Gargždiškės R. Daugėlaitės trumpametražio kino ambasadorystė ir indėlis į kultūrą

„Jaunimo energija – pozityviam pasirinkimui“ Akiratyje Lyderio balsas
9 liepos, 2025
0

Tumpametražis kinas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomas tarpine stotele – priemone pasiekti ilgametražį kiną, dažnai paliekama akademiniams eksperimentams ar debiutiniams režisūriniams bandymams. Tačiau ši nuostata keičiasi. Viena ryškiausių šios transformacijos varomųjų jėgų – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Jos įkūrėja ir vadovė gargždiškė Rimantė Daugėlaitė nuosekliai formuoja naują požiūrį į šį kino formatą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Rimantė – ne tik kultūros strategė, bet ir vertybėmis grįstos kūrybinės bendruomenės puoselėtoja. Jai svarbus atvirumas iniciatyvoms, pagarbus, tačiau drąsus eksperimentavimas ir nuoširdi bendrystė – principai, kurių šaknys užsimezgė dar gimtinėje. „Lithuanian Shorts“ šiandien vienija daugiau nei dešimt tęstinių projektų, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, ugdo talentus ir aktyviai prisideda prie kino edukacijos Lietuvoje.

Gargždai – kūrybos lopšys

– Esate kilusi iš Gargždų. Kaip gimtasis miestas formavo Jūsų požiūrį į kultūrą, kiną ar kūrybą?

– Esu labai dėkinga Gargždų miestui už tą aplinką, kurioje augau. Nuo pirmųjų klasių buvau įsitraukusi į mokyklos renginius, jų organizavimą, vedimą, lankiau Gargždų muzikos mokyklos dramos skyrių pas nuostabią teatro mokytoją Laimą Jusčienę, dalyvavau skaitovų konkursuose. Paskutinėse gimnazijos klasėse rašiau ir į „Bangos“ laikraščio skiltį „Jaunimo pastogė“, dalyvavau Lietuvos mokinių parlamento veikloje.

Visada jaučiausi auganti saugioje, palaikančioje, įgalinančioje ir kūrybiškoje aplinkoje. Dabar žiūrint retrospektyviai, labai vertinu tai, kad buvau apsupta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojų, auklėtojų, miesto kultūros bendruomenės narių, su kuriais drąsiai ir atvirai galėjau bendrauti, mokytis, kartu kurti ir prisidėti prie mokyklos ir miesto kultūrinio gyvenimo. Net neabejoju, kad tai stipriai formavo mane kaip asmenybę ir mano požiūrį į kultūrą. Ir, žinoma, labiausiai esu dėkinga savo tėvams, kurie niekada nevaržė mano kūrybinių sumanymų ir augino mane su dideliu pasitikėjimu.

Visada didžiuodamasi sakau, kad esu iš Gargždų, net ir po beveik 20-ies gyvenimo Vilniuje metų neidentifikuoju savęs kaip vilnietės, esu ir būsiu visada iš Gargždų.

– Ar vaikystėje jau domėjotės kinu? Kokia buvo pirmoji kino patirtis, kuri Jus įkvėpė?

– Kinu pradėjau domėtis paauglystėje, o tiksliau – pirmoji stipri patirtis su kinu įvyko 2006 m. Tais metais kartu su drauge Laura Žiliūte Gargžduose inicijavome vasaros projektą „Atmerk akis. Kino teatras po atviru dangumi“. Tai buvo kelis filmų seansus netradicinėse Gargždų miesto vietose ir po atviru dangumi apimanti iniciatyva. Svarbu paminėti, kad šis projektas buvo finansuotas ES programos, skirtos remti jaunimo kultūros ir socialinius projektus Lietuvos regionuose. Šį finansavimą mes gavome parašiusios paraišką tik Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, kurioje mokiausi, dėka. Mokykla sutiko būti projekto „Atmerk akis. Kino teatras po atviru dangumi“ organizuojanti ir administruojanti įstaiga. Dabar, kai pagalvoju, sutikti su mokinės iniciatyva ir prisiimti tokią finansinę naštą ir atsakomybę – didžiulis dalykas. O štai mano mokykla pasitikėjo ir leido mums, jauniems žmonėms, skleistis, eksperimentuoti, praktikuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Esu už tai labai dėkinga tuometinei mokyklos administracijai.

Ir tai buvo lemiamas posūkis mano profesijoje – 2007 m. įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Kino vadybos specialybę. Studijų metu prodiusavau ne vieną trumpametražį filmą, taip pat pradėjau dirbti tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“.

Ėmėsi lyderystės

– Kaip kilo idėja įkurti „Lithuanian Shorts“?

– Dar iki 2012 m. kartu su kolege, bendražyge Marija Razgute dirbome tuometiniame tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“, kurį organizuojant pamatėme poreikį padėti lietuvių kino kūrėjams pristatyti jų trumpuosius filmus ne tik mūsų festivalyje, bet ir jam pasibaigus. Tuo metu stebėjome Lenkijoje veikiančios „Polish Shorts“ agentūros veiklą ir nusprendėme jos prototipą adaptuoti Lietuvoje. Abi su Marija tuo metu jau buvome prisilietusios prie trumpametražių filmų gamybos (aš studijavau Kino vadybos bakalauro studijas, Marija buvo neseniai įkūrusi prodiuserinę kompaniją „Čiobreliai“) ir pačios jutome, kad trūksta sistemos, kurios naudojantis trumpametražiai filmai galėtų pasiekti kino festivalius, kino platintojus, kad Europos ir pasaulio kino bendruomenė sužinotų apie lietuvišką kiną. Kai 2012 m. kūrėme „Lithuanian Shorts“, kūrėsi ir Lietuvos kino centras. Tuo metu buvo daug neapibrėžtumo, tačiau taip pat turėjome ir daug kūrybinės energijos ir ambicijų. Lietuvos kino laukas tuo metu buvo stipriai orientuotas į ilgametražį kiną, o jaunieji talentai, jų darbai, atrodo, buvo nuošalyje. Norėjome sukurti organizaciją, kuri populiarintų lietuviškus trumpametražius filmus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje; per įvairias filmų rodymo, kino edukacijos veiklas parodyti žiūrovams, koks įdomus, aktualus ir profesionalus yra lietuviškas trumpametražis kinas ir kartu paneigti mitą, kad trumpametražiai filmai yra tik studentų ar pradedančiųjų kūrėjų formatas.

– Kokios pagrindinės „Lithuanian Shorts“ veiklos? Kaip pristatytumėte agentūros veiklą?

– „Lithuanian Shorts“ yra vienintelė nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, puoselėjanti trumpametražio kino kultūrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Agentūra įgyvendina kino sklaidos, trumpametražio kino populiarinimo, kino talentų ugdymo ir kompetencijų kėlimo, auditorijos plėtros, kultūrinio ugdymo bei kino edukacijos iniciatyvas. Per daugiau nei dešimtmetį agentūros veiklos sritys išsiplėtė – nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą užsitikrinusi agentūra šiuo metu įgyvendina daugiau kaip dešimt tęstinių įvairios apimties projektų.

Mano vadovaujamoje agentūroje dirba nedidelė, bet labai energinga, kūrybiška, aukštą darbo kultūrą palaikanti komanda, kuriai esu labai dėkinga. Įgyvendindami įvairius kino kultūros nekomercinius projektus, bendraudami su kino kūrėjais, žiūrovais, randame daug prasmės ir savęs įprasminimo, o tai mus stipriai motyvuoja tiek tęsti veiklą, tiek ir nuolat būti atviriems naujoms idėjoms ir projektams.

Pelnė „Sidabrinę gervę“

– Kaip vystėsi, augo, kito veikla ir kokie jos rezultatai?

– Agentūra nuo jos atsiradimo augo užtikrintai – tik įsikūrus pradėjo dalyvauti Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje ir ten pradėjo pirmoji iš Baltijos šalių rengti nacionalinį šalies stendą. Taip pat pirmasis projektas buvo naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogas „Lithuanian Shorts“, kurį rengiame iki šiol. Nuo pat įkūrimo agentūra sistemingai mezgė kontaktų, partnerysčių tinklą, todėl pavyko pasiekti džiuginančių rezultatų – būti viena lyderiaujančių kino kultūros nevyriausybinių organizacijų tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu. Šiandien agentūra vykdo daugiau nei 10 įvairaus dydžio kasmetinių tęstinių projektų. „Lithuanian Shorts“ kol kas yra vienintelė trumpametražio kino platintoja Lietuvoje, sukūrusi naują trumpųjų filmų platinimo kino teatruose praktiką (per metus pristato 1–2 lietuviškų trumpametražių filmų programas kino teatruose, sukūrus dedikuotą programos pavadinimą „Trumpas kinas“), taip pat 2022 m. pirmoji Lietuvoje pradėjo bendradarbiavimą su Nacionaliniu radiju ir televizija LRT ir pradėjo naują trumpametražių filmų rodymo televizijos eteryje praktiką. Didelė dalis vykdomų agentūros iniciatyvų yra pastebimos užsienio partnerių, kviečiama jas pristatyti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose (pavyzdžiui, Europos audiovizualinių moterų tinklas EWA mentorystės programą „Lithuanian Shorts Mentorship“ viešina kaip vieną iš unikalių ir specializuotų programų moterims kino industrijoje savo tinklalapyje, taip pat ši programa buvo pristatyta Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje 2023 m.).

2024 m. „Lithuanian Shorts“ apdovanota nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ specialiuoju prizu už trumpametražio kino kultūros puoselėjimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Mums tai buvo labai reikšmingas dešimties veiklos metų įvertinimas ir pripažinimas, mūsų veiklos įprasminimas.

Per daugiau nei dešimt metų agentūra sukūrė didžiausią ir pagrindinį Baltijos regione trumpametražių filmų industrijos renginį „Baltic Pitching Forum“. Taip pat kasmet augina vienintelį tarptautinį trumpametražių filmų Lietuvoje Vilniaus trumpųjų filmų festivalį, kuris per paskutinius metus pelnė net dvi prestižines kvalifikacijas – „Oskarų“ ir Europos kino apdovanojimų, o tai yra didelis pasiekimas visai Lietuvos kino industrijai.

Pagrindinės „Lithuanian Shorts“ ne vienerius metus vykdomos kino talentų ugdymo programos – tai kino kritikos mokymų programa „Shorts Critics“, profesinės mentorystės programos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship“ ir „Baltic Women in Film Mentorship“, Baltijos šalių trumpametražių filmų scenarijų rašymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ ir naujausia agentūros programa – tai kylančių kino prodiuserių mokymų programa UP!

Tarptautinis pripažinimas

– Kokia tarptautinio pripažinimo patirtis?

– Praėjusiais metais „Lithuanian Shorts“ įgyvendino net du Lietuvos sezono Prancūzijoje projektus, bendradarbiaujant su Bordo nepriklausomo kino festivaliu ir Prancūzijos trumpametražių filmų agentūra „L’Agence du court métrage“.

Agentūros tarptautinį pripažinimą patvirtina tokių reikšmingų Lietuvos kino kultūrai iniciatyvų įgyvendinimas kaip 2022 m. lietuviško kino „fokusas“ seniausiame pasaulyje, prestižiniame 68-ajame tarptautiniame Oberhauzeno filmų festivalyje (Vokietija), kuriame Lietuva buvo pakviesta šalies viešnios teisėmis, o ta proga buvo pristatytos trys menininko, kuratoriaus Deimanto Narkevičiaus kuruotos lietuvių kino ir videomeno kūrėjų programos. Tais pačiais metais „Lithuanian Shorts“ buvo partnere įgyvendinant lietuviško kino „fokusą“ didžiausiame Azijos trumpametražių filmų festivalyje – tarptautiniame Busano trumpųjų filmų festivalyje (Pietų Korėja). 2023 m. „Lithuanian Shorts“ bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokyte-Jonsson įgyvendino dar vieną lietuviško kino „fokusą“ Kopenhagos trumpametražių filmų festivalyje (Danija), taip pat tapo partneriu įgyvendinant lietuviško kino „fokusą“ didžiausiame kultūros televizijos kanale ARTE 2023 m.

„Lithuanian Shorts“ buvo pakviesta tapti partneriu rengiant Baltijos šalių kino „fokusą“ tarptautiniame kino festivalyje „Friss Huss Budapest“ (Vengrija), lietuviško kino „fokusą“ seniausiame Švedijos trumpametražių filmų festivalyje – Upsalos trumpųjų filmų festivalyje bei seniausiame Šveicarijos trumpametražių filmų festivalyje „Winterthur Short Film Festival“. 2025 m. „Lithuanian Shorts“ įgyvendino lietuviško kino „fokusus“ didžiausiame Šiaurės šalių ir viename didžiausių Europos A klasės Tamperės trumpametražių filmų festivalyje (Suomija).

Keičia požiūrį į trumpametražį kiną

<– Kodėl trumpametražiai filmai yra svarbūs šiuolaikiniame kine?

– Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į trumpametražio filmo sąvoką arba greičiau – į jo ypatybę. Trumpametražis filmas skiriasi nuo ilgametražio filmo, be abejo, visų pirma trukme. Tai ne ilgesnis nei 30 minučių trukmės vaidybinis, dokumentinis, animacinis ar eksperimentinis filmas, kuris dažniausiai rodomas kino festivaliuose.

Lietuvoje trumpametražis kinas vis dar vertinamas kaip kino kūrėjo karjeros startinė stotelė. Kone kiekvienas režisierius pradeda nuo trumpametražio filmo prieš pradėdamas kurti ilgametražius filmus. Dažnai pasigirsta tokių nuomonių, kad trumpametražis kinas – tai tik studentų ir pradedančiųjų kino kūrėjų formatas. Tačiau mes per savo agentūros veiklas stengiamės paneigti šį mitą ir parodyti, kad tarptautinėje kino industrijoje trumpametražį kiną kuria ir patyrę, žinomi kino kūrėjai. Pavyzdžiui, pasaulyje žinomas ispanų režisierius Pedro Almodovar tarp ilgametražių filmų prieš dvejus metus sukūrė trumpametražį filmą „Strange Way of Life“.

Taigi trumpametražiai filmai svarbūs kino kūrėjo karjeros pradžioje, nes per tai galima išpopuliarėti tarptautiniuose kino festivaliuose ir tokiu būdu pelnyti žinomumą. Tačiau jie taip pat svarbūs ir vėliau net ir karjeros aukštumose, nes trumpas formatas savyje turi daug kūrybinės laisvės, dinamikos, galimybių eksperimentuoti, todėl žinomi kino kūrėjai čia gali išbandyti naujas technologijas, naujus formatus, kino kalbos priemones. Taip pat mažesni filmų gamybos kaštai leidžia kurti apie tai, kas rūpi čia ir dabar, paliesti aktualias socialines ir politines temas. O dar su kolegėmis dažnai juokaujame, kad trumpametražis kinas visuomet yra vienu žingsniu priekyje, nes paprastai atliepia naujausią, šviežiausią pulsą, tai, ką ilgametražiame kine išvysime tik po kelerių metų.

– Kokie lietuviški trumpametražiai filmai Jus pačią labiausiai įkvėpė ar sujaudino pastaraisiais metais?

– Tai režisieriaus Vytauto Katkaus filmai „Kolektyviniai sodai“ ir „Uogos“, kurie įsirašė į Lietuvos kino istoriją kaip pirmieji lietuviški trumpametražiai filmai, patekę į Kanų kino festivalio programas. Taip pat Lauryno Bareišos trumpametražis filmas „Atkūrimas“, kuris buvo pirmasis lietuviškas trumpametražis filmas, pristatytas Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje. Dar Ado Burkšaičio filmas „Tušinukas“, kuris tapo kandidatu į Europos kino apdovanojimų Europos trumpametražio filmo kategorijos ilgąjį sąrašą. Ir animaciniai trumpametražiai filmai – Eglės Davidavičės filmas „Ta, kuri žino“ ir Skirmantos Jakaitės „Žonglierius“.

– Jūs ne tik pristatote lietuviškus filmus užsienyje, bet ir ugdote jaunuosius kūrėjus? Kaip vyksta šis procesas?

– „Lithuanian Shorts“ įgyvendina ne vieną mokymų programą jauniesiems kino kūrėjams, profesines mentorystės programas moterimd kūrėjams, taip pat rengia svarbiausią Lietuvoje tarptautinį trumpametražių filmų festivalį – Vilniaus trumpųjų filmų festivalį – ir jo metu įgyvendina edukacines veiklas bei didžiausią Baltijos šalyje trumpametražių filmų industrijos renginį „Baltic Pitching Forum“.

– Ar pastebite skirtumų tarp lietuviškų trumpametražių filmų ir tų, kurie kuriami kitose Europos šalyse? Kaip, Jūsų akimis, lietuviškas trumpametražis kinas atrodo tarptautiniame kontekste? Ar mūsų kūrėjai jau turi savo braižą, išskirtinumą?

– Taip, skirtumai vis dar jaučiami. Nors, tiesa, paskutiniais metais atskirtis tarp lietuviško ir europietiško trumpametražio kino labai mažėja. Lietuvių kūrėjų darbai pastarąjį dešimtmetį labai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose kino festivaliuose, pelno apdovanojimus ir žiūrovų simpatijas.

Pagrindiniai lietuviško trumpametražio kino bruožai yra kalbėjimas universaliomis temomis, kuris, beje, būdingas ir pasauliniame trumpametražio kino lauke – tai santykiai šeimoje ar poroje, vaikų ir tėvų santykiai, netolima istorinė praeitis. Įdomu yra tai, kad lietuviai pradedantieji kūrėjai linkę kurti, pavyzdžiui, sovietinės praeities temomis, nors to laikotarpiu patys net neišgyveno.

– Jei Gargždų jaunimas norėtų sukurti savo trumpametražį filmą, nuo ko Jūs jiems patartumėte pradėti?

– Dėstydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat bendraudama su lietuvių pradedančiais kino kūrėjais, visada pradedu nuo tokio patarimo – žiūrėti daug tiek lietuviškų, tiek užsienio kūrėjų trumpametražių filmų ir esant galimybei lankytis kino festivaliuose. O praktiniam įgyvendinimui, žinoma, labai svarbu gerai išrašytas scenarijus ir žmogiškieji bei finansiniai resursai. Dažniausia praktika yra tokia, kad naują filmo idėją turintis režisierius ieško prodiuserio ir tuomet kartu pradeda filmo vystymo procesą.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ