Drukiuose – nelogiškas projektas ar korupcinė schema?
Pastaruoju metu paskui dabar jau buvusį premjerą Gintautą Palucką velkasi didžiulis nemalonumų šleifas, kuris užkabino ir Klaipėdos rajoną, tiksliau – jame vos metus veikiančią G. Palucko brolienei priklausančią uždarąją akcinę bendrovę „Dankora“, užsimojusią mūsų krašte, pasitelkiant europinę paramą, vystyti elektromobilių ir laivų krovos infrastruktūrą. Kitaip tariant, minėtoms transporto priemonėms įrengti krovimo stoteles. Šios turėjo iškilti Drukių kaime plytinčioje pievoje. Pro akis nepraslysta tai, kad pastaroji nuo artimiausio vandens telkinio nutolusi bemaž 3 kilometrus… Tai kaip laivui įveikti šį atstumą ir atsidurti stotelėje? Panašių klausimų viešumoje, o ir žiniasklaidoje kilo ne vienam, tik ne vietos veiklos grupei (VVG) „Pajūrio kraštas, per kurią teikta paraiška europiniam projektui, ir ne pastarąją „palaiminusiai“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Patikėjo krovimo stotelių verslu
Šiuo metu po padidinamuoju stiklu atsidūrusi „Dankora“ gimė praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tuomet vienintelis įmonės akcininkas buvo dabartinis jos vadovas Kostas Mikalajūnas. Vos spėjusi apšilti kojas, bemaž po mėnesio gyvavimo, bendrovė užsimojo imtis ambicingo verslo plano ir per VVG „Pajūrio kraštas“ pateikė paraišką europiniam LEADER projektui „Elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūros plėtra Drukių kaime“.
Projekto tikslas – sukurti efektyvią elektros energijos kaupimo ir įkrovimo infrastruktūrą Drukiuose, šalia Priekulė–Dreverna pagrindinio kelio, kuri teiktų aukštos kokybės elektromobilių ir laivų akumuliatorių krovimo bei atnaujinimo paslaugas. Projektas neva siekia padidinti elektromobilių ir laivų savininkų aptarnavimo kokybę, užtikrinti patogų privažiavimą ir infrastruktūros prieinamumą, taip prisidedant prie regiono tvaraus vystymosi ir ekologiškų transporto sprendimų skatinimo.
Ši verslo idėja pirmiausia pasiekė „Pajūrio kraštą“, kuris, atlikęs jam, kaip vietos veiklos grupei, priklausančias procedūras, paraišką išsiuntė NMA. Įveikusi visą biurokratinį kelią, paraiška galiausiai buvo „palaiminta“, tad jau visai netrukus įmonė, tuomet valdyta vienintelio akcininko ir neturėjusi darbuotojų bei pajamų, gavo beveik 173 tūkst. eurų ES paramą.
Praėjus keliems mėnesiams, praėjusių metų lapkričio 21 dieną, kaip skelbė visuomenininkas ir „Laivės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, įvyko „Dankoros“ akcininkų pasikeitimas – K. Mikalajūnas savo akcijas pardavė G. Palucko brolio žmonai Virginijai Paluckienei, kuri iki tol po verslo vandenis nebuvo braidžiusi, mat yra istorikė bei muziejininkė. Po šios rokiruotės „Dankora“ pateikė šimtatūkstantinį užsakymą bendrovė „Garnis“, kurios 49 procentų akcijų valdo ne kas kitas, o buvęs premjeras G. Paluckas. Iš jo įmonės už beveik 145 tūkst. eurų turėjo būti įsigytos baterijų sistemos.
Europinę paramą grąžino
Žurnalistinių tyrimų centrui „Siena“ ir „Laivės TV“ atskleidus šį faktą, pasipylė vieša kritika, kurios strėlės lėkė jau ne tik į G. Palucką, bet ir į jo brolį bei brolienę. Reaguodamas į tai, „Dankoros“ direktorius ir vienas iš akcininkų K. Mikalajūnas pareiškė, jog jo vadovaujama bendrovė nutarė atsisakyti europinės paramos. „Įmonė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti paramos skyrimo sutartį su NMA. Įmonės direktoriui ir akcininkams svarbiau yra šeimų ir artimųjų ramybė nei pinigai“, – skelbė jis.
Tačiau šis įmonės manevras ramybės negarantavo – praėjusią savaitę „Dankorą“ ir G.Palucko brolio butą Palangoje kratė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Ko gero, neatsitiktinai tą dieną, kada šie vykdė kratas įmonėje, G. Paluckas pareiškė pasitraukiantis iš pareigų.
Ko galimai, išsigando dabar jau buvęs premjeras, lieka tik spėlioti arba kantriai laukti tyrimo baigties. Tačiau mums, kaip ir daugumai kitų gyventojų, stebinčių visą šią istoriją, kyla klausimas, kaip apskritai šis projektas praslydo ir sulaukė finansavimo. Negi niekam neužkliuvo vieta, kurioje norima įrengti elektromobilių ir laivų krovimo stoteles? Juk sklypas, kuriame jos turėjo atsirasti, yra gerokai nutolęs nuo vandens telkinių – Vilhelmo kanalas driekiasi už 3 kilometrų, o Kuršių marios – net už 6. Kad tai pamatytum, net nereikia vykti į vietą – pakanka žvilgtelėti į žemėlapį.
NMA komentuoti atsisakė
Su šiuo ir kitais klausimais „Banga“ kreipėsi į NMA. Bandėme sužinoti, ar NMA, nepaisant to, kad įmonė „Dankora“ priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti paramos skyrimo sutartį, yra inicijavusi kokius nors tyrimus ar patikrinimus, susijusius su šiuo konkrečiu atveju. Taip pat norėjome išaiškinimo, kokia yra bendra NMA praktika, siekiant užtikrinti, kad valstybės ir ES parama būtų naudojama skaidriai ir efektyviai bei kad būtų išvengta piknaudžiavimo galimybės, kokia taikyta procedūra vertinant „Dankoros“ paraišką paramai gauti ir ar šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas ekspertinis vertinimas, kas priėmė sprendimą dėl finansavimo.
Žinoma, klausėme ir to, kaip buvo vertinamas numatomų įkrovimo stotelių įrengimo vietos tinkamumas ir pagrįstumas bei kokiomis priemonėmis NMA užtikrina, kad paraiškose nurodytos projektų vietos yra realios ir tinkamos numatytai veiklai. Tačiau nors iš pradžių redakcijai buvo pažadėta atsakyti į visus rūpimus klausimus, vėliau sulaukėme laiško, jog jokios informacijos nesulauksime.
„Informuojame, jog dėl šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo NMA negali pateikti Jums jokios informacijos ar duomenų, susijusių su UAB „Dankora“, – rašė NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Reda Kerdokienė.
„VVG viską padarė teisingai“
Su panašiais klausimais kreipėmės ir į VVG „Pajūrio kraštas“, kurios vadovė Raimonda Damulienė sutiko pakomentuoti susiklosčiusią situaciją. Atėjusi į redakcija ji neslėpė susijaudinimo ir teigė, jog po viešumoje kilusio ažiotažo tenka sugerti nemažai negatyvo. VVG vadovė visgi pripažino, kad visa ši istorija gali neigiamai atsiliepti „Pajūrio krašto“ veiklai. Dėl to jai labai skaudu, nes iki šiol ši VVG buvo laikoma pavyzdine.
Vengdama leistis į platesnius paaiškinimus, kadangi šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, R. Damulienė pirmiausia paneigė, jog „Pajūrio kraštas“ žinojo kokias nors „Dankoros“ sąsajas su Paluckais. Esą VVG neturi jokių prieigų prie tam tikrų institucijų ar dokumentų, todėl negalinti atlikti kažkokių patikrinimų. „Kai gauname paraišką, mes ją išsiunčiame NMA. VVG atlieka tik pradinį vertinimą pagal atrankos kriterijus. Agentūra tikrina galimas sąsajas, kas yra įmonės dalininkai ir panašiai. Mes tokių dalykų nematome. Mes tik matome ant paraiškos užrašytą vadovą arba finansininką“, – aiškino R. Damulienė, pažymėdama ir tai, kad ne VVG priima sprendimus dėl finansavimo, o NMA Projektų atrankos komisija, kuri vadovaujasi daugybe teisės aktų ir taisyklių.
Dokumentų, kuriais remiamasi priimant vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su pateiktomis paraiškomis, yra daugybė. Tačiau nejaugi nė vienas nenumato prievolės tikrinti projektui įgyvendinti numatytos vietos tinkamumą? Tad VVG vadovės klausėme, kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad paraiškose nurodytos projektų vietos yra realios ir tinkamos numatytai veiklai. Ar apskritai tikrinama ta vieta?
„Vieta yra pareiškėjo reikalas. Jis turi verslo planą, yra atlikęs atitinkamus paskaičiavimus ir žino, ar įmanoma ten įgyvendinti vieną ar kitą sumanymą, ar ne. Projekto kontrolė, kurią atlieka NMA, yra atliekama jau jo įgyvendinimo metu, tada ir žiūrima, ar vyksta veikla konkrečioje vietoje ir panašiai, – abstrakčiai kalbėjo R. Damulienė ir prasitarė, kad su laivų krovimo stotelėmis nėra viskas taip, kaip pateikiama žiniasklaidos. – Aš nežinau, kiek čia galiu sakyti, bet su tomis laivų krovimo stotelėmis yra neatitikimų. Nėra taip, kaip skelbia žiniasklaida, yra kitaip. Projektas ne apie tai. Ten tiesiog ištraukta iš konteksto viskas. Bet aš negaliu atskleisti tos informacijos, nes čia yra bylos medžiaga.“
VVG vadovė tikino, jog kilus skandalui, pareiškėjas paraišką atsiėmė, todėl ji esą negalinti komentuoti to, ko jau neturi, ko nėra. Tik teigė, jog iki tol, kol visa ši istorija išlindo į dienos šviesą, viskas vyko sklandžiai – jokių pastabų nei dėl vietos, nei dėl kitų dalykų neturėjo nei VVG, nei NMA.
R. Damulienė užtikrino, kad bent jau VVG „Pajūrio kraštas“ viską atliko taip, kaip privaloma. „Tai nebuvo išskirtinė paraiška. Jų mes sulaukiame daugybės ir visoms taikome vienodas procedūras“, – pažymėjo pašnekovė.
Nesuprantamas pasirinkimas
O tuo tarpu ekspertai, reiškiantys nuomonę žiniasklaidoje, negali atsistebėti kai kuriomis aplinkybėmis. Kaip „15min“ komentavo elektrinių laivų inžinierius Tomas Vėlius, esą nereikia net būti ekspertu, kad suprastum, jog šis projektas yra nelogiškas. Inžinieriui nesuprantamas pasirinkimas statyti elektrinių laivų krovimo stoteles tokioje neįprastoje vietoje.
„Iš techninės pusės – man žinomų registruotų elektrinių laivų Lietuvoje yra tik kelios dešimtys. Visi jie specifiniai, jų prisijungimai skirtingi. Krauti laivą viduryje pievų – visai nelogiška. Galima bandyti korektiškai ieškoti paaiškinimų, bet blaiviu protu žiūrint – pievoje laivo niekas nekrauna ir niekas to nedarys“, – T. Vėliaus nuomonę išdėstė „15min“.
Informacinėje lentoje, skelbiančioje apie ES finansuojamą projektą, rašoma: „Projekto tikslas – sukurti efektyvią elektros energijos kaupimo ir įkrovimo infrastruktūrą Drukiuose, šalia Priekulė–Dreverna pagrindinio kelio, kuri teiktų aukštos kokybės elektromobilių ir laivų akumuliatorių krovimo bei atnaujinimo paslaugas.“
Gintarė KARMONIENĖ
