Gamta ir mes
Paukščių sutiktuvės žiemą – tik Karklėje
Nors dar neseniai padangėje nostalgiškai sekėme išskrendančių žiemoti gulbių, žąsų, ančių virtines, galime vėl pradėti dairytis – į pajūrį žiemoti skrenda paukščiai iš Skandinavijos, Prano Juozapo žemės ir kitų tolimų ir šaltų kraštų. Apie tai, kokius paukščius galime pamatyti Pajūrio regioniniame parke žiemą, apie jame rengiamas ekskursijas ir gamtos vertybes kalbėjomės su šio parko ekologu Erlandu Paplauskiu.
Pažinti vertybes
Karklė ypatinga. Tuo įsitikinti nesunku. Akmenuota pakrantė, statūs skardžiai ir paslaptinga ramybė traukia visais metų laikais. Kartą joje pabuvus, norisi sugrįžti. Tačiau Karklėje žemės vertę matuodami milijonais, spręsdami smulkias problemėles, anot Pajūrio regioninio parko ekologo E. Paplauskio, kai kurie žmonės nesuvokia gamtos vertybių, kurių patys sukurti negali. „Pajūrio regioniniame parke nuo Olando kepurės iki Palangos tilto kasmet žiemoja apie 20 tūkstančių paukščių: didžiųjų ančiasnapių, klykuolių ančių, ausuotųjų kragų, sibirinių gagų ir kt. Čia jiems, atskridusiems iš dar šaltesnių kraštų, šilta, be to, gausu moliuskų, kuriais jie minta. O į Placio ežerėlį, esantį netoli jūros, šį rudenį vienu metu buvo nusileidę 200 žąsų, čia ilsėjosi cyplės, baltaskruostė berniklė, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą“, – sakė ekologas.
Nors Lietuvoje populiarios paukščių sutiktuvės pavasarį, kai sparnuočiai būna puošnesniu vestuvių apdaru, jau kelintus metus Pajūrio regioniniame parke rengiamos paukščių sutiktuvės žiemą. „Spustelėjus šalčiams vyksta ekskursijos tiems, kurie nori susipažinti su mūsų pajūryje žiemojančiais paukščiais. Į Pajūrio regioninio parko administraciją (tel. 412483) gali kreiptis ne tik mokyklos dėl ekskursijų mokiniams, bet ir 10-20 suaugusiųjų grupės. Mes nesiekiame pelno – ekskursijos nemokamos, o pamatyti galima retų paukščių, net jūrinį erelį“, – skatino pažinti gamtą E. Paplauskis. Pasak jo, kasmet į Pajūrio regioninį parką stebėti žiemojančių paukščių atvyksta po kelias norvegų ir anglų grupes. „Jie internete (adresas www.pajuris./info/lt) susiranda informaciją apie mūsų parką, pasiteirauja, ar jau žiemoja paukščiai, ir atvažiuoja. Šie žmonės patys viską žino ir pasakoti apie paukščius jiems nieko nereikia“, – sakė ekologas.
Saugoti gamtą
Tiesą, jog gamtą reikia ne tik pažinti, bet ir saugoti, žino kiekvienas. „Paukščiai nieko iš mūsų neprašo, tik… nežudyti, neužteršti vandenų nafta“, – sakė E. Paplauskis. Dėl sužeistų ar nusilpusių paukščių, pamatę vandenyje teršalus, o juose – sparnuočius, žmonės, pasak ekologo, skambina gamtosaugininkams. Tačiau mūsų įsivaizdavimas, kad paukščius, patekusius į mazutu užterštus vandenis, galima išgelbėti, klaidingas. „Paukštį gali pražudyti ir vienas teršalų lašas. Valydamas savo plunksnas, jis apsinuodija teršalais ir dažniausiai neišgyvena. Išgelbėti pavyksta tik vieną iš šimto“, – apgailestavo ekologas ir skatino keisti požiūrį į gamtą, nes ši už sąmoningą ar nesąmoningą žudymą mums keršija.
E. Paplauskis pateikė ne vieną mūsų žiaurumo pavyzdį: „Smiltynėje ir prie Šventosios esame radę peršautą ruonį, kitą sužalotą kitokiu būdu. Turbūt iš tinklų „vogė“ žuvis…“ Ekologui teko patirti, kad paukščiai žūva ir dėl netinkamai užmestų tinklų, dažniausiai skirtų žvejoti stintoms, lašišoms. Jis dėkingas žvejams, kurie paiso reikalavimų ir saugo gamtą, kurie padeda surinkti žuvusius paukščius, kad būtų atlikti moksliniai tyrimai.
„Manau, jog žvejams nereikėtų bijoti alternatyvių verslų ir pereiti į rekreacinę žvejybą. Karklės žvejai nepadarytų gamtai žalos, tačiau kai suvažiuoja visa Lietuva gaudyti stintų, atsiranda problemų“, – dėstė savo nuomonę E. Paplauskis ir prisipažino turįs svajonę, kad Karklėje žvejotų tik vietos gyventojai. Jis sakė manąs, jog ateityje Karklės žvejai pajamų gaus ne iš žvejybos, bet iš turizmo. „Jei jie įstengtų nusipirkti saugesnių, geresnių laivų, jais galėtų plukdyti turistus, norinčius pažinti savitą pamario kraštą“, – apie ateities viziją sakė ekologas.
