Gargždiškis prodiuseris Rimvydas Martinaitis: „Grįžau atiduoti duoklę gimtinei“

Garsus latvių serialas „Tunelis“ filmuotas ir Klaipėdos rajone

11 metų Latvijoje gyvenantis kraštietis, buvęs futbolininkas, prodiuseris Rimvydas MARTINAITIS mielai prisimena savo gyvenimą Gargžduose, čia gyvenančius žmones. Praėjusią savaitę į gimtinę jis grįžo kartu su sėkmingo latvių serialo „Tunelis“ 4-ojo sezono komanda. Seriale netrūks vaizdų iš Klaipėdos rajono: Svencelės, Drevernos, Priekulės, Gargždų. Su „Banga“ buvęs gargždiškis pasidalino savo darbo ypatybėmis ir serialo „Tunelis“ idėja, užkulisiais.
Svencelė nustebino serialo grupę
Klaipėdos rajonas praėjusią savaitę tapo filmavimo aikštele. Mat Lietuvos ir kaimyninės Latvijos žiūrovus sužavėjusio serialo „Tunelis“ filmavimai persikėlė į Svencelę, Priekulę, Dreverną ir Gargždus. Visus populiarumo rekordus Latvijoje mušantis serialas, kurio siužetas paremtas tikrais įvykiais apie kalėjimo bėglių istoriją, filmuoja jau 4-ąjį sezoną. Pasak serialo prodiuserio, gargždiškio R. Martinaičio, serialas kurtas kartu su režisieriumi Raimundu Banioniu. Siužetas yra paremtas tikrais įvykiais, pasakojamas garsusis pabėgimas iš Jelgavos kalėjimo Latvijoje 1994 m. Tada iš kalėjimo pabėgo 89 kaliniai, jų paieškose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, o masiniai areštai tęsėsi dar dešimt metų. Serialo populiarumui įtakos, pasak R. Martinaičio, turi ir tai, kad nepritrūkstama idėjų, kuriomis dalijasi televizijos prodiuseris bei scenaristas Rolandas Skaisgirys.
Trečiasis šio serialo sezonas buvo sėkmingiausias ir sulaukė apie 1,5 mln. peržiūrų Baltijos šalyse. Tad kaip šio sėkmingo serialo filmavimai persikėlė ir į Klaipėdos rajoną? „Galėjau kažkiek koreguoti 4-ojo sezono scenarijų, nebesinorėjo Vilniaus, Kauno. Gal prieš 30 metų Svencelėje buvau, tada buvo laukai, nendrynai. Draugas man pasakoja, kad Svencelė – Lietuvos Venecija, atvažiuoju – taip ir yra, – pasakojo R. Martinaitis. – Noriu savo gimtinei duoklę atiduoti, tam kraštui, tam grožiui, ne visi lietuviai net žino, kaip dabar atrodo Svencelė. Jeigu lietuviams pamačius akys ant kaktos iššoko, tai latviams dar labiau. Tikslas – ir Gargždus pareklamuoti.“
Klaipėdos rajone 25 žmonių kūrybinė serialo komanda filmavo 7 dienas, daugiausia Svencelėje, o praėjusį ketvirtadienį užsuko ir į Gargždus. Iš viso 12 valandos trukmės serijų užtrunka nufilmuoti 3 mėnesius. Daugiausia serijų – net 8 – nufilmuotos būtent Svencelėje.
Svarbu – gera komanda
Paklaustas, ar tikėjosi tokio serialo populiarumo Baltijos šalyse, R. Martinaitis teigė, kad nepabandęs – nesužinosi. „Kai jau 4 sezoną filmuoji – lengviau. Jau žinomi ir žmonės, daugmaž žinomos lokacijos. 1 ir 3 sezone viskas vyko kalėjime, viskas vienoje vietoje, aura – nekokia, bet nereikia ir tiek blaškytis. Šį sezoną tik pora scenų kalėjime, o visa kita – skirtingose lokacijose. Bet ir 1 sezonui reikėjo pasiruošti, pertvarkyti kalėjimą, nes jis buvo neveikiantis“, – pasakojo prodiuseris.
Pasiruošti serialo filmavimui turėjo vos 3 dienas: „Bet laiko daugiau nėra, nes aktoriai vėliau į teatrus grįžta dirbti. Sezono pasiruošimui 2 mėnesių reikia.“ O tam, kad sezono filmavimas vyktų sklandžiai – itin svarbi komanda.
„Labai vargom dėl aktorių, norisi atsirinkti gerus, nes darbas yra pragariškas, ne kiekvienas gali jį dirbti. Surinkom puikius aktorius su geromis charakterio savybėmis“, – džiaugėsi kraštietis R. Martinaitis.
Anot patyrusio prodiuserio, su gera komanda darbas vyksta sklandžiai, mat kartais net yra tekę dėl veikėjo ir aktoriaus charakterio skirtumų keisti scenarijų.
„Kartais būna aktoriai sužvaigždėja, tai labai priklauso nuo žmogaus, tačiau beveik visi ja suserga, tik priklauso, kiek ilgai. Džiaugiuosi, kad mūsų pagrindiniai aktoriai Andris Bulis ir Maija Doveika labai žmogiški“, – dalijosi R. Martinaitis.
Prodiuserio karjera rizikinga
Kraštietis R. Martinaitis taip pat papasakojo, kad sunku apibūdinti prodiuserio darbą, tačiau jis ne toks, koks rodomas filmuose. „Aš scenarijų gaunu pirmasis, perskaitau, kai reikia – jį koreguoju. Pasiruošimo filmavimui metu mano užduotis yra scenarijus, po to išdalinu darbus, apsitariame. Režisierius pasako, ko jam reikia, su stiliste aptariame aktorių aprangas, viziją. Man svarbiausia, kad dailininkė gera būtų, kad kadras būtų įdomus. Vėliau viską stebiu labiau iš šalies“, – darbo ypatybes pristatė prodiuseris.
Prodiuserio atsakomybė – sklandaus komandos darbo užtikrinimas, mat dėl ilgų valandų, įtempto darbo aktoriai neretai vartoja alkoholį. Juokai juokais, bet tenka kartais ir per balkoną lipti jų budinti. Dirbant su šia kūrybine komanda tokių nutikimų nepasitaikė. „Filmuojant kartais reikia priimti sprendimus čia ir dabar. Svencelėje buvo 30 laipsnių šilumos, artėjo audra. O reikia įsitekti į laiką ir, svarbiausia, biudžetus, nes mes ne Holivudas, tačiau reikia, kad visi būtų patenkinti“, – teigė R. Martinaitis.
Kalbėdamas apie prodiuserio karjerą, jis teigė, visada buvo atsakingas, mat sportavo, dirbo legendinėje Gargždų kavinėje „Astorija“, o tam reikėjo drausmės, pareigingumo. „Negalėjai plaukų pasileisti“, – šypsosi Rimvydas.
„Taip pat prodiuseriui svarbus bendravimas, diplomatija, nes aš esu „degtukas“, o čia negali užsidegti, reikia kantrybės“, – apie darbo ir charakterio suderinamumo iššūkį kalbėjo buvęs gargždiškis.
Pasak R. Martinaičio, prodiuserio profesija labai rizikinga, taip pat ir aktoriaus. Latvijoje, pavyzdžiui, mokantis aktorinio 5 metus, 3 metus niekur negali filmuotis. „Gali baigti studijas ir į jokį teatrą ar televizorių nepatekti, aktorius atsirenka. Tai 50 proc. priklauso nuo darbo ir 50 proc. nuo sėkmės, nes tave turi kažkas pamatyti. Aktorius atsirenki pagal nuotraukas, žiūri, ar tinka tam veikėjui. Televizija yra milžiniška jėga: tave gali pakelti arba sutrypti. Daug kas neatlaiko, atsisuka į alkoholį“, – neigiamą šios industrijos darbo pusę akcentavo Rimvydas.
Gera grįžti į Gargždus
Savo gimtinėje, Gargžduose, retai apsilankantis R. Martinaitis „Bangai“ kalbėjo, kad čia grįžta lyg į namus, nes nei Vilniuje nesijaučia vilniečiu, nei Rygoje rygiečiu. Būtent čia ir prasidėjo jo karjera, mat „Astorijoje“ rengdavo futbolo rungtynių turnyrus. „Nes ir pats futbolą žaidžiau. Pasiūlė važiuoti į Vilnių. Iš pradžių kitus darbus dirbau, o po to su šou verslo komanda. Aš sportininkas, nuo 10 metų augau Panevėžio internate, čia drausmės reikia, susitelkimo, nes meno žmonėms kartais gali būti sunku, gali užgerti, o vykstant filmavimams to negali būti. Esu savamokslis prodiuseris, kaip buvau ir legendinės „Astorijos bare, nes pradėjau pasižiūrėjęs filmą, kaip kokteilius maišo, taip dabar ir šitą darbą dirbu. Pradžioje sunku, bet ateina patirtis ir tą darau jau 15–20 metų“, – akcentavo prodiuseris.
Paklaustas, kokių įspūdžių ar prisiminimų yra sukaupęs apie gyvenimą Gargžduose, R. Martinaitis juokėsi, kad jeigu papasakotų visus įspūdžius, ypač, kas susiję su kavinės „Astorija“ laikais, pusė Gargždų išsiskirstytų.
„Į savąjį miestą man gera grįžti, čia tiek įspūdžių ir prisiminimų, kad būtų galima serialą sukurti. Čia labai mieli žmonės gyvena, pora kartų išauginta, jie kitokie nei kitur. Visi vieni kitus pažįsta“, – šiltai atsiliepė R. Martinaitis.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.