„Elektrinis ežys“: festivalis, įelektrinęs Gargždų bendruomenę

Birželio 6 dieną Gargždus sudrebino unikalus renginys – festivalis „Elektrinis ežys“, kuris ne tik pripildė miestą elektroninės muzikos ritmais, bet ir atskleidė nepaprastą vietos bendruomenės, ypač jaunimo, įsitraukimo ir savanorystės potencialą. Festivalio sumanytojas gargždiškis Ignas Jurevičius ir Atviro jaunimo centro vadovė Agnė Adomaitė dalijasi įspūdžiais apie šį neeilinį įvykį, jo iššūkius ir ateities perspektyvas, pabrėždami, kad „Elektrinis ežys“ – tai kur kas daugiau nei tik muzikos renginys. Tai – platforma kūrybai, bendruomeniškumui ir laisvei, kuri gali įkvėpti visą Lietuvą.

Įspūdžiai ir atradimai

Praūžus išties nemenko atgarsio sulaukusiam festivaliui „Elektrinis ežys“, jo idėjos autorius I. Jurevičius neslepia teigiamų emocijų: „Patys geriausi įspūdžiai. Prie šio projekto dirbusi komanda suprato, kuo gyvena Gargždai ir kas jiems patinka, ko jie nori. Pamatėme, kas sukelia didžiausią įspūdį, kad yra didelis noras įsitraukti daryti, išmėginti naujus dalykus.“ Anot jo, svarbiausia, ko reikia Gargždų gyventojams, tai dėmesio – atsisukti į juos, paklausti, ko jie nori, ir tada tai jiems duoti, o ne siūlyti iš anksto sugalvotus sprendimus. „Kai yra dialogas, vyksta geriausi dalykai“, – pabrėžia I. Jurevičius.

A. Adomaitė festivalį matė kaip puikią platformą savanorystės kultūrai puoselėti, kuri bent jau Gargžduose, jos teigimu, dažnai apsiriboja elementaria pagalba ar dirbtinai užrašomomis socialinės-pilietinės veiklos valandomis. Jos džiaugsmui, po vizito Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir susitikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje prie festivalio prisidėjo net 70 savanorių. Ypatinga tai, kad jaunimas pats aktyviai įsitraukė į festivalio kūrimą – gamino dekoracijas, ežio skulptūros spyglius. „Aš galvoju, kad šio festivalio stiprybė – tai, jog pats jaunimas įsitraukė. Juk visada mums brangiausi tie dalykai, prie kurių patys prisidedame“, – teigia Gargždų atviro jaunimo centro vadovė.

I. Jurevičius papildo, kad kai kurie jaunuoliai festivalį, savanorystę jo metu priėmė kaip asmeninį projektą – subūrė komandas, paskirstė darbus ir tapo ne tik savanoriais, bet ir didelės festivalio komandos dalimi, dirbdami neskaičiuodami valandų ir energijos. „Kai matai jaunuolį sąžiningai dirbantį 8 valandas, tai patikėkite – įspūdis didžiulis“, – sako gargždiškis, pastebėdamas jaunimo, jo žodžiais, evoliuciją ir išsilaisvinimą, naujų pažinčių užmezgimą.

Dauguma savanorių buvo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleiviai, bet prisidėjo ir „Kranto“ progimnazijos atstovai.

Komanda, parama ir iššūkiai

Birželio 6 dieną Gargždų parko amfiteatre šurmuliavusio festivalio organizavimu rūpinosi I. Jurevičiaus vadovaujama MB „Indahouse“ komanda, kurios nariai turi 14 metų renginių organizavimo patirtį. Prie vizualinės magijos prisidėjo buvusio klubo „Kablys“ rezidentai, atsakingi už garsą bei apšvietimą, sukūrę ir įspūdingą ežio simboliką ant scenos.

Vis dėlto jei ne Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri šiam renginiui skyrė 20 000 Eur, anot Igno, Gargždai tokio reginio miesto gimtadienio proga apskritai nebūtų turėję. Žinoma, prie to prisidėjo ir rėmėjai. Nors paramos, anot festivalio sumanytojo, gauta nedaug, „Klaipėdos rajono energija“ padėjo su medžiagomis ežio skulptūros statybai, o Plungės rajono įmonė „Žalmedis“ parūpino medieną. „Be jų nebūtų buvę ežio fiziškai, nebūtų buvę įspūdingo reginio deginant ežį, kuris sutraukė išties daug smalsuolių“, – pabrėžia I. Jurevičius.

Nepaisant to, kad oras nebuvo palankus ir lietus išsklaidė dalį lankytojų, Agnė džiaugiasi, kad ežio skulptūros deginimas su fejerverkais sutraukė išties daug žmonių ir paliko didelį įspūdį. „Magiškai atrodė tas deginimas vidury nakties“, – prisimena ji. Jai antrino ir Ignas, dėkodamas partnere tapusiai įmonei „Ugnies gėlės“ už profesionalų pirotechnikos šou.

Tikslinė auditorija ir renginio dvasia

Nors daugelis mano, kad festivalis skirtas tik jaunimui, A. Adomaitė teigia, kad jis – visiems žmonėms, išsiilgusiems kūrybos, meno, laisvės ir kūrybinės saviraiškos. „Tikrai nebuvo apsiribota vien tik jaunimu“, – pasiteiravus apie renginio tikslinę auditoriją, pabrėžia ji. Tačiau klausimas, ar Gargždų auditorija pribrendusi elektroninei muzikai, vis dėlto esą lieka atviras.

Kad „Elektrinis ežys“ skirtas visiems, įsitikinęs ir I. Jurevičius, pasak kurio, šis festivalis skirtas visiems, norintiems pokyčių, laisvės, daryti, matyti, dalintis, jausti, bendrauti… Gargždiškis tiki, kad šis renginys gali išaugti į tarptautinį festivalį, užimantį svarbią vietą ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje.

Žinoma, jaunimo dėmesys šio festivalio veikloms nuostabos nekelia, tačiau maloniai nustebino vyresnės kartos atstovų įsitraukimas – Agnė prisimena, kaip senjorės šoko ir ragino jaunimą šokti. „Išsilaisvinęs senjoras gali parodyti jaunimui, kaip reikia švęsti. Amžius visiškai nėra svarbus. Kuo daugiau meilės, šypsenų, judesio, šokio, tuo daugiau veiksmo ir energijos. Tuo mes ir dalijomės“, – teigia I. Jurevičius.

Įkvėpė prisiminimai

Idėja sukurti festivalį „Elektrinis ežys“ kilo iš asmeninių I. Jurevičiaus prisiminimų. Būdamas, kaip pats sako, jaunas, maždaug 2000–2003 metais, jis su klasiokais leisdavo laiką aikštelėje, kurioje kasdien prabėgdavo ežiukų šeimynėlė. Taip ta vieta tapo žinoma kaip „ežys“, kur susitikdavo įvairių subkultūrų atstovai – metalistai, reperiai, pankai. Vasaros vakarais, anot gargždiškio, ten rinkdavosi šimtai žmonių, vykdavo repo kovos, pankų pasirodymai, buvo statomi projektoriai ir leidžiama „Drum&Bass“ muzika.

Ši aplinka suformavo I. Jurevičių ir įkvėpė sugrąžinti gyvybę gražiai sutvarkytam parkui, sukuriant naujus prisiminimus dabartinei Gargždų kartai. Pavadinimas „elektrinis“ atsirado dėl elektroninės muzikos.

Festivalio metu I. Jurevičius dalijosi šiais prisiminimais su sutiktais senais bičiuliais ir pažįstamais. Visi prisiminė vadinamąją ežio aikštelę, apie kurią žino net klaipėdiečiai, nepraleidę progos dalyvauti Gargždų gimtadienio išvakarėse šurmuliavusiame renginyje.

Populiariausios zonos

Festivalis suspietė išties platų ratą jaunimo ir ne tik, tačiau jo metu, kaip džiaugiasi Ignas, incidentų beveik nebuvo. „Tik pavogtas vienas ilginamasis laidas. Tai maloniai nustebino mūsų komandą, kuri daro renginius visoje Lietuvoje. Visos jos į Gargždus atsivežtos baimės buvo paneigtos“, – pasidžiaugė I. Jurevičius, svarstydamas, kad tam, jog viskas vyko sklandžiai ir tvarkingai, įtakos turėjo įtrauki programa.

O kokiais kriterijais remiantis pastaroji buvo sudaroma, pagal ką rinktasi atlikėjus? Anot I. Jurevičiaus, atlikėjų sąrašas buvo iškart žinomas, nes buvo sudaromas iš organizatorių bendruomenės narių, o pagrindinis kriterijus esą – perteikti žinutę nuo lengvosios iki sunkiosios elektroninės muzikos. Svarbu buvo ir meninių instaliacijų kiekis bei erdvės vientisumas. Visa tai esą sudarė išties patrauklią programą, kurią papildė diskusija apie saviraišką, išsilaisvinimą, nebijojimą daryti ir bendruomeniškumą. Jos vedėjai – gargždiškiai komikas Mantas Grimalis ir sporto komentatorius, žurnalistas bei verslininkas Šarūnas Mazalas.

Tiek Agnė, tiek Ignas stebėdami festivalio vyksmą įvairiose erdvėse, atkreipė dėmesį, jog populiariausia festivalio zona buvo „G-Town“ studijos erdvė, kurioje vyko breiko šokiai. „G-Town studija padarė žiauriai didelį darbą, parodydama gatvės šokio kultūrą ir sukurdama aplinką ten“, – teigia I. Jurevičius. Didelio dėmesio sulaukė ir grafičio dirbtuvės. Nors iš pradžių neva buvo paruoštas paveikslo trafaretas, matant didžiulį susidomėjimą, leista žmonėms laisvai reikštis grafičiais. „Ten buvo didžiausios laimės valandos tarp jaunimo“, – prisimena I. Jurevičius.

Kita labai lankoma buvo „Chill“ zona, kur jaunimas piešė kartu su Koste D., meditavo ir užsiėmė joga su Laura, turinčia studiją „Pranatula“.  

Įsimintiniausi momentai ir atsiliepimai

Netikėčiausias ir įsimintiniausias momentas, be abejonės, buvo ežio skulptūros deginimas su pirotechnikos šou, kuris ne tik sukūrė gražų vaizdą, bet ir įprasmino festivalio idėją – kurti kartu, bet ir nebijoti paleisti, kad atsirastų vietos naujiems dalykams. Taip pat įsiminė didžėjų pasirodymai, per kuriuos žmonės užsišėlo taip, kaip I. Jurevičius Gargžduose dar nebuvo matęs.

Festivalis neišdildomus įspūdžius dovanojo ne tik jo rengėjams bei dalyviams, bet ir lankytojams, kurių atsiliepimai apie renginį išties labai teigiami. A. Adomaitė teigia, kad tai buvo visiškai nauja patirtis ir įspūdžiai. I. Jurevičius girdėjo net klaipėdiečius, teigiančius, kad jie tokio renginio apskritai nėra matę ir tikisi, kad Gargžduose tai tęsis. „Gargždai dar to nematė“, – teiginys, kuris sklandė reklamoje, pasitvirtino ir iš lankytojų lūpų, net tų, kurie reklamos nebuvo matę. I. Jurevičius mano, kad toks festivalio konceptas yra unikalus net ir visoje Lietuvoje.

Vienas svarbiausių „Elektrinio ežio“ aspektų – siekiama keisti požiūrį į narkotines medžiagas ir alkoholį. Todėl festivalyje nebuvo prekiaujama alkoholiu, o organizacija „Jauna banga“ edukavo apie žalingas medžiagas, pasakojo apie jų poveikį.

Ateities perspektyvos

Remdamasis lankytojų atsiliepimais, I. Jurevičius teigia, kad Gargždai ir visas Klaipėdos rajonas tikrai pasiruošę tokiems renginiams. Nebuvo jokių neigiamų atsiliepimų ar incidentų, net didžiausi skeptikai neva liko maloniai nustebinti.

Ateityje renginio sumanytojui norėtųsi turėti daugiau žmonių komandoje ir didesnį biudžetą. Tai leistų išplėsti kiekvieną festivalio dalį. Šiemet, jo nuomone, festivalis apėmė parką ir stadioną ir tai buvo pakankama, tačiau kitąmet jau norėtųsi daugiau, todėl Ignas planuoja išplėsti pajėgas, vietą ir galbūt padaryti jau ne dienos, o trijų dienų festivalį, plačiau išpildant kiekvieną zoną.

„Elektrinis ežys“ planuojamas rengti kasmet. Jei Gargždai priims, festivalis vyks čia, jei ne – kitur, tačiau jis tikrai vyks. „Jei Gargždai norės, kad „Elektrinis ežys“ priklausytų jiems, tai jis ir priklausys, tik su didesnės apimties, su daugiau žvaigždžių ir pokalbių“, – žada I. Jurevičius.

Gintarė KARMONIENĖ

Autorės ir Edvardo GELŽINIO nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas