Duris atvėrė Priekulės evangelikų liuteronų parapijos namai
Šeštadienį Priekulės evangelikų liuteronų bendruomenė pakvietė į jaukius parapijos namus, kuriuose bus vykdoma krikščioniška veikla. Pirmajame renginyje, įkurtuvių šventėje, dalyvavo ne tik parapijiečiai, svečiai, bet ir atvyko kraštiečių, gyvenančių Vokietijoje ir aukomis prisidėjusių prie pastato atnaujinimo. Susirinkusieji džiaugėsi susitelkusia, darnia bendruomene, didelėmis pastangomis įgyvendinusia projektą ir sutvarkiusia savo parapijos namus.
Tą dieną čia buvo atidaryta Romano Borisovo, Rytprūsių dailininku vadinamo menininko, paroda, savo kūriniuose vaizduojančio istorinį paveldą Mažojoje Lietuvoje.
Priekulės evangelikų liuteronų parapijos namų šventinimo apeigos prasidėjo pamaldomis bažnytėlėje, maldomis ir giesmėmis senosios bažnyčios šventoriuje. Po to parapijiečiai ir svečiai susirinko atnaujintuose gražiuose parapijos bendruomenės namuose Klaipėdos gatvėje. Šis senas pastatas jai buvo perduotas prieš 20 metų vietoj anuomet nacionalizuoto klebonijos statinio, tapusio daugiabučiu gyvenamuoju namu.
Atnaujintų parapijos namų atidarymo šventė prasidėjo giesme, Dievo žodžiu ir malda. Parapijos kunigas Darius Petkūnas „Bangos“ korespondentei sakė, jog tai džiaugsminga ir iškilminga diena.
Priekulės evangelikų liuteronų parapijos pirmininkė Juta Galkienė gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams nepasakojo sunkumų, tik priminė, jog finansavimą – 300 tūkst. Lt gavo per Vietos veiklos grupę. „Projektą rašėme kartu su Edita Barauskiene, po to jį vykdėme. Nesklandumų buvo su vienu rangovu, tačiau šiemet vasarį buvo patvirtinta, kad projektą įvykdėme ir galime vykdyti krikščionišką veiklą“, – kalbėjo J. Galkienė, padėkojusi visiems, prisidėjusiems prie šių namų tvarkymo – darbu ir pinigais. Juk skirtų pinigų neužteko visiems darbams – kai kurie atlikti už Vokietijoje gyvenančių kraštiečių aukas.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė džiaugėsi, kad miesto istorinio paveldo teritorijoje atgijo vienas iš pastatų. „Senieji Priekulės pastatai šaukiasi renovacijos, o tam reikia lėšų. Evangelikų liuteronų bendruomenės žmonės teikė paraišką europinei paramai ir, gavę finansavimą, įrengė šiuos namus. Džiugina parapijos aktyvumas ir darna“, – kalbėjo seniūnė ir akcentavo, jog tai didžiulis J. Galkienės nuopelnas. Ji parapijos rūpesčiams aukojanti savo laisvalaikį, į darbus įtraukianti ir savo vyrą Juozą bei vaikus. „Už sutelktumą ir ryžtą atkakliai siekiant užsibrėžto tikslo, gražią bendrystę su kitomis Priekulės miesto įstaigomis bei sėkmingą integraciją į Priekulės seniūnijos veiklą“ seniūnė jai įteikė padėkos raštą.
Rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pasveikino bendruomenę su įkurtuvėmis linkėdamas puoselėti veiklą šiuose namuose. Jis pridūrė, kad rajono Savivaldybės taryba neseniai skyrė 22 tūkst. Lt baldams bei įrangai įsigyti. Rajono Savivaldybės tarybos narė Violeta Riaukienė linkėjo vykdyti gerus darbus ir nepritrūkti idėjų.
Įkurtuvėse dalyvavusi VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė pastebėjo, kad parapija pinigų gavo tik pastato antram aukštui įrengti, tačiau gražiai sutvarkytas visas namas, nes daug darbų nudirbo savo lėšomis. „Atkaklūs, darbštūs, susitelkę, daug sunkumų įveikę parapijos žmonės, – gyrė ji. – Jūs kitokie nei kaimo bendruomenės.“
Parapijos tarybos pirmininkė E. Barauskienė švytėdama kalbėjo, kad iš Jutos, giliai tikinčio žmogaus, sklinda šviesos spindulėliai. „Pasitaikė dramatiškų momentų: pastatas be stogo, o lijo, snigo. Tačiau Juta tikėjo: Dievas su mumis ir padės“, – kalbėjo rašytoja, primindama, jog daug garbingų parapijos vadovų buvo, kaip antai šviesaus atminimo Marija Kybelkienė bei kiti. Dabar evangelikų liuteronų lūkesčius pateisina J. Galkienė.
E. Barauskienė pastebėjo, jog bendruomenė ekumeninė: gelbsti ir katalikai Virginijus Daugėla, Gintautas Pocius, Asta Strumilienė, Sabina Vinciūnienė, Genovaitė Jankauskienė.
Kunigas D. Petkūnas priminė, jog kadaise Priekulės parapija buvusi didelė – apie 7 tūkst. narių jungusi, lietuviškai ir vokiškai buvo meldžiamasi. Tačiau sudėtingi istorijos vingiai išblaškė Klaipėdos krašto gyventojus. „Emigracijos bangos 1944 m. ir 1958 m. pasigavo daugumą šio tikėjimo žmonių. Džiaugiamės, kad šis kraštas liko Lietuvos dalis“, – kalbėjo kunigas.
Pirmajame renginyje atnaujintuose parapijos namuose dalyvavo kraštiečių, gyvenančių Vokietijoje ir pasirūpinusių aukomis Priekulės parapijai. Iš Šventvakarių kaimo kilęs devintą dešimtmetį skaičiuojantis Evaldas Ruginis, pasisveikinęs lietuviškai, kalbėjo vokiškai. Jis perdavė Vokietijoje gyvenančių kraštiečių linkėjimus, dėkojo J. Galkienei, kunigui D. Petkūnui. Svečias Uvė Jurkšties pakiliai kalbėjo, jog atnaujintas namas papuošė miestą ir gatvę. „Jis spinduliuoja bendrystę. Įžengus pasitinka harmoninga erdvė“, – sakė jis, įteikdamas kraštiečių piniginę paramą bažnyčiai, bendruomenės namams.
J. Galkienė sakė, kad juose ne viskas baigta, tačiau džiaugėsi, kad jie yra. „Čia vyks įvairūs renginiai, parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis bei kitos veiklos. Čia galės ateiti visi, kurie nori. Atvykę svečiai turės, kur prisiglausti“, – akcentavo ji.
