Farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė: vaistininkus bandoma paversti instrumentu politinėse batalijose
Viešojoje erdvėje pasigirdusias kalbas apie tai, kad vaistininkai stengiasi parduoti pacientams kuo daugiau vaistų, neatsižvelgdami į poreikį, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė vadina dirbtinai keliamu skandalu. Jos teigimu, tai yra pavojingas žaidimas, skatinamas politinių interesų artėjant rinkimams, mažinantis pasitikėjimą vaistininkų kompetencija ir keliantis priešpriešą tarp šios profesijos atstovų.
„Dažniausiai pacientai ateina į vaistinę prašydami savo vartojamo vaistinio preparato, tad vaistininkas paprastai tik pataria dėl jų vartojimo ir suderinamumo su kitais jau vartojamais vaistiniais preparatais. Tikrai nebūna, kad atėjęs vaistų nuo galvos skausmo pacientas išeina su tabletėmis nuo pilvo pūtimo. Natūralu, jei vartojami antibiotikai, tai vaistininko pareiga pasiūlyti ir probiotikų, o jei skundžiamasi tam tikrais negalavimais, rekomenduojame keisti mitybą,pavartoti tinkančius maisto papildus. Visi vaistininkai stengiasi suteikti kuo išsamesnę farmacinę paslaugą pacientui, todėl tikrai pikta dėl keliamo sąmyšio ir bandymo vaistininkus visuomenės akyse pateikti kaip pardavėjus“, – komentuoja L. Ganatauskienė.
Apie tai, kad vaistininkai gali būti suinteresuoti parduoti pacientams kuo daugiau vaistinių preparatų, nes tuo paremta jų skatinimo sistema, pradėta kalbėti rugsėjo viduryje, vienai iš kelių Lietuvoje veikiančių farmacijos specialistų profesinių sąjungų paskelbus atliktos apklausos rezultatus. Pasak L. Ganatauskienės, nors šios apklausos rezultatais politikai remiasi darydami išvadas, jie kelia abejonių.
„Kalbėjausi su mūsų profsąjungos, kuri veikia daugiau kaip 20 metų, nariais, nė vienas šios apklausos nematė ir joje nedalyvavo“, – sako pašnekovė. Tad atsiribojame nuo šios apklausos ir jos pristatymo, atstovaudami vaistininkų bendruomenę jaučiamės atsakingi ne tik už profesionalių farmacinių paslaugų teikimą pacientams, bet ir už vaistininko vardo išlaikymą, kad mumis ir toliau pacientai pasitikėtų. Manau mažai kas žino, kad vaistininkai bene vienintelė profesija, kurios darbą galima stebėti slaptai ir skirti nuobaudas, tad jei teiksime neprofesionalią farmacinę paslaugą, ne tik vaistinė gaus baudą, bet ir mes, kaip farmacijos specialistai, prarasime licenciją ir nebegalėsime dirbti. Tad kalbos kad neva vaistininkai siūlo vaistus kenkiančius sveikatai yra mažų mažiausiai keistos“, – sakė Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Jos teigimu, tai ne pirmas kartas, kuomet vaistininkus bandoma sumenkinti ir priversti pasijusti, tarsi jie nebūtų visavertė sveikatos priežiūros dalis. Pavyzdžiui, pasibaigus COVID-19 pandemijai valstybės institucijos ar politikai net nepaminėjo vaistininkų tarp tų specialistų, kurie kovojo su pandemija priešakinėse linijose, nors vaistininkai nuolat dirbo, net ir sunkiomis sąlygomis, konsultavo, palaikė pacientus.
Nors kitose Europos Sąjungos šalyse vaistininkai teisinėje šalių sistemoje yra laikomi sveikatos priežiūros specialistais, tuo tarpu Lietuvoje – ne. Dėl to stringa ne tik geresnė pacientų priežiūra, nes vaistininkai neturi galimybės matyti dalies e.sveikatos platformos duomenų, neturi galimybės bendradarbiauti su pacientą gydančių gydytoju, bet ir nukenčia vaistininkai kaip specialistai. Po Covid-19 visiems sveikatos priežiūros specialistams buvo suteikiama galimybė pailsėti valstybės lėšomis, tuo tarpu vaistininkams, net dirbantiems valstybiniame sektoriuje, tokios galimybės nebuvo, nes jie vis dar nėra sveikatos priežiūros specialistai.
L. Ganatauskienė atkreipia dėmesį, kad situacija farmacijos darbuotojų gretose sudėtinga ir įtempta jau kurį laiką. Tai lėmė po liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad didžiojoje dalyje vaistinių nebegali dirbti vieni farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininko, o pastarasis turi fiziškai būti vaistinėse visu jų darbo metu. Galimybė farmakotechnikams ir toliau dirbti vieniems buvo palikta tik kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur gyvena iki 3 tūkst. gyventojų.
„Šiuo metu vaistininkai priversti daugiau dirbti vakarais ir savaitgaliais, o kolegų farmakotechnikų galimybė užsidirbti liko labai ribota, nes jie reikalingi dirbti tik didelėse vaistinėse ir tik piko metu. Vaistininkų bendruomenė suvokia, kad arba turime dirbti savaitgaliais ir vakarais, arba konkreti vaistinė trumpins darbo laiką.Tad nukenčiame ne tik mes kaip darbuotojai, bet ir pacientai neturėdami galimybės, kaip anksčiau, įsigyti vaistinių preparatų jiems patogiu laiku ir arčiau savo namų. Tad norime politikus pakviesti nepamatuotais kaltinimais dar labiau neaštrinti situacijos ir nepriešinti vaistininkų bendruomenės. Norisi tikėti, kad deklaruojamas susirūpinimas farmacijos specialistais ir vaistinių pacientais yra tikras, tad kviečiame kalbėtis ir kartu ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi ir farmacijos specialistams, ir visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
