Gargždų kultūros centre – „Ryškiai spalvota“
Iš viso Gargždų kultūros centro dailės studiją ir „Nomedos“ dailės klubą lanko 80 vaikų. Tačiau norinčiųjų yra dar daugiau, ne visi telpa į grupes.
Nors už lango šalta ir tamsu, Gargždų kultūros centro fojė – spalvų margumynas it vasarą. Ant sienų plaukioja žuvys ir medūzos, rangosi net aštuonkojai ir ropoja įvairiausi jūros gyviai. Čia demonstruojama Gargždų kultūros centro dailės studijos ir „Nomedos“ dailės klubo paroda „Ryškiai spalvota“.
Kompensuoja saulės stoką
Parodos atidarymo šventėje dailės studijos ir klubo vadovė Nomeda Jokubaitienė pasakojo, kad mintis kalėdinę parodą nuspalvinti vasaros spalvomis kilo neatsitiktinai. Dar šiltuoju metų sezonu vaikai lankėsi Jūrų muziejuje, kur pasisėmė neišdildomų įspūdžių. Pats geriausias būdas juos išreikšti – nupiešti. „Be to, visi skundžiasi, kad dabar mažai šviesos, saulės, tad šįkart negailėjome ryškių vasariškų spalvų“, – sakė N. Jokubaitienė.
Anot jos, tiek dailės studijoje, tiek „Nomedos“ dailės klube ugdytiniams yra suteikiama saviraiškos laisvė. Bet kurią temą jie gali interpretuoti savaip, atskleisti individualią pasaulėžiūrą. Temos paprastai būna gana plačios, tad galima varijuoti pagal poreikius. „Be to, kiekvienais metais darausi atlaidesnė. Anksčiau primygtinai norėdavau, kad piešiniuose būtinai būtų atspindėta viena ar kita tema, o šiemet nusileidau. Dėl to jūros tematikos parodoje yra ir lapių bei briedžių miške ar naminių gyvūnų. Tačiau prašiau spalvų, tad blizginome į valias“, – su šypsena prisimena dailės vadovė.
Šviečia neoniniame apšvietime
Paroda „Ryškiai spalvota“ stebina originalumu, nepažabota vaikų fantazija. Kabo net „Ramunžuvė“, šio piešinio autorius – Nomedos sūnus Pijus. „Jis žiūrėjo į akvariumą, šalia kurio atsistojo teta Ramunė, tad išėjo netikėtas tetos ir žuvies hibridas“, – sūnaus mintį atskleidė N. Jokubaitienė.
Kasmet ji vaikams pasiūlo išbandyti skirtingas piešimo technikas. Šiemet jauniesiems dailininkams siūlyta piešti fluorescenciniais dažais, kurie šviečia esant neoniniam apšvietimui. Anot N. Jokubaitienės, šiuolaikiniai vaikai nepriima naujovių taip greit, kaip norėtųsi, kartais net tenka pakalbėti su tėvais, kad jie įtikintų atžalas pabandyti kažką naujo: „Jei rezultatas nėra aiškus, dažniausiai jaunimas nenori gaišti laiko. Naujovėms prisijaukinti reikia laiko, ne visada iškart ir pasiseka. Tad fluorescencinius dažus drąsiausiai išbandė jauniausieji ugdytiniai, o paaugliai šį procesą stabdė. Man šie dažai taip pat buvo nauja patirtis. Kad pamatyčiau rezultatą, nusipirkau iš pradžių mažą neoninę lemputę – nieko neišėjo, vis tiek stigo apšvietimo. Laimei, išgelbėjo Gargždų kultūros centro darbuotojas, padėjęs sureguliuoti visą apšvietimą, šviečiantys piešiniai yra demonstruojami tik neoninėmis lempomis apšviestame tamsiame koridoriuje grimo kambarių link.“
Agnė ADOMAITĖ
A. JOKUBAIČIO nuotr.
