Dvi sukaktys: kraštiečio akademiko J. Lankučio palikimas – humanistinė pažanga

Akademiko dukra, redaktorė M. Dautartienė (antra iš dešinės) palaiko šiltus santykius su tėvelio J. Lankučio giminėmis Gargžduose.

Kraštiečio, akademiko Jono Lankučio gimimo šimtmečiui paminėti Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka surengė prasmingą atminimo vakarą su buvusiais literatūros mokslininko kolegomis, artimaisiais. Bibliotekai literatūros kritiko, buvusio gargždiškio vardas buvo suteiktas prieš ketvirtį amžiaus.
Dvi iškilios sukaktys – itin svarbios rajono bibliotekininkų bendruomenei, kartu rodančios visuomenei, koks potencialas ir vertė slypi šiuolaikinėje bibliotekoje.
Atsigręžta ir į įkūrimo jubiliejų
Jono Lankučio viešoji biblioteka yra visuomenės lūkesčius atliepianti biblioteka, peržengianti įprastus „knygų namų“ rėmus. Tai atvira žinioms ir idėjoms biblioteka, kur susitinka smalsūs protai ir degančios širdys. Tai biblioteka, į kurią norisi ateiti semtis naujų žinių, pažinti įdomius tiek šalies, tiek rajono žmones, su kuriais vyksta nuolatiniai susitikimai.
„Gražios sukaktys mūsų viešojoje bibliotekoje simbolizuoja ryšį ir pagarbą akademikui, kurio vardu didžiuojamės. Štai ir dabar esame kartu su akademiko dukra, redaktore Margarita Lankutyte-Dautartiene. Iš tiesų, kai rengiame kokius nors projektus, tai visada prisimename akademiko autoritetą ir tarsi apsaugą mūsų bibliotekai, jau iš ten, iš dangaus. Nepamirškime, kad kultūra ir mokslas yra vertybės, kurias turime puoselėti. Kraštiečio Jono Lankučio darbai ir idėjos – gyvas liudijimas, kad tikroji šviesa neišnyksta, o įkvėpimas, kurį jis paliko, tęsiasi per laiką, per knygas, per mūsų atmintį“, – bibliotekos misiją akademiko gimimo 100-mečio atminimo vakare išsakė bibliotekos direktorė Aurelija Butkutė-Norkevičienė.
Praėjusieji metai bibliotekai taip pat buvo ypatingi – paminėtos 85-osios rajono bibliotekos įkūrimo metinės. Šia proga buvo išleisti riboto leidimo, šventiniai skaitytojų bilietai, papuošti gargždiškės dailininkės Inos Lukauskaitės kūryba, rengtos įvairios skaitytojus motyvuojančios akcijos socialiniuose tinkluose, skelbiami straipsniai „Bangos“ laikraštyje.
Svarbiausias pernai minėto jubiliejaus akcentas – organizuota konferencija „Bibliotekai – 85. Ateities ir atminties projekcijos“. Joje vieną pirmųjų pranešimų „Akademikas Jonas Lankutis: gyvenimas tarp knygų“ skaitė nuolatinė bibliotekos bičiulė, akademiko dukra Margarita.
Dabartinė biblioteka savo metus skaičiuoja nuo 1939 m. sausio mėnesio, bet po Antrojo pasaulinio karo ją teko kurti iš naujo (sunaikinta kilus gaisrui, tuomet biblioteka turėjo 1 993 tomus). 1950 m. biblioteka tapo rajonine. 1976 m. po šalies bibliotekų centralizacijos rajono biblioteka tapo centrine su 1 miesto ir 26 kaimo filialais. Nuo 1995 m. – Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000 m. gruodžio 28 d. suteiktas akademiko Jono Lankučio vardas.
Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka turi 23 filialus ir 59 darbuotojus.

Atminimo vakare buvę viešosios bibliotekos vadovai J. Gutauskas ir D. Ciparienė, „Bangos“ redaktorė V. Butkuvienė džiaugėsi bendryste su akademiko dukra M. Dautartiene (pirma iš kairės).

Literatūrologo kelias – pakankamai sudėtingas
„Mūsų biblioteka rūpi visiems. Todėl šįvakar, prisimenant J. Lankutį, kartu su mumis yra Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerai Vytautas Butkus, Violeta Riaukienė, Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė- Motuzienė“, – atkreipė dėmesį renginio vedėja Giedrė Ilginienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Atminimo vakaro dalyvius pradžiugino buvusių viešosios bibliotekos vadovų Juozo Gutausko ir Dianos Ciparienės šviesūs prisiminimai, kaip artimai bendrauta su akademiko J. Lankučio šeima, kokie projektai vykdyti siekiant išsaugoti jo atminimą.
Šiltais prisiminimais apie savo tėvelio, Jono Lankučio (1925–1995) šaknis Gargžduose, jo gyvenimo būdą, kūrybinius darbus, vadovavimo Lietuvių kalbos ir literatūros institutui laikotarpį, santykius su doktorantais pasidalijo jo atminimą puoselėjanti dukra M. Dautartienė. Ji pasitelkė taiklią literatūrologės Vandos Zaborskaitės mintį apie J. Lankutį: „Išoriškai tas jo kelias buvo lygus, be staigių nuokalnių ir vingių, bet pakankamai sudėtingas.“ Pats literatūros mokslininkas yra prisipažinęs, kad jam iš perskaitytų knygų itin artima buvo V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“: „Šis kūrinys viliojo eiti gilyn į save, audrino bundančią sąmonę. Jame išspręsta jausmų ugdymo istorija atrodė labai artima ir gimininga. Magėjo kartu su herojumi spėlioti lemtingas žmogiškojo pašaukimo mįsles, ieškoti prasmingų gyvenimo kelių.“
Jautrus kritiko vertybių kompasas
Kalbėdama atminimo vakare dukra Margarita pristatė ir kitus kolegų vertinimus apie J. Lankutį.
Teatrologas Vytautas Maknys yra pažymėjęs, kad reikėtų mokytis iš akademiko tolerancijos, takto, kultūringumo, kuris buvo jam būdingas bendraujant su kitais: „Jis nuolat rūpinosi lietuvių dramaturgijos ugdymu, stengdamasis padėti, kad kiekvienas naujas dramos kūrinys pasiektų sceną ar spaudą, stengdamasis įvertinti autoriaus kūrybinį sumanymą, nuoširdžiai patarti.“
Akademikas J. Lankutis buvo apsibrėžęs aiškią ir moralią savo poziciją: „Kritikui, einančiam per meno kūrinį į žmogaus sielos labirintus, labai svarbu turėti jautrų kompasą, kurio rodyklė būtų nukreipta humanistinės pažangos linkme.“ J. Lankutis yra išleidęs per dvidešimtį knygų, ne ką mažiau suredagavęs, parašęs per šimtą straipsnių ir studijų įvairiais literatūros klausimais. „Lankutis – akademinio tono kritikas, manęs, kad literatūrą tik iš didelės prabangos galima vertinti vien absoliučiais grožio, meniškumo ar estetinio tobulumo kriterijais. Lankutis ir ideologinių suvaržymų laiku bandė laviruoti taip, kad nepakenktų literatūrai. Lankutis buvo geras literatūros diplomatas ir kompetentingas jos, ypač dramaturgijos, žinovas. Būtent nacionalinės kultūros visumos jautimas ir branginimas sudaro Lankučio literatūrinės orientacijos esmę“, – savo tyrinėjimuose „Dirbęs literatūroje“ yra pastebėjusi literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Kraštiečiui akademikui J. Lankučiui švenčiant Gargždų 750-ąsias metines suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas. 1995 m. jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.


Klaipėdos rajono bibliotekoje 2024 metais užfiksuoti 11 085 registruoti vartotojai (2023 m. – 11 576, t. y. 491 registruotu vartotoju mažiau).
Centrinės J. Lankučio viešosios bibliotekos paslaugomis 2024 m. naudojosi 3 010 vartotojų (2023 m. – 3 298). Priekulės m. filiale – 689 vartotojai (2023 m. – 672), kaimo filialuose – 7 386 registruoti vartotojai (2023 m. – 7 451).
Bibliotekos paslaugomis 2024 m. naudojosi 13 proc. rajono gyventojų (2023 m. – 16 proc.), buvo užregistruoti 145 885 lankytojai (2023 m. – 177 746).

2024 m. Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje ir filialuose iš viso buvo organizuoti 1 349 renginiai (2023 m. – 1 190), iš jų: 700 – žodinių renginių, 354 – parodos, 295 – edukaciniai renginiai. 2024 m. bibliotekos organizuotuose renginiuose apsilankė 21 809 dalyviai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content