Galvosopis moksleivijai: ar gimnazijos, ar profesinės mokslai

Gimnazija ar profesinė? Štai tokį hamletišką klausimą dažnai kelia tiek moksleiviai, tiek tėvai, tiek pedagogai. Nuolatinės diskusijos kasmet šia tema vyksta ir viešojoje erdvėje.
Ateityje tikintis grąžos
Gerai prisimenu laikus, davusius pradžią gimnazijų kūrimuisi. Siekdama nuraminti protesto balsus, sakančius, kad neva prasideda elitinių mokyklų formavimas, tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija deklaravo šūkį: „Gimnazija visiems“. Pradėjo rastis privačios mokyklos, deklaruojančios savo išskirtinumą, ypač – nedidelį vaikų skaičių klasėse. Pradėjo kurtis licėjai, universitetinės, konfesinės (jėzuitų) gimnazijos, turinčios teisę pasirinkti gabiuosius. Taip šalia „Gimnazijų visiems“ atsirado ir elitinės, tik jų tokiomis niekas nevadina, neprotestuoja. Pamažu visuomenėje radosi supratimas, kad svarbu savo šalies gabiausiems sudaryti įmanomai palankiausias sąlygas, ateityje tikintis iš jų keleriopos grąžos savo šaliai. Beje, ir reikalavimai besimokantiesiems išskirtiniai – nevykdysi jų, teks atsisveikinti su šia mokykla.
Na, o į „Gimnaziją visiems“ išties ateina „visi“, net tie, kurie per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) iš gimtosios kalbos ar matematikos (kai kada net iš abiejų) turi neigiamus įvertinimus, juk patikrinimas – ne egzaminas, taigi viskas teisiškai tvarkinga. Užtat po brandos egzaminų visuomenė eilinį kartą priblokšta prastų rezultatų – vėl didžiulis procentas neišlaikė! Taip buvo iki šiol, tačiau pamažu pradėjo rastis pokyčiai – planuojama, kad nuo 2026–2027 mokslo metų į gimnazijas nepažangūs mokiniai nebebus priimami, o „patikrinimai“ turbūt vėl, kaip ir buvo anksčiau, taps egzaminais. O gal netolimoje ateityje į gimnazijas bus priimami tik motyvuoti mokiniai, kurių pagrindinės mokyklos baigimo balų vidurkis sieks bent šešetą?
Šešios motyvacinės priežastys
Šiemet pagrindinių mokyklų baigiamųjų klasių mokiniams, nesiekiantiems aukštojo mokslo studijų, ypač žemesnių gabumų ar nemotyvuotiems, lieka klausimas: eiti į gimnaziją, o gal geriau rinktis profesinę mokyklą? Vilniaus technologijų mokymo centro internetinėje svetainėje teko skaityti šešias priežastis, dėl kurių, kaip jie teigia, verta pradėti mokytis profesijos po dešimtos klasės: 1) taupomas laikas, 2) pasiruošimas prieš universitetines studijas, nes baigusieji profesinę mokyklą stodami į universitetą įgyja pranašumą – gauna papildomų balų, 3) praktinis mokymas – apie 70 procentų mokymosi laiko yra skiriama praktiniam mokymui(si) ir praktikai, 4) stipendija ir apgyvendinimas bendrabutyje, 5) draugiška aplinka, 6) greita karjera. Mūsų rajono dešimtokai turi dar vieną privalumą: visai neseniai pasirodžiusiame žurnale „Reitingai“ skelbiama, kad Klaipėdos turizmo mokykla ir Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras tiek pagal akademinius mokinių pasiekimus, tiek pagal mokinių įgytų kompetencijų įvertinimus, tiek pagal absolventų įsidarbinamumą patenka į geriausių šalies profesinių mokyklų penketuką!
Paprašėme pakomentuoti, ką aptariamu klausimu mano trijų rajono gimnazijų vadovai ir turintys ar turėję artimą ryšį su profesiniu mokymu specialistai.
Mokosi net po mokslų užsienyje
Laimutė Gegieckienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ekonomikos ir verslumo mokytoja ekspertė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos karjeros specialistė:

– Šiuolaikiniame pasaulyje svarbus klausimas, ką tu moki, ką sugebi, o ne ką tu baigei. Įgytas aukštojo mokslo baigimo diplomas parodo kompetencijas, bet ne visada atskleidžia jauno žmogaus gebėjimus. Šiuolaikinėje darbo rinkoje svarbu tai, kokią pridėtinę vertę gali sukurti. Nebe naujiena, kai į profesinę mokyklą ateina turėdami aukštojo mokslo diplomą, ateina baigę mokslus užsienyje, nes jiems reikia ne teorinių žinių, o praktinės patirties. Dabartinės profesinės mokyklos vienas iš privalumų ir yra būtent praktika, mokymasis, paremtas praktika. Ugdymo planuose mokiniams numatyta ilgoji praktika, kai vykstama į įmones, atliekami konkretūs darbai, neretai darbdaviai pasiūlo jauniems specialistams likti dirbti. Didžioji dalis profesijų mokytojų turi savo verslus, pastebi gabiuosius moksleivius, neretai pasiūlo tapti savo įmonės ar kompanijos nariu. Mūsų profesinio mokymo centre trečius metus vykdome projektą „Profesijų labirintai“, atvyksta mokinių komandos iš bendrojo ugdymo Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų. Mokiniai gauna užkoduotas užduotis, skatinančias pažinti profesijas, net išbandyti virtualiai. Be to, vykdome labai daug edukacinių pažintinių projektų, skatindami moksleivius pasimatuoti profesijas. Kai stebiu juos užsidegusius veiklai, man gera. Besilaikantiems sovietmečiu suformuoto neigiamai stereotipinio požiūrio į profesines mokyklas tėvams siūlau atvykti ir įsitikinti, kokia yra šiuolaikinė profesinės mokyklos mokymosi bazė: erdvios teorijos ir praktikos klasės, puiki sporto salė, stadionas, o ir bendrabutis – kaip viešbutis. Vykdomos mobilumo programos, moksleiviai vyksta į užsienį, susipažįsta su jų profesinio mokymo sistema, atlieka praktiką, lavina kalbinius įgūdžius. Mūsų centro moksleiviai laužo stereotipus, kad profesinėse mokyklose mokosi tik silpnieji. Kai savo mokinius nusivedžiau į Klaipėdos miesto savivaldybę susitikti su Planavimo skyriaus darbuotojais, sužinoti apie miesto strateginius planus, mokiniai uždavė ne vieną rimtą netradicinį klausimą, domėjosi Savivaldybės biudžeto lėšomis, kaip parduodamas valstybės turtas ir pan. Administracijos darbuotojai net nusistebėjo, sakė, jog tokių interesantų neteko priimti nė iš vienos gimnazijos…
Jei jaunas žmogus nepasiekia labai gerų akademinių rezultatų, visada sakau: „Pasirink profesiją, išmok amato ir gali būti pačiu pačiausiu savo srities specialistu, gali sukurti savo verslą. Laimingas žmogus – laiminga visuomenė.“ Patarimas tėveliams: neplanuokite savo vaikų karjeros vieni, visada išgirskite, ko nori vaikas, pasitarkite su karjeros specialistais. Ir svarbiausia: žinokite, kad kiekvienas pasirinkimas vertas pagarbos.
Skatiname atvirai įsivertinti
Rasa Mašurinienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė:

– Baigdami profesinę mokyklą sėkmingai besimokantys mokiniai kartu įgyja ir vidurinio mokslo baigimo brandos atestatą – nauda dviguba. Deja, gaila, kad vis dar gajūs stereotipai, jog rinktis profesinę mokyklą – tarsi neprestižas mokiniui ir jo tėvams. Juk dabartinė profesinė mokykla visai nebe tokia, kokią galbūt įsivaizduoja iš savo patirties ar pažįstamų nuogirdų kai kurie mokinių tėvai. Visos dabartinės profesinės mokyklos turi modernias mokymo bazes, puikiai organizuotas ugdymo procesas, laisvalaikis. Profesinėse mokyklose mokiniai mokosi to, kas tiesiogiai taikoma darbe – nuo suvirinimo iki programavimo, nuo grožio paslaugų iki kulinarijos. Rengiami paklausių profesijų specialistai, kurie laukiami darbo rinkoje, pradėjus darbinę veiklą garantuotas geras darbo atlygis. Mano nuomone, į gimnazijas turėtų ateiti tik aukštesnių mokymosi gebėjimų vaikai. Skatinu kiekvieną mokinį ir jo šeimą atvirai įvertinti individualius gebėjimus, pomėgius bei ateities tikslus. Kiekvienas kelias – ar tai būtų gimnazija, ar profesinė mokykla – yra vertingas, jei tik jis atitinka vaiko prigimtį, stiprybes ir motyvaciją.

Problema – neišlaikiusieji PUP dalykų
Antanas Alčauskis, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius:

– Mūsų gimnazija nesunkiai surenka ministerijos nustatytą gimnazinei klasei 21 mokinio skaičių, nėra jokių problemų dėl mokinio krepšelio, tenkiname individualius mokinio ugdymo plano pasirinkimus. Didžiausia problema, kad į gimnazines klases ateina kas dešimtas mokinys, neišlaikęs vieno ar abiejų PUP dalykų. Iš dalies galima suprasti tėvų norą, kad jų vaikas liktų kuo ilgiau namuose, kad ilgiau galėtų išlaikyti jo priežūrą. Tačiau ateities perspektyvos prasme tie gimnazijos suole praleisti ket­veri metai tarsi nieko daugiau ir neduoda. Todėl ar nebūtų tikslingiau žemesnių gabumų ar nemotyvuotiems mokiniams po dešimties klasių rinktis kitą mokyklą, kurioje kartu galėtų įgyti ir profesiją.

Gimnazijos išlikimas – Veiviržėnų ateitis
Laima Navickienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė:

– Man nelabai suprantama, kodėl gimnazinėms klasėms nustatytas 21 mokinio skaičius, manęs neįtikina šio nustatymo argumentacija, jog esant mažiausiai tokiam mokinių skaičiui galima tenkinti individualaus kiekvieno mokinio ugdymo plano pasirinkimą. Mes skiriame pasirinkimą, net jei yra, pavyzdžiui, vienas vienintelis biologiją mokytis ketinantis mokinys – lanksčiai dėliojant turimas lėšas, galima tenkinti visų mokinių poreikius ir turint mažesnį mokinių skaičių. Mūsų visi gimnazistai yra pajėgūs sėkmingai baigti mokslus, tiesa, yra keletas mažiau motyvuotų, tačiau gebėjimų jie tikrai turi, ir nežinia, gal kitąmet, o gal dar po kelerių metų tas potencialas atsiskleis. Mes už tai, kad mūsų vaikai mūsų gimnazijoje mokytųsi visus dvylika metų. Todėl karjeros specialistai kalbasi su vaikais ir jų tėvais. Visiems suprantama, kad gimnazijos išlikimas – tai ir visų Veiviržėnų ateitis. Kitais metais į pirmą gimnazinę klasę turėtų ateiti penki mokiniai iš Endriejavo, vienas iš Agluonėnų, tikimės turėti tą reikiamą 21 mokinio skaičių. Ateities perspektyvoje penkeri metai tikrai ramūs dėl mokinių skaičiaus.

Rinktis pagal savo norą
Ilona Tulabienė, Gargždų „Kranto“ progimnazijos matematikos ir fizikos mokytoja ekspertė, vadovėlių autorė, turinti ilgametę darbo patirtį profesinėje mokykloje:

– Manau, kad profesinę mokyklą mokinys turėtų rinktis pagal savo norą ir nebūtinai tai žemesniųjų gebėjimų ar nemotyvuoti vaikai. Vis dar gaji nuomonė, kad profesinė mokykla – tarsi tokių vaikų priebėga. Suprantama, profesinėje mokykloje jiems skiriama daugiau dėmesio. Šiuolaikinės profesinės mokyklos yra modernios, galinčios mokiniams pasiūlyti įvairių galimybių. Mokytis tikrai nėra lengviau – tenka mokytis ir pagal bendrąsias programas, ir specialybių modulius, bet galima sutaupyti laiko (mokantis kartu, baigiama greičiau) ir žmonės gali anksčiau įsilieti į darbo rinką. Motyvuoti mokiniai turi galimybę mokytis aukštosiose mokyklose, baigtas profesinis mokslas jiems suteikia papildomų naudų – įskaitomi kai kurie moduliai, gaunamos kreditų dalys.
Iš Klaipėdos rajono nėra
Yra mūsų moksleiviams ir kitokių pasirinkimų. Štai teko susitikti su Šiaulių sporto gimnazijos karjeros specialiste Kristina Rimšiene, kuri mielai sutiko papasakoti apie savo mokymo įstaigą. Joje mokosi per 200 mokinių, formuojama viena 8-a ir po dvi 9, 10, 11 ir 12 klases. Kultivuojamos įvairios sporto šakos: krepšinis, tinklinis, futbolas, regbis, lengvoji atletika, lauko tenisas, graikų-romėnų ir laisvosios imtynės. Visi moksleiviai gauna nemokamą išlaikymą: maitinimas ir bendrabutis, kuriame yra 150 vietų. Gimnazijoje tik koks 20 proc. šiauliečių, kita dalis – iš visos Lietuvos: iš Vilniaus, Telšių, Mažeikių ir kitų vietų. Šiuo metu mokosi trys mokiniai iš Klaipėdos miesto ir vienas iš Kretingos rajono, o iš Klaipėdos rajono – nė vieno… Savaitgaliais moksleiviai gana retai grįžta namo, nes vykdomos įvairios varžybos. Ryte nuo 8 val. vyksta trys bendrojo ugdymo pamokos, vėliau – treniruotės. Po pietų nuo 13.30 val. prasideda šešta ir septinta pamokos. Vakarinės treniruotės vykdomos įvairiu laiku pagal pasirinktas sporto šakas. Gabiausieji pasiekia sporto aukštumų, štai buvusi moksleivė laisvųjų imtynių atstovė Gabija Gilytė atstovavo Lietuvai Pary­žiaus olimpiadoje ir iškovojo septintąją vietą. Baigusieji sporto gimnaziją labai įvairiai renkasi tolesnį gyvenimo kelią. Stojant į šią gimnaziją reikia laikyti bendro fizinio pasirengimo normatyvus.
Egidijus ŽIEDAS
„Bangos“ archyvo nuotr.

2021–2022 m. aukštojo mokslo siekė 39,7 proc. 20–24 metų amžiaus jaunuolių (2020 m. – 33,8 proc.).
2021–2022 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 37 aukštosios mokyklos – 18 universitetų ir 19 kolegijų, jose studijavo 103,4 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,6 tūkst. (2020–2021 m. – 71,9 tūkst.), kolegijose – 31,8 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2020–2021 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 0,3 tūkst. (0,1 proc.), kolegijose – 0,8 tūkst. (1,7 proc.).
Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (6 universitetuose ir 7 kolegijose) studijavo 12,8 tūkst., arba beveik 12,4 proc., visų studentų (2020–2021 m. – 12 tūkst., arba 11,6 proc.).
2021 m. aukštosios mokyklos parengė 24,8 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Kolegijose profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas 7,4 tūkst. absolventų, universitetuose 8,5 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,6 tūkst. – magistro, 335 – mokslo daktaro laipsnis, 792 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (419 baigė rezidentūrą, 373 – pedagogines studijas).
2021 m. 60,3 proc. 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (2020 m. – 59,6 proc.).