymo šventė. Jos rengėjai – antrus metus veikiančio Pamario turizmo klasterio nariai. Tai Klaipėdos ir Šilutės rajonų laivininkai, verslininkai, žvejai, meno kolektyvai, muziejai, kaimo turizmo sodybos, restoranai, turizmo informacijos centrai – iš viso 21 narys. Kuršių mariose jie visą vasaros sezoną organizuos pramoginius plaukimus laiveliais, pramoginę žvejybą, edukacines programas, pristatys kulinarinį paveldą. Kaip tik šeštadienį iš Mingės į Dreverną buvo atvykęs klasterio narys laivas „Aisytė“, kuriame įrengtame bare šventės dalyviai galėjo paskanauti pamario kulinarinio paveldo patiekalų. Ir bene pirmą kartą per Drevernoje vykstančias šventes netrūko rūkytos žuvies – jos klasterio nariai į šventę pristatė ne vieną toną. Ir žuvis buvo ne tik tradiciškai atvežta kintiškių, bet ir dreverniškių, atvykusių į šventę su visa rūkykla. Karšio kilogramas kainavo 4 eurus, ungurio – 40 eurų.

Šviežiai rūkytos žuvies skanavo ir iš Gargždų gimtadienio šventės kartu su rajono vadovais atvykę Ylavos (Lenkija) ir Maardu (Estija) miestų, su kuriais draugauja Klaipėdos rajonas, atstovai. Turizmo sezono atidarymo proga dreverniškius pasveikino rajono meras Vaclovas Dačkauskas, kiti svečiai, buvo pristatytas naujasis mažųjų laivų uostelio operatorius, dar pernai susikūręs Pamario turizmo klasteris.

Pakalbinti žmonės džiaugėsi gražia švente, gera muzikine programa – be kitų šaunių atlikėjų būrio, koncertavo publikos numylėtiniai Irūna Puzaraitė ir Marius Jampolskis. Vakarop Drevernos prieplauka buvo pilnutėlė žmonių, nepabijojusių stiproko šalto vėjo. Nors žadėtų fejerverkų nebuvo – teigiama, jog šventės rengėjams pritrūko pinigų – juos atstojo į dangų pakilę balionai su palinkėjimais gero vėjo.

Neptūnas užsirūstino – „Gilija“ neišplaukė

Pagrindinė turizmo sezono atidarymo „vinis“ turėjo būti pirmas nemokamas 50 vietų maršrutinio laivo „Gilija“ reisas į Juodkrantę, tačiau jis neįvyko. Dreverniškės „Žvejytės“ ir „Pamariukai“, krašto folkloro ansambliai, vis vien laivui ir jo jaunajam kapitonui Eduardui Lapuchovui surengė palydėtuves – kapitonas buvo papuoštas ąžuolų lapų vainiku. Iš viso laivo įgulą sudaro du kapitonai ir du škiperiai, dirbsiantys pamainomis. Kadangi laivas „Gilija“ neišplaukė, šventės dalyviams pasiūlyta nemokamai paplaukioti kitu mažesniu laiveliu, stovėjusiu prieplaukoje.

Šventės organizatoriai neslėpė nusivylimo – prieš savaitę be kliūčių buvo atliktas bandomasis „Gilijos“ reisas į Juodkrantę. Iš vakaro išplaukimo kanale taip pat buvęs laivybai tinkamas vandens lygis – iki 1,20 metro. Pasak Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės, staiga kryptį pakeitęs vėjas išpūtė Drevernos upės vandenį į marias, ir vandens lygis krito 18 centimetrų. Vienas iš šventės dieną išplaukusių laivų ilgam užstrigo upės žiotyse, todėl ir „Gilijos“ ekipažas pabijojo taip rizikuoti.

„Atrodo, gerai pasiruošėme, perspėjome, kad laivybos kanalą prižiūrinti įmonė „GT transportas“ stebėtų vandens lygį, įplauką. Deja, ne visi savo pareigas vykdo. Išplaukti nepavyko, nes kai susėdo į laivą daug žmonių, padidėjo jo grimzlė. Ir koks gali būti plaukimas, jei gylis vos metras“, – kalbėjo D. Buivydienė. Anot jos, Drevernoje be rizikos užklimpti gali plaukioti tik plokščiadugniai, perpus lengvesni, ne daugiau kaip 20 keleivių plukdantys laivai. Toks pakaitinis keltui laivelis buvęs pasiųstas į reisą kitą dieną.

„Džiaugiamės naujuoju prieplaukos operatoriumi, kuris gerai tvarkosi, įrengė turistinę stovyklą, sutvarkė aplinką, rengiasi pastatyti tualetus. Operatorius nupirko keltą „Gilija“ – tai 2012 metų gamybos laivas, plaukiojęs iš Jurbarko į Nidą. Atnaujino kėdes, įrengė audiogidą, vietas dviračiams. Tačiau problema – įplaukos kanalas, kurio nuo tarybinių laikų niekas negilino. Žvejai savo laivų sraigtais išmaldavo dumblą, taip ir praplaukdavo“, – sakė D. Buivydienė.

Tačiau turizmo entuziastai dėl pirmos sezono nesėkmės nenuleidžia rankų. Vakar, penktadienį, turizmo centro darbuotojos, jei oro sąlygos leis, turėjo išvykti išbandyti naująjį žiedinį maršrutą. Planuojama su dviračiais laiveliu persikelti į Juodkrantę, riedėti iki Nidos, iš jos plaukti į Mingę, o po to dviračiais per Kintus keliauti į Ventės ragą ir grįžti atgal per Priekulę į Dreverną.

Valdžiai – nemaloni pamoka

Sezono metu, iki rugsėjo 1 dienos, 84 kelto reisams į Juodkrantę ir atgal rajono Savivaldybė iš biudžeto skyrė 15 tūkst. eurų. Pinigai teks laivo nuomai, atlyginimams, degalams. Keleivinis keltas turistus iš Drevernos į Juodkrantę plukdys du kartus per dieną 9.30 ir 18 val., o iš Juodkrantės į Dreverną – 10.10 ir 18.40 val. penktadieniais, šeštadieniais ir sek­madieniais, o liepos mėnesį – dar ir ketvirtadieniais. Kelto bilietas į vieną pusę kainuoja 3 eurus, vaikams nuo 7 iki 12 m. – 1,5 euro, mažesni vaikai keliaus nemokamai. Senjorams ir neįgaliesiems bus taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat nemokamai bus galima pasiimti dviračius ir keturkojus augintinius.

„Mūsų tikslas – ne tik pritraukti į pamario kraštą kuo daugiau turistų, bet ir skatinti vietos žmonių, bendruomenių verslumą, priimant turistus, supažindinant su krašto istorija, kultūra, kulinariniu paveldu per edukacines programas. Ir visa tai sėkmingai vystosi, tačiau atsiranda kliūčių. O jas pašalinti kainuoja nemažus pinigus“, – sakė rajono mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė. Pasak jos, Drevernos uostas nenuspėjamas – vieną dieną laivas išplaukia, o kitą jau ne. „Taip neturi būti. Keleivis nusiperka bilietą ir turi būti garantuotas, kad išplauks ir grįš į uostą. Kiekviena nesėkmė mus pamoko. Galbūt šiemet reikia paleisti mažesnės grimzlės laivelius, ieškoti subrangovų, samdyti kitą laivą. O kitais metais būtinai reikia valyti, gilinti įplaukos kanalą, pasiskaičiuoti, kiek tai kainuos, nes laivyba Drevernoje turi vykti be trukdžių“, – sakė R. Cirtautaitė.

Už įplaukos gylį neatsako

„Matyt, kai ką reikės paduoti į teismą už žiniasklaidoje paskleistą šmeižtą, neva mes kalti, kad keltas negalėjo išplaukti. Jūs tik viena pasiteiravote mūsų nuomonės. Už tokią poziciją mes gerbiame „Bangą“, visi turi būti išklausyti. Įmonė jau antrus metus dirba Drevernoje, ir neturėjo dar jokio skundo. Galime dokumentais pagrįsti, kad visus darbus atliekame tiksliai pagal sutartį“, – piktinosi Tomas Latakas, įmonės „GT transportas“ direktorius. Jis patikino, kad įmonė atsako už vandens kelio iš Drevernos priežiūrą ir vandens lygio stebėseną, tačiau gilinti kanalą jai nepriklauso.

„Pagal projektą sustatyti visi ženklai, bujos, tvarkingai atliekami ir batimetriniai – vandens gylių matavimai. Normaliai laivybai reikalingas ne mažiau kaip 1,20 m gylis. O čia papūtė vėjas ir neliko to gylio. Esamomis sąlygomis čia yra mažųjų laivelių uostas ir gali plaukioti ne didesnės kaip 0,90–1 metro grimzlės laiveliai. Manau, reikėjo pirkti katamarano tipo keltą į Juodkrantę, o ne laivą su didele grimzle“, – sakė T. Latakas. Verslininkas irgi pasisako už įplaukos kanalo išvalymą iki 1,50 metro, jo manymu, tai kainuotų apie 15 tūkst. eurų.

Po vandeniu – senas molas

T. Latakas atskleidė įdomų faktą – už 60–70 metrų nuo prieplaukos mariose po vandeniu stūkso akmeninio 60 cm pločio, 1,50 metro ilgio seno molo dalis.

„Domėjausi šio molo atstatymo galimybėmis. Tačiau nėra išlikę jo dokumentų. Būtų galima atstatyti šį molą, sutvarkyti krantines, pagilinti kanalą, ir tada turėtume ne tik gražų kampelį, bet ir saugią laivybą. Drevernos upės vandens kelias šiuo metu priklauso Savivaldybei, yra vietinės reikšmės, gal labiau jį išvystyti padėtų perdavimas Vidaus vandenų kelių direkcijos žinion?“ – svarstė verslininkas. Gal taip ir atsitiks, nes jau skelbiama, jog siekiant užtikrinti Minijos upės ir Karaliaus Vilhelmo kanalo bei Drevernos upės tinkamą naudojimą laivybos tikslams, 2016 m. Vandens kelių direkcija numato perimti Lankupių ir Drevernos šliuzus savo žinion.

Svarsto net nutraukti sutartį

Šiandien Drevernos uostelio atvejis unikalus: laivai taikosi prie uosto, o ne atvirkščiai, kaip iš tiesų turėtų būti.

„Maršrutas į Juodkrantę buvo išreklamuotas, prisirinko žmonių, norėjusių persikelti ten su dviračiais, ir nepavyko. Liūdna. Investavome į laivą 70 tūkst. eurų, skubėjome jį paruošti sezono pradžiai“, – sakė naujojo uosto operatoriaus bendrovės „Hortivita“ atstovas Martynas Klevinis. Koncesijos sutartį su „Hortivita“ rajono Savivaldybė pasirašė prieš mėnesį. „Sutartyje Savivaldybė įsipareigojo kasmet išvalyti, pagilinti kanalą, bet tai nėra padaryta. Jei niekas nesikeis, svarstysime pasitraukti iš uostelio, nutraukti sutartį“, – nukirto M. Klevinis.

Jis paneigė, kad šventės dieną neišplaukęs „Gilijos“ laivas pernelyg sunkus, didelė jo grimzlė. „Visiškai pakrauto laivo grimzlė siekia 1,15 metro. Stringame ne tik mes, bet ir kitų laivų kapitonai nenori plaukti. Šventės dieną uostelis buvo pilnas laivų – jų buvo apie 60–70. Stengiamės sudaryti sąlygas atplaukti jachtoms, kateriams, nes vien iš valčių nepragyvensime. Įrengsime tualetus, dušus, internetą. Aišku, dėl to pakilo mokestis už vietą prieplaukoje – per mėnesį reikia mokėti 44 eurus už 6 metrų ilgio laivą. Šilutėje, Klaipėdoje mokama ir po 100 eurų. Tai reali kaina, jei norime turėti uoste elementarius patogumus. Drevernos uostelis yra patrauklus buriuotojams, vandens sporto mėgėjams, žvejams, tačiau reikia būtinai pagilinti kanalą“, – tvirtino M. Klevinis.